Puspriekabės iš Lietuvos į Vakarų Europą ten ir atgal geležinkeliu – ar yra prasmė?
Koronavirusas, „Mobilumo paketas“ ir šalies valdžios sprendimai verčia Lietuvos vežėjus ieškoti būdų, kaip išlaikyti savo konkurencingumą. Pastaruoju metu daug kalbama, kad vienas iš tokių, kuriam priklauso ateitis – kombinuotas (intermodalinis) transportas. Šiame fone „Lietuvos geležinkeliai“ (bendrovė „LTG Cargo“) pasiūlė puspriekabių gabenimo maršrutu Lietuva-Nyderlandai paslaugą. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar tai naudinga kelių vežėjams?
Praeitų metų viduryje pasirodė žinia apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pirmą kartą pervežė puspriekabes. Tada traukinys su jomis dvi paras važiavo į Lietuvą (Šeštokus) iš Vokietijos. Tačiau tai buvo tik eksperimentas. Dabar situacija visai kita: kalba apie reguliarius reisus maršrutu Tilburgas (Nyderlandai) – Kaunas.
Greita paprasta, nebrangu
Kol kas du kartus per savaitę važiavimai vyksta tik iš gerai pasiekiamų Kauno intermodalinio terminalo (daugiau apie jį – čia ir čia) ir Tilburgo terminalo, kuris yra svarbus transporto mazgas (detaliau apie jį – čia ir čia). Žinima, būtų dar geriau, jeigu puspriekabės iš Lietuvos važiuotų ne tik į Olandiją, bet ir į Vokietiją, Prancūziją, Italiją (pagrindinės Lietuvos vežėjų darbo rinkos). Tačiau pradžiai ir tai neblogai (be to, «LTG Cargo» atstovas mums pasakė, kad kompanija pasistengs atsižvelgti į rinkos poreikius – pavyzdžiui, planuojama pradėti gabenti puspriekabes maršrutu Šeštokai-Verona).
Detalų tvarkaraštį ir kontaktinę informaciją galima rasti čia. Tiesa, puslapių skirtingomis kalbomis turinys kažkodėl skiriasi (geriau žiūrėti lietuvišką ar anglišką versiją), bet užtat gauti atsakymus į visus dominančius klausimus galima labai greitai. Jeigu paskambinti nurodytu telefonu, konsultantas duos kontaktus vadybininko, kuris užsiima puspriekabių pervežimu geležinkeliu. Kodėl šie kontaktai nenurodyti tinklapyje, sunku suprasti, bet svarbiausia tai, kad su šiuo vadybininku galima operatyviai susisiekti mobiliuoju telefonu ar elektroniniu paštu (pavyzdžiui, redakcija gavo elektroninį atsakymą į savo užklausą tą pačią dieną).
Jeigu kalbėti apie patį pervežimą, tai vienu metu „LTG Cargo“ gali pervežti 36 visų tipų puspriekabes ar konteinerius. Maksimalus leistinas puspriekabės su kroviniu svoris – 37 tonos. Tai svarbu taip pat todėl, kad, pagal kombinuotą transportą reguliuojančias ES normas (detalės – čia ir čia), jeigu sunkvežimis nuo pakrovimo taško iki terminalo, iš kurio krovinys (pusprikabė) keliaus geležinkeliu, nuvažiuos mažiau negu 150 km ir jeigu po krovinio (puspriekabės) pervežimo geležinkeliu sunkvežimis nuo terminalo iki iškrovimo vietos taip pat nuvažiuos mažiau negu 150 km, bendras transporto priemonės (vilkikas plius puspriekabė) svoris gali sudaryti 44 tonas (detaliau apie leistiną svorį bendrai – čia).
Jeigu kalbėti apie pervežimo geležinkeliu trukmę, tai kelionė į vieną pusę, kaip mums pasakė „LTG Cargo“ atstovas, užtruks apie 53 valandas часа, o tiksli paslaugos kaina (kuri įtraukia 15-20 minučių trunkantį pakrovimą, dokumenetų forminimą ir puspriekabių saugojimą terminale) priklauso nuo puspriekabės tipo (speciali/kraninė pervežimui geležinkeliu ar paprasta/nekraninė, angl. cranable/not cranable) ir konteinerio dydžio (20 ar 40 pėdų). Straipsnio rašymo metu kraninės puspriekabės pervežimas kainavo – 747 eurų (anksčiau – 787 eurų), nekraninės – 790 eurų (anksčiau – 830 eurų).
