Po tragedijų „Via Baltica“ magistralėje – Lietuvoje nematyti radarai

radaras (5)

Po sekmadienį „Via Baltica“ magistralėje įvykusios skaudžios avarijos, kurioje žuvo du žmonės, už eismo saugumą atsakingos šalies institucijos nusprendė imtis naujų priemonių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis per tiesioginę Lrytas.tv transliaciją atskleidė, kad jau po poros savaičių vairuotojai išvys naujus kelio ženklus bei ženklinimą, kurio nepaisantiems bus skiriamos baudos.

Pradės nuo žymėjimo

E.Skrodenis pažymėjo, kad analizuojant tranzitinio transporto vairuotojų elgseną buvo pastebėta, jog daug automobilių, o ypač sunkvežimių, norėdami patekti į „oro maišą“ ir taip sutaupyti degalų važiuoja pernelyg arti vienas kito. „Tačiau taip jie trukdo kitiems eismo dalyviams, mat pastarieji negali saugiai jų aplenkti, o tuomet ir įvyksta skaudžiausios avarijos, – kalbėjo direkcijos vadovas. – Taip pat jiems nelieka laiko sureaguoti, jei priekyje važiuojantis automobilis stabdo.“ Todėl „Via Baltica“ magistralėje vairuotojams bus aiškiai parodyta, kokio saugaus atstumo jie privalo laikytis. Kelininkai pradės nuo paprasčiausių ir pigiausių priemonių. Dar iki gruodžio 20 dienos magistralės dangoje sužymės specialius brūkšnius. Jie bus išdėstyti kas 50 metrų ir vairuotojas privalės laikytis tokio atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, kad visuomet matytų kitą brūkšnį.
„Jie žymės saugų atstumą tarp transporto priemonių, be to, stovės ir įspėjamieji ženklai. Tai padės vairuotojui tinkamai įvertinti situaciją“, – sakė E. Skrodenis.

Stebės ir lengvuosius automobilius

Tačiau neketinama apsiriboti vien kelio žymėjimu. Vokietijos pavyzdžiu bus statomi radarai, kurie fiksuos atstumą tarp transporto priemonių. Šių radarų pirkimo procedūrą LAKD planuoja pradėti netrukus, o jau kitais metais šie prietaisai turėtų stebėti pavojingiausius ruožus.

E. Skrodenis pažymėjo, kad nors šalį kertantys vilkikų vairuotojai stengiasi kuo greičiau įveikti numatytą maršrutą, riboti Lietuvą kertančio sunkiojo transporto srautą nėra racionali išeitis. Anot jo, per parą „Via Baltica“ magistrale pervažiuoja 8 tūkstančiai sunkiasvorių, o toks transporto srautas skatina ekonomiką.  Atstumą kontroliuojančių radarų nuspręsta imtis dėl sunkiasvorių keliamo pavojaus, tačiau įranga fiksuos ir lengvųjų automobilių vairuotojų pažeidimus.

Teks koreguoti įstatymus

Tačiau E. Skrodenis užsiminė, kad rengiami radarai bus efektyvūs tik pataisius administracinių teisės nusižengimų kodeksą (ATPK). Šiuo metu už saugaus atstumo nesilaikymą vairuotojams gali būti skiriamas įspėjimas arba minimali bauda. „Vokietijoje ši sistema taikoma jau seniai, ji leido gerokai sumažinti eismo įvykių pasekmes“, – konstatavo pašnekovas. Lietuvos Kelių eismo taisyklėse šiuo metu nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tačiau koks tas atstumas turi būti – aiškiai nenurodoma, tik rekomenduojama, kad jis būtų ne mažesnis, nei pusė spidometro rodomo skaičiaus, pvz, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.  Be to, už šio reikalavimo nesilaikymą nėra numatyta realios bausmės. Atstumo pažeidimas priskiriamas prie „kitų“ KET pažeidimų, už kuriuos skiriamas įspėjimas arba 5-11 eur. bauda. Tai galima pakeisti dviem būdais. Vienas iš jų – keisti ATPK ir jame numatyti atskirą baudą už saugaus atstumo nesilaikymą, bet tai gali padaryti tik Seimas. Kitas, paprastesnis būdas – naująjį kelio ženklinimą juostomis kas 50 metrų įtraukti į Kelių eismo taisykles. Tuomet reikalaujamo atstumo nesilaikymą būtų galima traktuoti kaip kelio ženklinimo pažeidimą, už ką taikoma 28-86 eurų bauda. Tokį pakeitimą įteisinti būtų gerokai lengviau, nes kelių eismo taisyklės nėra įstatymas ir joms keisti nereikalingas Seimo pritarimas – tokį pakeitimą gali priimti Vyriausybė.

Komentarai

Lukauskas Alvydas 2016-12-15 09:29

ar ponai is ministeriju kartais vaziouja Lietuvos keliais? o gal juos tik kazkas vezioja? Tur but todel ir nebematot, kad Lietuvoj jau ne keliai o istisi kliuciu ruozai. Palanga -Panevezys, puikus pavyzdys, istisos kliutys o prie Telsiu zieda padare, o TILTA STATO PER GELEZINKELI, KUR TIK LENGVIEJI automobiliai vazineja, ir giriasi kaip puikiai Europos pinigus isisavino. Paziurekit kokie Lenkijoj keliai, irgi uz Europos pinigus, net pavydas ima. Vel viesi pirkimai del Viabalticos [puikiai visi zino kaip mokat juos organizuot] jau pries desimt metu, ten automagistrales reikejo.

Bacenas Alvydas 2016-12-13 20:09

Darykit grieciau automagistrale,


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,341
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 128
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0