Papildomas krovinys be užsakovo žinios: galimos pasekmės ir atsakomybė
Transporto versle pasitaiko nemažai ginčytinų situacijų. Viena iš jų – papildomo krovinio gabenimas be užsakovo žinios. Šiame Cargonews.lt straipsnyje plačiau aptarsime, kokios galimos tokio vežėjų elgesio pasekmės ir atsakomybė.
Pavyko susitarti taikiai
Situacijos, kai vežėjo paslaugas užsakę krovinio gavėjai vėliau sužino, kad kartu buvo gabenamas ir papildomas krovinys, pasitaiko gana dažnai. Tai patyrė ir UAB “Logiversa”. Bendrovės pardavimų skyriaus vadovas Pavel Kolesnik teigia, kad vežėjui buvo sumokėta už visą transporto priemonę ir nors užsakytas pervežti krovinys neužpildė visos priekabos, vežėjas elgiasi nesąžiningai, paimdamas papildomą krovinį ir jį gabendamas užsakovo sąskaita. “Ar įmanoma pareikalauti nuolaidos transportavimui, juolab kad sutartis pasirašyta už visą mašiną? Jei taip – tai kokiu pagrindu?”, – klausė P. Kolesnik.
Advokatų kontoros A. Vingrienė, R. Aleksynaitė ir partneriai advokatė Reda Aleksynaitė teigia, kad šioje situacijoje reiktų skirti vežimo ir frachtavimo sutartis. “Pagal vežimo sutartį susitariama dėl konkretaus krovinio pervežimo už tam tikrą kainą. Įstatymai nedraudžia nustatyti sąlygas krovinio vežimui, nustatyti baudas už sąlygų nesilaikymą, susitarti, kad jei kartu bus vežami kiti kroviniai – kaina bus mažinama proporcingai užimamam plotui ar svoriui ir pan. Tačiau jei papildomos sąlygos ir draudimai nenumatyti, įstatymai nedraudžia kartu gabenti kelis krovinius (išskyrus situacijas dėl pavojingų krovinių vežimo, svorio viršijimo ir pan.). Kitokia sutartis yra frachtavimo sutartis, kai už mokestį suteikiama galimybė naudotis transporto priemone krovinių vežimui (CK 6.810 str.). Kelių transporto santykiuose ši sutartis nėra paplitusi. Todėl užsakovas, norėdamas, kad jo krovinys būtų vežamas vienas visoje transporto priemonėje, turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas ir pasekmes dėl jų nesilaikymo”, – pasakojo advokatė.
Tuo tarpu P. Kolesnik teigia, kad su vežėju buvo sudaryta standartinė sutartis ir jokie papildomi saugikliai aprašytam atvejui joje nebuvo numatyti. Tačiau pareiškus vežėjui žodinę pretenziją dėl papildomai gabento krovinio pavyko susitarti taikiai ir nuolaida transportavimui buvo pritaikyta. “Tai yra savaime suprantama, nes vežėjas papildomą krovinį turėjo kažkur pasikaruti ir iškrauti, todėl tam prireikė ir papildomų laiko sąnaudų. Kita vertus, mes nežinojome, ką jis veža, todėl rizika, kad dėl papildomo krvinio transporto priemonė gali būti sulaikyta ir mes laiku negausime savojo, visada išlieka”, – pasakojo “Logiversos” atstovas.
Tačiau bendrovei tiesiog neįtikėtinai pasisekė, kad šiuo atveju vežėjas pasitaikė sukalbamas. Nes advokatė R. Aleksynaitė pabrėžia, kad panašiais atvejais viskas priklauso nuo sutarties sąlygų. “ Jei sutartis paprastai numato, kad užsakovas prašo pervežti 20 palečių krovinį už 1000 EUR ir nėra jokių papildomų sąlygų – kainos mažinimui pagrindo greičiausiai nebus”, – sakė teisininkė.
Bet kuriuo atveju – atsakomybė vežėjui
Situacijos, kai vežėjas be užsakovo žinios veža papildomą krovinį ne visada gali turėti laimingą pabaigą. Kaip elgtis užsakovui, jei būtent dėl to papildomo krovinio transporto priemonė buvo sulaikyta pasienyje ar muitinėje?
