Rugsėjo transporto aktualijų apžvalga

blog_driver_shortage

Kritinė situacija su vairuotojais Lietuvoje ir šalies vežėjų susidomėjimas Latvija. Svarbus ES Teisingumo teismo sprendimas apie tachografus, vairuotojų krizė Didžiojoje Britanijoje ir nauja kelių mokesčio sistemos Lenkijoje darbo pradžia. Pasikeitusi didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimų išdavimo tvarka Rusijoje ir neįtikėtinos vairuotojų istorijos. Ekologiškų sunkvežimių aktualijos ir grandiozinis Šveicarijos projektas. Apie tai ir ne tik rugsėjo transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.

Čia – PPO tyrimas apie pasaulio prekybą 2021 m. (t.y. koronaviruso sąlygomis). Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad, tinkamai planuojant pervežimus, dviejų vairuotojų ekipažas gali padėti vežėjui uždirbti daugiau. Čia ir čia – vilkikų rinkos Europoje analizė. „DB Schenker“ sukūrė rizikos kapitalo padalinį „Schenker Ventures“, kuris investuos lėšas ir žinias į naujus logistikos verslo modelius – kviečiamos bendradarbiauti ir Lietuvos įmonės, kurios ieško partnerio su logistika susijusių produktų ar paslaugų kūrimui ar tolimesnei plėtrai. Čia – kelios sėkmingo transporto verslo paslaptys. Čia – didelis praktinis-mokslinis straipsnis apie šiuolaikinio transporto specifiką ir jo skaitmenizacijos svarbą (pirmiausiai, duomenų valdymui). Čia – buhalterinės apskaitos programos, kurios gerai tinka vežėjams. Čia – Europos Komisijos parengtos instrukcijos, kaip užtikrinti pervežimo saugumą. Čia – tyrimas apie tai, ką apie darbą logistikoje galvoja jauni profesionalai.

Lietuvoje

Čia – naujausia krovinių pervežimų lietuvišku transportu statistika (pervežimų kelių transportu apimtys išaugo).

Susisiekimo ministras atsargiai vertina idėją didinti dyzelino akcizą, nes dėl jo padidinimo net vienu centu vilkikų vairuotojai gali pradėti pirkti degalus kaimyninėse valstybėse. Тęsiasi istorija su kvotos vairuotojams iš trečiųjų šalių (ne)didinimu – situacija kritiška (palyginimui, čiainformacija apie vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičių Latvijoje, į kurią Lietuvos vežėjai jau galvoja kelti savo verslą). Čia – straipsnis apie tai, kad sunkvežimių vairuotojų atlyginimo augimas Lietuvoje yra tarp sparčiausių Europoje, o čia – apie mažų Lietuvos vežėjų problemas su bankiniu finansavimu. Apie visas savo problemas vežėjai papasakojo Seimo Pirmininkei, bet ar tai padės, neaišku. Susisiekimo ministerijoje parengtas dvišalių derybų su užsienio valstybėmis dėl leidimų tvarkos projektas. O čia – ministerijos planai dėl EMTK leidimų kitiems metams.

„Linavoje“ baigėsi ginčas dėl M. Račkausko / R. Vosyliaus vietos prezidiume – teismas stojo R. Vosyliaus pusėn. Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl „Linava“ veiklos – bus aiškinamasi, ar Asociacija nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo.

Čia – Lietuvos vežėjų nuomonė apie reikalavimus dėl naujos kartos tachografų įrengimo vilkikuose. Čia – informacija apie naujas KET, kurios įsigalios šalyje kitais metais (čia – priminimas, kaip elgtis vairuotojui Lietuvoje, išvydus specialaus transporto švyturėlius). Čia – oro taršos tyrimo Vilniuje, matuojant automobilių emisiją judėjimo metu, rezultatai.

