Pagalba verslui koronaviruso sąlygomis – kas prieinama ir ko laukia vežėjai?
Nuo pasaulinės koronaviruso epidemijos pradžios praėjo keli mėnesiai. Per tą laiką dėl ribojančių priemonių Europoje ir postsovietinėje erdvėje verslas susidūrė su rimtomis problemomis. Lietuvos vežėjai ne išimtis. Šalies valdžia pasiūlė tam tikras ekonominės pagalbos priemones. Tačiau, kadangi informacijos labai daug, kartais sunku suprasti, kas tai per priemonės, ar jos efektyviai padeda kelių transporto sektoriui ir ko dar jis tikisi iš valstybės. „Cargonews“ redakcija pabandė vienoje vietoje surinkti vežėjams prieinamą „pagalbos paketą“, sužinoti jų nuomonę apie jį ir išklausyti jų pasiūlymus.
Kuo gali pasinaudoti vežėjai
Šiandien kelių transporto sektoriaus įmonėms formaliai prieinamos tokios paramos priemonės:
– Kompanija gali paskelbti prastovą, kreiptis į Užimtumo tarnybą, ir valstybė dalinai mokės atlyginimą darbuotojams (detalės – čia).
– Smulkus verslas (įmonė, kurioje dirba ne daugiau nei 9 žmonės) gali gauti subsidiją, kurios dydis priklauso nuo pajamų mokesčio, sumokėto įmonės 2019 m. (detalės – čia).
– Transporto kompanijoms prieinamos įvairios kreditinės pagalbos priemonės, su kuriomis galima susipažinti čia ir čia (taip pat siūlome pažiūrėti šį video). Atskirai šiame kontekste reikia pažymėti, kad vežėjai gali gauti palūkanų transporto priemonės lizingo atveju ir ne tik kompensaciją. Ir bendrai bankai pažadėjo vykdyti supratingą kreditinę politiką.
– Mokesčių inspekcija leidžia laikinai nemokėti mokesčių (detalės – čia ir šiame video).
– Valstybė pasiūlė dalinį nuomos mokesčio kompesavimą (detalės – čia ir čia). Savo sprendimą šioje srityje priėmė ir Vilnius.
– Europos Komisija patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio tikslinis dydis būtų iki 1 mlrd. eurų ir kuris, naudodamas skolos ir nuosavo kapitalo priemones, investuotų į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias nuo koronaviruso protrūkio (daugiau informacijos – čia).
– Pagaliau, vežėjai gali stabdyti civilinės atsakomybės draudimą (detalės – čia) ir metinės elektroninės vijetės (detalės – čia) galiojimą.
Ką sako vežėjai
Kai kalbama apie kokius nors valstybinius antikrizinius veiksmus, dažnai suveikia principas „gražu buvo ant popieriaus“. Todėl mes nusprendėme kreiptis į „Linavą“, siekdami sužinoti, kaip aktualios vežėjams pagalbos priemonės veikia praktikoje – tuo labiau, kad jos prezidentas Romas Austinskas sakė, jog „kol kas nėra numatyta daug konkrečių ir vežėjams aktualių pagalbos būdų“. Į redakcijos klausimus atsakė Asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Jo teigimu, šiandien situacija tikrai grėsminga. Dėl pandemijos sumažėjo paklausa pervežimams ir pradėjo stoti transporto verslas (pavyzdžiui, autovežių). „Visą situacijos sudėtingumą įvertinti kol kas sunku, nes dar nematome visų padarinių. Jie bus matomi palaipsniui. Dabar matome sumažėjusias verslo apimtis, vėliau susidursime su mokumo problemomis“, – pažymėjo M. Atroškevičius (paspaudę šią nuorodą, galėsite susipažinti su liūdnais Lietuvos vežėjų apklausos apie koronaviruso epidemijos poveikį jų verslui rezultatais).
Jo manymu, šiuo metu vežėjams realiai prieinamos dvi pagrindinės priemonės – parama mikroįmonėms ir kredito palūkanų kompensavimas, o prastovų kompensavimu naudojasi tik atskiros įmonės. „Tuo pat metu pažymėtina, kad šios paramos, kiek tenka bendrauti su vežėjais, tikrai nepakanka amortizuoti patiriamiems nuostoliams. Tai yra, tikrai negalime sakyti, kad parama pakankama“, – pabrėžė M. Atroškevičius (jo žodžius patvirtina ir transporto kompanijų atstovų apklausa, kurią galima surasti čia).