Palyginimui – pilno tento pervežimas iš Olandijos į Lietuvą kelių transportu priklausomai nuo vairuotojo darbo grafiko trunka 2-3 paras ir kainuoja apie 1500 eurų, iš Lietuvos į Olandiją – apie 1200 eurų, refrižeratorius plius 200 eurų. Kitaip tariant, „LTG Cargo“ pasiūlymas pagal laiką ir kaina labai konkurencingas. Be to, viskas labai paprasta iš administracinės pusės – reikia tik užrezervuoti vietą (kaip mums pasakė „LTG Cargo“ atstovas, geriau pasirūpinti tuo, likus bent savaitei iki planuojamo pervežimo), gauti unikalų numerį ir pristatyti puspriekabę į terminalą nurodytu laiku.
„Ir ką, veža?“ – paklausite Jūs. „Matome, kad rezervacijų kiekis auga, sudaromos sutartys nuolatinėms vietoms. 100 proc. užpildymą planuojame 2021 m. rugpjūčio pabaigoje. Paslauga naudojasi įvairios kompanijos“, – sakė mums „LTG Cargo“ atstovas šių metų rugpjūčio pradžioje. Šiandien, kaip informavo kompanija, „yra užpildyta apie 70 proc. galimų puspriekabių vežimo pajėgumų, apimtys auga nuolat, vyksta derybos dėl likusių vietų užpildymo“. Kitaip tariant, viena vertus, optimistinės prognozės dėl greito visų pajėgumų panaudojimo nepasiteisino, kita vertus – vis tik kalbama apie vieną konkrečią kryptį, kuri gali būti įdomi ne visiems, bet net tokioje situacijoje paslaugos paklausa pakankamai didelė.
„LTG Cargo“ pasiūlymas iš tiesų atrodo patraukliai, ir jeigu paslauga jau aktyviai naudojasi įvairios kompanijos, tai iš tiesų naudinga. Tačiau pasikalbėti visada veta ne tik su pardavėju, bet ir su pirkėju, kuris gali pateikti papildomą svarbią informaciją, išryškinti esminius klausimo aspektus.
Ką sako vežėjai
Remiantis įvairių vežėjų nuomone apie puspriekabių pervežimą geležinkeliu bendrai ir apie „LTG Cargo“ pasiūlymą konkrečiai, galima išskirti keletą momentų.
Pirma, puspriekabių transportavimas geležinkeliu panaikina neišvengiamas bei galimas išlaidas ir sumažina rizikas, susijusias su autopervežimais. Antra, puspriekabių pervežimas geležinkeliu ilgais nuotoliais palengvina vairuotojo darbo ir poilsio taisyklių vykdymą (traukiniui nereikia ieškoti saugios stovėjimo aikštelės, su kuriomis Europoje šiandien didelė problema, ir tuo pat metu nebrangaus viešbučio būtinam poilsiui), o vairuotojas po puspriekabės pristatymo į stotį gali užsiimti kita veikla.
Tačiau šioje vietoje reikia užfiksuoti du svarbius momentus – (a) kitame maršruto gale krovinį turi priimti antras vairuotojas, o pirmas (b) galės tęsti darbą, jeigu kompanija turi kitų užsakymų ir puspriekabių traukinio išvykimo punkto regione. Kitaip tariant, puspriekbių perve-imo geležinkeliu paslauga aktuali pirmiausiai pakankamai stambiems vežėjams ir intermodaliniais pervežimais užsiimantiems ekspeditoriams su plačia aktyvios veiklos geografija. Atitinkamai, puspriekabių pervežimas geležinkeliu maršrutu Lietuva-Olandija, kaip pažymėjo vežėjai, ypač naudingas tiems, kas reguliariai veža krovinius iš Rusijos (Eurazijos ekonominės sąjungos) į Vakarų Europą ir atgal.
Kaip savotišką puspriekabių pervežimų geležinkeliu kaip tokių ir būtent Lietuvos-Olandijos maršrutu tikslingumo apibendrinimą galima pateikti vienos transporto kompanijos atstovo nuomonę: „Seniai laukėme, kada galėsime vežti krovinius traukiniais iki Kauno intermodalinio terminal. Vežame krovinius iš Vokietijos į Lietuvą, tad labai patogu, kad yra galimybė pakrauti vilkikų priekabas tiesiai į traukinius. Tokiu būdu vilkikų kiekis neberiboja krovinių pervežimo galimybių. Skaičiuojame, kad pakaktų turėti po vilkiką su vienu vairuotoju viename ir kitame bėgių gale – visą kelią krovinys saugiai keliautų geležinkeliu, tad atkristų degalų, kelių mokesčių, darbo jėgos, transporto priemonių nusidėvėjimo kaštai. Galiausiai atsiras galimybių tikriems intermodaliniams pervežimams – iki šiol vienintelė reali galimybė buvo naudotis keltais, tačiau geležinkelis šiuo atveju yra žingsnis į priekį“, – konstatavo vežėjas.