Naujienos iš Briuselio

Lietuvos susisiekimo ministras atsargiai vertina ES planus nuo 2035 m. uždrausti prekybą vidaus degimo varikliais varomais automobiliais bei tikisi, kad ESTT sprendimas dėl „Mobilumo paketo“ (MP) bus priimtas greičiau, negu įsigalios nuostata dėl vilkiko grąžinimo, ir kad Europos Komisija (EK) pasiūlys ją atšaukti (bet požymių, kad tai atsitiks, kol kas nėra). „XPO Logistics“ atstovas pažymėjo, kad MP nuostatų įgyvendinimas dar labiau paaštrins vairuotojų trūkumo problemą Europoje ir paskatins jų algų – o reiškia ir vežėjų bei jų klientų kaštų – augimą (čia – nauja „Transport Intelligence“ ataskaita apie MP įtaką Europos kelių transporto sektoriui).

Tuo tarpu EK rengia krizių valdymo planą transporto sektoriui ir laukia vežėjų nuomonės. ES Teisingumo teismas nusprendė, kad valstybėje narėje negalima bausti už manipuliavimą tachografu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje. Savo ruožtu IRU surengė diskusiją su ES institucijų atstovais dėl migrantų galimybių dirbti sunkvežimių vairuotojais (detalės – čia ir čia).

Kitos naujienos iš Europos

Čia – įžvalgos apie Vokietijos transporto rinką. Vokietija ratifikavo e-CMR protokolą. Nuo spalio 1 d. joje įsigalioja nauji kelių mokesčiai (juos galima rasti čia), o čia – informacija apie OBU programinės įrangos šalies kelių mokesčių mokėjimui atnaujinimą. Vokietijos vežėjai nori lengviau samdyti vairuotojus iš trečiųjų šalių, bijodami Didžiosios Britanijos situacijos pasikartojimo (daugiau apie tai – čia ir čia) – jeigu jiems pavyks, Lietuvos vežėjams bus dar sunkiau. Vokietija ir Olandija susitarė, kad jų teritorijoje galės važinėti 25 m ilgio sunkvežimiai. Italijoje leista naudoti 18 m sunkvežimius, pradėjo darbą intermodalinis terminalas, iš kurio galima gabenti puspriekabes geležinkeliu, ir sugriežtėjo „Žaliojo paso“ politika (daugiau informacijos – čia). Flandrijoje (Belgija) nuo kitų metų pradžios galės važinėti 50 t sveriantys sunkvežimiai. Čia – informacija apie reikalavimus sunkvežimiams žiemą, kurie įsigalios Prancūzijoje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Čia – informacija apie skandalą šalyje dėl sąmoningo naujų platformų, padedančių krovinių siuntėjams komunikuoti su vežėjais, boikoto. Tuo tarpu Prancūzijos vairuotojai rengiasi streikui (reikalavimai – čia).

Jeigu kažkas dar turi klausimų apie naują kelių mokesčių sistemą „e-Toll“ Lenkijoje, atsakymai – čia, o „Hegelmann“ vairavimo mokykla šioje šalyje dabar atvira visiems norintiems. Čia – naudojimosi Vengrijos BiReg sistema instrukcija. Estijoje auga pervežimų sausumos transportu apimtys. Čia – informacija apie naujus sunkvežimių eismo ribojimus Katalonijoje, čia – Lježo mieste (Belgija), čia – Olandijos A12 greitkelyje, o į vidinį Amsterdamą nuo spalio 1 d. negali įvažiuoti sunkvežimiai, kurių svoris viršija 30 tonų (daugiau informacijos apie naujas taisykles – čia).