Tiksliai įvertinti paramos efektyvumą kol kas sunku, kadangi nuo jos skirstymo pradžios praėjo nedaug laiko. Tačiau vieną, kaip pareiškė „Linavos“ generalinis sekretorius, galima pasakyti tiksliai – parama gerokai pavėlavo ir nekompensuos visų praradimų; be to, ji numatyta ne visoms nukentėjusių grupėms, ir dalis įmonių gali neišsigelbėti; taip pat nerimą kelia paramos teikimo mechanizmai (vežėjai ir ne tik jie skundžiasi dėl per griežtų paramos kriterijų).
Tuo pat metu geriausias sprendimas, M. Atroškeviačiaus nuomone, būtų minimalios algos koeficiento 1,65 veikimo moratoriumo įvedimas iki krizės pabaigos, nes dėl jo kenčia tiek kompanijos, tiek vairuotojai (kadangi pirmosios kompensuoja papildomas išlaidas antrųjų sąskaita). Daugiau konkrečių vežėjų pasiūlymų – čia ir čia, bet garantijos, kad jie bus išgirsti valdžios, nėra.
Kalbėdamas apie Lietuvos autotransporto sektoriaus perspektyvas, M. Atroškevičius pažymėjo, kad, kaip parodė „Linavos“ užsakytas tyrimas, jo pajamos šiais metais labai (apie 1 mlrd. eurų) sumažės, bet, jeigu pavyks atsilaikyti, jau kitais metais galima tikėtis solidaus augimo. „Remdamasis ES paramos nukentėjusiam nuo pandemijos verslui planais, manau, kad jam atsigaunant, transporto sektorius taip pat atsities – tik kol kas sunku prognozuoti dėl terminų. Todėl prognozės iš esmės yra optimistinės“, – konstatavo M. Atroškevičius.
Kas pas kaimynus
Kad vaizdas būtų platesnis, mes nusprendėme pasidomėti, kokia yra vežėjų situacija kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Gal ten valstybė padeda jiems geriau (arba blogiau)?
Pagalbos priemonių kompleksą, kuris prieinamas Latvijos verslininkams, įskaitant vežėjus, galima rasti čia ir čia. Jis susideda iš kelių punktų.
– Atlyginimų kompensavimas kompanijos, kuri paskelbė prastovą, darbuotojams (tačiau tik tuo atveju, kai jos pelnas šių metų kovo, balandžio, gegužės ar birželio mėnesį, palyginus su 2019 metų ar su faktinių darbo mėnesių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. vidutiniu pelnu, sumažėjo 30% ar 20%, bet su papildomomis sąlygomis).
– Kompanija gali prašyti sumokėti mokesčius per tris metus arba atidėti mokesčių mokėjimą laikotarpiui iki trijų metų (bet vėlgi – tik jeigu pelnas epidemijos metu sumažėjo 30% ar 20% su papildomomis sąlygomis).
– Kompanija gali pretenduoti į lengvatinį kreditą verslui paremti (dydis – iki 1 mln. eurų, bet kredito suma, pavyzdžiui, negali viršyti 25% jos apyvartos 2019 m.; laikas – iki 3 metų, ir išmokos gali būti atidėtos laikotarpiui iki 12 mėnesių), tačiau tuo pat metu ji turi įrodyti savo ekonominį gyvybingumą ir paaiškinti, kaip skirtos lėšos padės tęsti darbą.
– Kompanija gali gauti valstybines garantijas, kad galėtų atidėti bankines išmokas laikotarpiui iki 2 metų, ir finansinėms paslaugoms (maksimali garantijų suma – 5 mln. eurų), bet vėlgi – ji turi įrodyti savo ekonominį gyvybingumą.
– Kompanija gali pretenduoti į ženklų valstybinio nuomos mokesčio sumažinimą ar atlaisvinimą nuo jo, tačiau ji, pavyzdžiui, negali turėti didesnio nei 1000 eurų mokestinio įsiskolinimo, o jos apyvarta sumažėjo mažiausiai 30%.