Puspriekabės geležinkeliu – tendencija?
Baigiant, norisi pažymėti, kad pastaruoju metu apie puspriekabių pervežimą geležinkeliu kalbama vis daugiau. Tačiau jeigu Vakarų Europoje ir net Lankijoje (detaliau – čia, čia ir čia) kalbama apie esamų pajėgumų plėtrą, Rytuose jie tik atsiranda. Vis tik, jų atsiradimo faktas rodo, kad ir geležinkeliai, ir vežėjai mato tame naudą, ir puspriekabė ant bėgių – tai, atrodo, jau tendencija.
Pavyzdžiui, neseniai vykusio Ukrainos infrastruktūros ministro vizito į Lietuvą metu šalys susitarė dėl pilotinio intermodalinių pervežimų projekto, kuris apims ir puspriekabių pervežimą geležinkeliu. O „Latvijos geležinkeliai“ jau vykdo „Green Switch“ projektą, kurio rėmuose puspriekabės geležinkeliu pristatomos į jūrinius terminalus Liepojoje ir Ventspilyje, perkraunamos į keltą ir gabenamos į Vokietiją ar Skandinavijos valstybes.
Vežėjai taip pat žiūri į puspriekabių pervežimus geležinkeliu optimistiškai. Pavyzdžiui, juos jau vykdo ir planuoja didinti tokios stambios Lietuvos transporto įmonės kaip „Girteka“ ir „Vlantana“, siekianti naudoti vilkikus tik galutiniame krovinio gabenimo etape. Po to, kai Kauno intermodalinis terminalas bus integruotas į „Rail Baltica“ projektą (jau nekalbant apie „Via Baltica“), Lietuvos vežėjai turės dar daugiau galimybių kurti logistikos grandines Šiaurės-Pietų ir Vakarų-Rytų kryptimis (šiame kontekste verta pažymėti, kad „LTG Cargo“ jau planuoja vežti puspriekabes maršrutu Lietuva – Šiaurės Europa ir Turkija – Skandinavija per Baltarusiją ir Ukrainą).
Kaip pasakė įmonės «Arijus», kuri jau naudojasi „LTG Cargo“ paslauga, atstovas Tomas Motijauskas: „Mano nuomone, šis produktas turi perspektyvą, jei bus išlaikomi fiksuoti grafikai bei kainodara atitiks rinkos poreikius“. O kompanijos „H.Essers Vilnius“ vaovas Viktoras Samoilenko atkreipė dėmesį į pozityvaus psichologinio požiūrio į puspriekbių pervežimą geležinkeliu svarbą – kol kas, anot jo, kai kurie klientai skeptiškai vertina kombinuotą transportą, tačiau tai kuo toliau, tuo labiau nepagrįsti prietarai.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad „LTG Cargo“ pasiūlymas yra ekonomiškai pagrįstas kainos ir pervežimo laiko prasme bei atspindi bendrą intermodalinio transporto (kurio vaidmuo Europoje, greičiausiai, tik didės – taip pat dėl „Rail Baltica“ projekto realizavimo) plėtros tendenciją. Ypač jis naudingas tiems, kas reguliariai gabena krovinius Vakarų-Rytų kryptimi. Be to, „LTG Cargo“ paslauga, kaip pažymėjo daugelis vežėjų, mažina susijusias su autopervežimais išlaidas ir rizikas, padeda spręsti vairuotojų trūkumo bei jų darbo ir poilsio taisyklių vykdymo problemą, taip pat leidžia turėti daugiau puspriekabių nei vilkikų.
Pagaliau, jei tai būtų „tuščias“ projektas, geležinkeliai jo nepradėtų, o vežėjai jame nedalyvautų taip aktyviai, kaip dabar, ir nelauktų pervežimų geografijos plėtros ir reisų skaičiaus augimo. Tiesa, reikia pažymėti, kad kalba šiuo atveju pirmiausiai apie stambius transporto rinkos žaidėjus, kurie turi daug užsakymų, vairuotojų, vilkikų ir puspriekabių abiejose maršruto pusėse. Tačiau pastaruoju metu viskas juda link to, kad greitai tik jie Lietuvoje ir liks, kadango smulkiems ir vidutiniams vežėjams išgyventi vis sunkiau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.