Austrijos profsąjunga kaltina vežėjus iš Rytų Europos tuo, kad jie masiškai sukčiauja tachografų naudojimo atveju ir mažai moka savo vairuotojams, pažeisdami ES normas. Tuo pat metu šalyje sumažėjo kelių mokesčiai ekologiškiems sunkvežimiams ir norima leisti 17-mečiams tapti vilkikų vairuotojais. Švedijoje, kaip rodo statistika, 40% sunkvežimių turi techninių trūkumų. Danija pakeitė didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimų išdavimo tvarką ir suaktyvino kova su tais, kas atjungia „AdBlue“ sistemą – dabar emisija tikrinama ir sunkvežimio judėjimo metu. Čia – danų vežėjo argumentai, kodėl reikia ženkliai didinti vairuotojų atlyginimus. Kitas šalies vežėjas, ieškodamas vairutojų, nusprendė pasiūlyti jiems 4 dienų darbo savaitę. Tuo tarpu čia ir čia – istorijos apie tai, kokiais „sąžiningais“ būna Danijos vežėjai.

Čia – olandų vežėjų „sąžiningumo“ pavyzdys. Tuo pat metu Olandijos paštas („PostNL“) buvo nubaustas už nelegalų vairuotojų iš trečiųjų šalių darbą. Be to, šalies teismas liepė vietiniam vežėjui sumokėti jam Olandijoje dirbusiems vairuotojams iš Rumunijos atlyginimą pagal nacionalinius, o ne Čekijos, kurios įmonė juos pasamdė, įstatymus – faktiškai, tokia atlyginimų mokėjimo tvarka tampa norma Olandijoje. Bendrai paėmus, pažymėtina, kad pastaruoju metu Skandinavijoje ir Olandijoje daugėja atvejų, kai užsienio vežėjai išsinuomoja vilkikus su vietiniais numeriais, kad galėtų nepastebėtai vykdyti kabotažines operacijas (jos neteisėtos, bet mašinos su vietiniais numeriais tikrinamos rečiau).

Čia – informacija apie naują paslaugą, kuri leidžia gabenti puspriekabes Eurotuneliu geležinkeliu. Nuo spalio į Didžiąją Britaniją (DB) galima patekti tik su pasu. Svarbu tai, kad DB maisto ir gėrimų eksportas į ES ženkliai sumažėjo, lyginant su priešpandeminiu lygiu, ir kad Londonas vėl nukėlė griežtesnę eksporto iš ES kontrolę. Kartu šalyje ilgai tęsėsi diskusija dėl užsienio vairuotojų įdarbinimo palengvinimo (daugiau apie ją – čia, čia, čia, čia ir čia). Valdžiai trūko adekvataus situacijos suvokimo, ir ji ilgai priešinosi šiam žingsniui (įrodymai – čia ir čia) – buvo linkusi tik palengvinti sunkvežimių vairuotojų mokymus (dėl ko gali nukentėti jų kokybė) ir pratęsti jų leistino darbo laiko pailginimą (taip pat iki 2022 m. sausio 31 d. pratęstas ADR pažymėjimų galiojimas). Tačiau, kai prasidėjo degalų krizė (o kai kurios kompanijos, galimai, pradėjo naudoti nelegalią vairuotojų įdarbinimo schemą), buvo priimtas sprendimas dėl 5 tūkstančių laikinų vizų užsienio vairuotojams (detalės – čia ir čia) išdavimo iki gruodžio 24 d. Bet ES, greičiausiai, bus labai mažai norinčių pasinaudoti šia galimybe (nebent bus pasiūlyti labai dideli pinigai), nes keli mėnesiai darbo DB, kai Europoje pilna pasiūlymų – abejotina perspektyva (daugiau apie tai – čia, čiačia, čia ir čia). Olandijos vežėjai siūlo pagalbą, jeigu DB padidins leistinų kabotažo operacijų skaičių (po „Breksito“ sumažėjo europinių vežėjų, norinčių važiuoti į DB, kiekis, nes sunku gauti krovinį atgal ir galimi tik du kabotažiniai pervežimai, kurie nekompensuoja tuščio grįžimo). Tiesa, britų pasiūlymu susidomėjo vairuotojai iš Nigerijos…

osibka_zarplata

Būtų gerai, jeigu skelbime nurodytas vairuotojo atlyginimas būtų realus (iš tikrųjų vienas trejetas nereikalingas), bet problema ne tik piniguose. Vis daugiau tolimųjų reisų vairuotojų DB išeina iš darbo dėl sveikatos priežasčių, kitiems netinka sunkios darbo sąlygos (tame tarpe ilgas laukimas logistikos centruose, kurie irgi jaučia darbuotojų trūkumą), ir negelbėja net sparčiai augantys atlyginimai ir valdžios raginimai. Čia – informacija apie NCTS ir GVMS sistemų neveikimą šalyje spalį. Čia – informacija apie tai, kaip greitai britų logistikos ir kitos kompanijos apmoka sąskaitas.

