Paradoksas, kas vyksta su Lietuvos ir Rusijos prekyba

Vakarams ir Rusijai taikant abipuses sankcijas būtų logiška manyti, kad prekyba tarp Lietuvos ir didžiosios kaimynės apmirs, tačiau trečiojo šių metų ketvirčio eksporto duomenys rodo ką kita. Bendras Lietuvos prekių eksportas augo 2,8 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o į Rusiją jis pašoko beveik penktadaliu.

„Paradoksalu, kad bendras Lietuvos eksportas į Rusiją buvo 19,7 proc. didesnis, tačiau detalesnis analizės pjūvis rodo, kad tokią raidą lėmė siauros pramonei skirtų įrenginių kategorijos prekybos šuolis, kurios veržlumas, tikėtina, buvo trumpalaikis“, – rašoma „Verslios Lietuvos“ eksporto apžvalgoje.

„Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius DELFI pripažino, kad situacijai Rusijoje prastėjant ir krentant rublio kursui, tai neišvengiamai atsilieps Lietuvos eksportui.

„Rusijai įvedus maisto prekių grupių importo draudimą iš ES, Lietuvos vežėjų vilkikai neliko stovėti aikštelėse – į Rusiją buvo toliau gabenami kiti embargo nepaliesti kroviniai. Iššūkiams Rytuose nemažėjant gali tekti labiau orientuotis į aršesnės konkurencijos rinkas. Tam prielaidų daugėja žiūrint ir į spartų rublio nuopuolį. Išliekant tokiai raidai, mažai tikėtina, kad reeksporto vertė į Rusiją artimiausiu metu nesuprastės“, – prognozuoja jis.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis anksčiau yra sakęs, kad Rusijos įmonės skuba apsirūpinti įrengimais ir toks jų eksporto šuolis bus laikinas.

Rugpjūčio pradžioje priimtas Rusijos vyriausybės sprendimas įvesti žemės ūkio ir maisto produktų importo draudimą trečiąjį ketvirtį lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportą nusmukdė buvo beveik perpus (47,2 proc.) lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus arba 32,5 proc. palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu.

Paradoksas, kuriam ieško paaiškinimų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas svarsto, kad per Lietuvą į Rusiją gali kelti kitų, dar labiau nemėgstamų šalių, kroviniai.

„Tai atrodo šiek tiek fenomenalu, juo labiau, kad ir nuvežti tą produktą nėra taip paprasta. Bet jeigu produktas neuždraustas, jį toliau veža. Be to, mes turime patirties žinome, kaip reikia dirbti Rusijos rinkoje. Taip pat gali būti, kad tam tikrų šalių prekės, kurių rusai ypač nemėgsta, važiuoja per mūsų teritoriją. Kiek teko dabar kalbėti su rusais, jie sako, kad dabar jie labai nemėgsta olandų. Nežinau, kuo tai galima paaiškinti, bet Baltijos šalys dabar nepirmauja šiame sąraše“, – DELFI kalbėjo jis.

Pašnekovas sako, kad mašinų ir įrengimų eksportas į Rusiją didėja nebe pirmą ketvirtį, o tokį didelį šuolį galėjo lemti keli didesni užsakymai.

„Manau, kad ši reeksporto kategorija ir toliau augs. Anksčiau tolygiai augo visos pramonės šakos, mes neišskirdavome kažkurio pramonės sektoriaus, bet dabar, kai dėl embargo krito pirmaujanti maisto pramonė, akivaizdžiai plyname lauke pamatėme, kad mašinų reeksportas pradėjo augti“, – komentavo S. Besagirskas.

Ekonomistas teigia, kad labai sunku prognozuoti, kaip Lietuvos prekyba su Rusija plėtosis toliau.

„Negalėčiau įvardyti nė vienos srities, kuris išsiskirtų pagal mašinų ir įrengimų eksportą į Rusiją, mūsų analitikai sako, kad augimas yra tolygus visose srityse. Reikėtų palaukti pora ketvirčių ir pamatysime, ar augimas bus tolygus, ar jis kris. Šiuo metu nuotaikos Rusijoje yra tikrai nekokios ir lūkesčiai yra tokie, kad gamyba stagnuoja“, – komentavo S. Besagirskas.

Statistikos departamento duomenimis, Rusija šį ketvirtį liko penkta pagal svarbumą Lietuvos eksporto partnerė, jai teko 8,2 proc. arba 119 mln. Lt vertės Lietuvos eksporto. Pirmoje vietoje buvo Vokietija, antroje – Lenkija, trečioje – Italija, ketvirtoje – Latvija.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.