Kaip aiškino advokatė, krovinio gavėjui tai kainuos papildomą galvos skausmą, laiko sąnaudų, tačiau teisinė atsakomybė šiuo atveju tenka vežėjui. “Užsakovas ir vežėjas turi sutartį, kurioje numatyti terminai ir kitos vežimo sąlygos. Pagal CMR konvencijos 12 straipsnį, siuntėjas (priminsime, jis turi teisę disponuoti kroviniu tol, kol antrasis važtaraščio egzempliorius neįteikiamas užsakovui) turi teisę duoti nurodymus vežėjui dėl paskirties vietos pakeitimo, vežimo nutraukimo ir perkrovimo į kitą transporto priemonę ir pan., todėl, iškilus tokiai situacijai, reikėtų apsvarstyti galimybę perkrauti krovinį į kitą transporto priemonę. Bet kuriuo atveju, vežėjas atsako už sutarties vykdymą ir jei negali pristatyti krovinio laiku, ar jį praranda – turi atlyginti nuostolius įstatymų nustatyta tvarka”, – sakė R. Aleksynaitė.
Žalos įrodinėjimui reikia kruopščiai pasiruošti
Lietuvos teismų praktikoje jau buvo byla, kuomet užsakovui iš vežėjo pavyko prisiteisti žalą, nes papildomai vežamas krovinys apgadino užsakytąjį. UAB “Baltic Solutions Transport” sumokėjo pilną frachtą už visą transporto priemonę, kad vežėjas pervežtų šiltnamių konstrukcijas. Teismas sutiko, kad objektyviai nebuvo jokios galimybės, kad krovinys būtų sugadintas kitaip, kaip tik sunkiam nepritvirtintam pakrovėjui judant puspriekabėje ir atsitrenkiant į šiltnamio konstrukcijas. Šios aplinkybės įvertintos kaip vežėjo didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai. Vežėjas, siekdamas kuo didesnio pelno, priėmė vežti kitą krovinį, kurio tinkamai nepritvirtino puspriekabėje, neužtikrino saugaus abiejų krovinių išdėstymo bei tvirtinimo, todėl užsakovo krovinys buvo sugadintas.
Tiesa, bylą “Baltic Solutions Transport” naudai pavyko išspręsti ne iškart – tik po apeliacijos. Todėl panašiais atvejais reikia kruopščiai pasiruošti ir žalą įrodyti. R. Aleksynaitė teigia, kad įrodinėti tokią žalą reikia kaip ir visais kitais atvejais – nustačius krovinio pažeidimo faktą kviečiami ekspertai, imamasi priemonių užfiksuoti, kaip krovinys atrodo transporto priemonėje dar jo neiškrovus, atliekami tyrimai ir pan. “Reiktų nepamiršti, kad gavėjui pakanka tinkamai užfiksuoti krovinio pažeidimo vežimo metu faktą (patartina užfiksuoti kuo daugiau aplinkybių, ne tik patį faktą), vežėjo kaltė tokiu atveju preziumuojama. Įrodinėti visos žalos susidarymo mechanizmo gavėjas neprivalo – jo procesinė pareiga įrodyti faktą, kad krovinys pristatytas pažeistas. Problematiškiau, kai krovinio vertė didesnė, nei 8,33 SDR / kg. Tuomet gavėjas turi dėti pastangas įrodyti ne tik minėtam faktui, bet ir vežėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Kaip minėjau, tam pasitarnauja tiek ekspertų, siurvejerių pasitelkimas, tiek žalos fiksavimo priemonės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir pan.”, – sakė advokatė.
Taigi, siekiant išvengti papildomų ginčų, rekomenduojama sutartimi įtvirtinti vežėjo atsakomybę už papildomai vežamą krovinį arba susitarti, kad tokios galimybės vežėjas apskritai negali net svarstyti.
Vežėjas, apsiimdamas vežti papildomą krovinį, formaliai nieko nepažeidžia, bet su sąlyga, kad: 1) jis su užsakovu sudarė pervežimo, o ne frachto sutartį, ir pervežimo sutartyje nėra jokių apribojimų dėl papildomo krovinio; 2) jeigu jis sutinka prisiimti visą teisinę ir finansinę atsakomybę, jei pagrindinio užsakovo kroviniui kažkas atsitiks.
Beje, tas „kažkas“ gali atsitikti ir kito užsakovo kroviniui – tuomet vežėjas turės reikalų ne su vienu, o su dviem ryžtingai nusiteikusiais užsakovais. Todėl siekiant išvengti papildomų ginčų, rekomenduojama sutartimi įtvirtinti vežėjo atsakomybę už papildomai vežamą krovinį arba susitarti, kad tokios galimybės vežėjas apskritai negali net svarstyti. Priešingu atveju vežėją gali užgriūti visa CMR Konvencijos ir kitų norminių aktų jėga.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.