Rytų erdvės aktualijos

2021 m. spalio 1 d. įsigaliojo Eurazijos ekonominės komisijos kolegijos sprendimas, keičiantis supaprastinto prekių deklaravimo Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES) tvarką (daugiau apie tai – čia). 2022 m. sausio 1 d. EES įsigalios nauji prekių kodai ir aprašymas. Čia – informacija, aktuali EES teritorijoje veikiantiems įgaliotiesiems ekonominiams operatoriams. Taip pat EES artėja sprendimas dėl navigacinių plombų.

Rusijos Transporto ministerija pakeitė didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimų išdavimo tvarką. Taip pat šalies vežėjai kreipėsi į muitinę su prašymu pagreitinti prekių įvežimą į Kaliningrado sritį (atsakymas – čia). Dalis kelio M-1 Maskvos srityje taps mokama (daugiau detalių – čia). Čia – pervežimo iš Pakistano į Rusiją pagal TIR procedūrą detalės.

Čia – detali navigacinių plombų naudojimo Baltarusijoje tvarka, važiuojant iš Lietuvos. Čia – straipsnis apie tai, kaip Baltarusija žiūri į vilkikų eilių pasienyje su Lietuva problemą. Čia – informacija apie ilgalaikį eismo ribojimą šalies M-7 kelyje, čia – apie tilto remontą P8 kelyje. Baltarusijos krovininio autotransporto paslaugų apimtys pirmame šių metų pusmetyje išaugo beveik 27%, lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu. Čia – instrukcija iš Kinijos per Baltarusiją važiuojantiems vežėjams, kurie įtaria, kad dokumentuose pateikti neteisingi duomenys apie krovinį.

Nuo spalio 1 d. Ukrainoje pradėjo veikti automatinė sunkvežimių svorio ir gabaritų kontrolė bei įsigaliojo atitinkamos baudos (greitai papildomas WiM kompleksas turėtų būti įrengtas M-14 ir M-21 keliuose). Čia ir čia – vietos, kur pradėjo veikti papildomi automatinio KET pažeidimo fiksavimo radarai. Čia – informacija apie tilto šalies Н-09 trasoje remontą.

Rusijos-Mongolijos pasienyje po rekonstrukcijos atsidarė kontrolės punktas „Kyakhta“. Čia – informacija apie išankstinį duomenų apie pervežimą į Mongoliją pateikimą.

Vairuotojai

Čia – straipsnis apie su vairuotojo darbu susijusias sveikatos rizikas. Čia – straipsnis apie vilkikų vairuotojų sutartinius ženklus ir stabdymo ypatumus (čia – straipsnis apie akciją Lietuvoje „Būk saugus kelyje“, skirtą vilkikų ir kitų eismo dalyvių saugumo didinimui).

Čia – istorija apie vairuotoją, kuris padarė didelę avariją dėl vaistų nuo nugaros skausmų, o čia – apie tai, kaip vairuotojas užstrigo parkinge ir dar gavo už tai baudą. Čia – istorija apie tai, kaip ant sunkvežimio nuo tilto nušoko savižudis. Čia – dvi istorijos apie Ispanijoje sulaikytus vairuotojus iš serijos „seksas, narkotikai ir rokenrolas“. Čia – istorija apie tai, ką padarė sunkvežimio vairuotojas, kuriam nepavykdavo aplenkti kito sunkvežimio. Čia – įdomi akcija, kurią sugalvojo Vokietijos kelių policija, kad vilkikų vairuotojai vykdytų reikalavimą segti saugos diržą. Kanadoje tolimųjų reisų vairuotojas išėjo į pensiją, sulaukęs 90 metų.

