Prognozė Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir Estijai

Pasak ekonomisto V. Katkaus, Latvijai šiemet greičiausiai pavyks sumažinti ekonomikos nuosmukį, bet BVP vis dar mažės 1,5– 2%, tuo tarpu Estijos – nei didės, nei mažės, o Lenkijos – ūgtelės apie 2%.

Estija pirmiau pajuto ekonominę krizę, todėl anksčiau ir atsigaus. Estija Lietuvą savo ekonominiu ciklu lenkia maždaug pusmečiu.

Krizė smogė skirtingai

Nors Baltijos šalys ir Lenkija daug kuo panašios, dažnai lyginamos tarpusavyje, tačiau krizė išryškino didžiulius jų skirtumus. Tam analitikai turi paaiškinimų, tačiau pagrindinės priežastys, kodėl vienoms sekasi geriau, kitoms blogiau, yra kelios. Pirmiausia Lenkiją gelbsti jos geografinė padėtis ir kitokia nei Baltijos šalių ekonominė situacija. „Lenkija turi svyruojantį zlotą, didelius ekonominiu išteklius, aktyviai prekiauja su vakarų šalimis, jų ekonominis ciklas kitoks – kai pas mus dar būna krizė, pas juos jau prasideda pakilimas“, – tokias Lenkijos atsparumo priežastis įvardina T. Andrejauskas, „Swedbank Markets“ analitikas. Jis įsitikinęs, kad net ir neišmintingi Lenkijos valdžios spendimai nepablogintų šalies padėties.

Tuo tarpu Baltijos šalims – tai lemiamas kriterijus. Nuo valdžios sprendimų dar prieš krizę ir jai tik prasidėjus, priklauso kaip seksis šalims dabar. Skirtinga fiskalinė ir socialinė Baltijos valstybių politika lėmė, jog Estijos ekonomika žengia pirmyn, Lietuva laikosi per vidurį, o Latvija atsilieka. Pagrindinė priežastis, kodėl būtent tokioje padėtyje šiuo metu esti Latvija, yra ta, kad Latvijos ekonomika šiuo metu laikosi tik iš 2008 metais gruodį paskubomis parengtos „antikrizinės programos 2010-2011 metams“, nors pati programa – tiesiog planas gyventi iš paskolų.

Reikia ruoštis iš anksto

Estijoje situacija kitokia, nes ji prieš kelerius metus įkūrė Stabilizacijos fondą ir jame juodai dienai turėjo sukaupė  apie 1,6 mlrd. Lt (470 mln. eurų) ir sukauptos lėšos naudojamos išmintingai.

Be to, Lietuva ir Latvija orientuojasi į skylių biudžete kaišymą, o  ne į verslo skatinimą. „DnB NORD“ analitikės J. Rojakos nuomone, Estijai panacėja tapo euro įvedimo planas – aiški programa, kuriuos šalis laikosi. Sprendimą PVM padidinti nuo 18 iki 20 proc. Estijos įstatymų leidėjai priėmė tam, kad sutapytų virš 1 mlrd. Lt ir taip išsaugotų tebeturimas šalies atsargas, o kartu ir nenusižengtų euro zonos reikalavimams. Tuo tarpu PVM didinimas Lietuvoje ir Latvijoje siejamas su biudžeto skylių užkaišymu.

Nors Baltijos šalys mokesčius didino, Lenkija, priešingai, juos mažino – mažėjo pajamų mokestis, mokesčių lengvatos numatytos užsienio investuotojams.