Tokiu būdu, Latvijos pagalbos verslui priemonės yra panašios į lietuviškas, o tam tikrais atvejais net nusileidžia joms įvairovės ir dosnumo požiūriu. Tačiau faktiškai tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko ne supaprastinto, o griežtesnio verslo rėmimo variantą – lėšų skirstymą, naudojant įvairius „saugiklius“, kurie kartais yra tokie, kad praeina bet koks noras kreiptis dėl paramos. Kaip mums pasakė „Latvijas Auto“ generalinis sekretorius Aleksandrs Pociluiko: „Vežėjai mano, kad pagalbos priemonės yra neveiksmingos. Dauge įmonių neatitinka kriterijų. Norėtųsi gauti konkrečią valstybės pagalbą bankų sektoriuje. Šiuo metu kiekviena įmonė priversta pati kreiptis į banką ir kalbėtis visais klausimais. Bet taip buvo ir prieš krizę“.
Su valstybinės paramos verslui priemonėmis Lenkijoje galima susipažinti čia. Esminės yra tokios:
– Kompanija trims mėnesiams dalinai ar visiškai (priklausomai nuo kompanijos dydžio) atlaisvinama nuo įmokų į vietinį socialinio draudimo fondą (ZUS).
– Dalinis atlyginimų kompensavimas darbuotojams kompanijoje, kuri paskelbė prastovą ar sumažino jų darbo laiką (bet su sąlyga, kad jos pajamos sumažėjo ir ji neturi valstybinių įsiskolinimų, taip pat tik trims mėnesiams, jeigu valstybė nenuspręs pratęsti šį laikotarpį).
– Mikropaskola mikrokompanijoms, kuri gali siekti 5000 zlotų (apie 1100 eurų), kuri po trijų mėnesių gali būti anuliuota, jeigu kompanija tęs savo darbą (iš esmės, vienkartinė parama mikroįmonėms).
– Galimybė mikro-, smulkioms ir vidutinėms kompanijoms gauti papildomą pagalbą atlyginimų ir socialinių įmokų (ZUS) mokėjimui iš seniūno (apskrities vadovo) priklausomai nuo jų darbuotojų skaičiaus ir pajamų sumažėjimo, bet tik tris mėnesius.
– Ilgesnis mokestinis laikotarpis, mokestinės atostogos ir mokestinės lengvatos (detalės – čia ir čia).
– Mažos ir vidutinės kompanijos gali gauti iš valstybės lengvatines paskolas ir garantijas, kurios, pavyzdžiui, leis laikinai (iki 12 mėnesių) nemokėti už vilkiko lizingą (detalės – čia и čia).
Balandžio pradžioje vietinės vežėjų asociacijos (ZMPD) prezidentas Janas Buczekas kalbėjo apie valstybinės paramos nepakankamumą ir nacionalinių kelių transporto kompanijų bankrotų bangos grėsmę. Dabar, pasak lenkišką autotransporto rinką žinančio eksperto, su kuriuo kalbėjomės, šalies vežėjai gauna vis daugiau pagalbos, tačiau daugelis mažų įmonių bankrutavo, o likusioms išgyventi bus labai sunku. Taigi, bendrai Lenkija autotransporto sektoriui padeda labiau nei Latvija (maždaug kaip Lietuva), tačiau, turbūt, negalima pasakyti, kad ši pagalba buvo operatyvi ir yra maksimaliai veiksminga.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Lenkijos) valdžia nepaliko vežėjų likimo valiai – tam tikros reikšmingos paramos priemonės (pavyzdžiui, pagalba transporto priemonių lizingo atveju) vis tik prieinamos. Tačiau jų sisteminis efektyvumas, kuris kol kas šlubuoja (dabar jos primena atskirus oro įpurškimus, o ne deguonies kaukę sergančiam pacientui), paaiškės tik po kurio laiko. Tuo pat metu valstybės galimybių arsenalas šiuo atveju toli gražu neišsemtas, ir Lietuvos vežėjams labai padėtų, pavyzdžiui, minimalios algos koeficiento 1,65 veikimo moratoriumo įvedimas. Kol kas gi daugiau vilčių į karštą vasarą, kuri užmuš virusą, dėl ko pradės atsigauti Europos ir postsovietinės erdvės ekonomika, o kartu, duok Dieve, ir tarptautinio transporto srautai.
Komentarai
del palukanu kompensavimo, Tai butent veiklai susijusiai su krovinių pervežimu kompensacijos galima prasyti tik tada, kai yra palūkanų atidėjimas iš Kredituojančios įstaigos (įmonės).Kitu atveju nekompensuoja. Dar radau ir aprašymą. 5. skyriaus 1 įrašas. Ir telefonu tai patvirtino.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.