Technologinės ir kitos įdomybės

Spalio 21-22 d. Vilniuje vyks forumas „Transportas ir logistika 2050“ (daugiau informacijos – čia). Šveicarija nusprendė pastatyti požeminių tunelių tinklą krovinių pervežimui, kuris kainuos 32 mlrd. eurų!

„Huawei“ pristatė informacinius ekranus priekiniam automobilio stiklui. „Neste“ sukūrė verslui skaitmeninę sistemą, kuri padeda sužinoti, kokia yra įmonės transporto CO2 emisija (svarstoma pasiūlyti ją ir Baltijos regione). Čia – straipsnis, lyginantis kelių ir geležinkelių transportą CO2 emisijos kontekste. O Ispanijoje buvo pristatyta puspriekabė, kuri absorbuoja CO2.

MAN ruošiasi išbandyti savo autonominį sunkvežimį bendro naudojimo greitkelyje, o vienas tyrimas parodė, kad artimiausioje ateityje autonominės transporto priemonės vis dažniau taps avarijų priežastimi. „Ballard“ ir „Quantron“ vienija jėgas vandenilinių sunkvežimių gaminimo srityje. Kompanija „Hyundai“ ketina pirma pasaulyje visą savo komercinį transportą padaryti vandeniliniu, o Lietuvoje planuojama kurti vandenilinio transporto koncepciją. KAMAZ irgi pristatė vandenilinį modelį (detalės – čia), o kartu naują dyzelinį automobilį (detalės – čia). Į Lietuvą, kur rengiamas Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planas, atkeliavo krovininis elektrinis mikroatobusas „DFSK EC35“. „Nikola“ ir IVECO pradėjo elektrinių sunkvežimių gamybą Vokietijoje (daugiau informacijos – čia ir čia). Čia – informacija apie naują „Renault Trucks“ elektrinį sunkvežimį. „Futuricum“ elektrinis sunkvežimis sugebėjo be įkrovimo nuvažiuoti beveik 1100 kilometrų (detalės – čia). Elektrinių sunkvežimių gamintojas „Volta Trucks“ gauna investicijas ir užsakymus. „Volkswagen“ gamins greito įkrovimo baterijas sunkvežimiams. „Tevva“ pristatė britų sunkvežimį, kuris gali būti varomas elektra arba vandeniliu.

Čia – žinia apie tai, kad automobilių savininkai gali susidurti su žieminių padangų trūkumu. Tuo tarpu Elonas Muskas mano, kad visame pasaulyje jaučiamo puslaidininkių deficito problema netrukus bus išspręsta. Bet kol kas ji komplikuoja naujų vilkikų gamybą, ir auga naudotų sunkvežimių paklausa. „Volvo“ pristatė naują vilkiką su pailginta kabina ir saulės baterijomis ant stogo (žemiau video). Čia – istorija apie tai, kaip Rusija bandė sužinoti gamybines „Volvo“ ir „Scania“ paslaptis. Čia – straipsnis apie DAF dilerių nepasitenkinimą gamintojo kainų politika. Čia – eksperto patarimai, kaip išvengti sunkvežimio gedimo.

Čia – informacija apie daviklių sistemą, kuri gali padėti geriau paskirstyti ir kontroliuoti krovinio svorį sunkvežimyje. Žemiau video apie šiuolaikinio sandėlio darbą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 68
0
digitalizacion-del-transporte

Vilniuje vyksiantis hakatonas kvies ieškoti tvaresnės logistikos sprendimų

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur dėmesys tvarumui ir inovacijoms tampa vis svarbesni, Transporto inovacijų asociacija (TIA) drauge su ES finansuojamu ADMIRAL projektu įgyvendina iniciatyvą – tarptautinį hakatoną „GreenLogistics Hack“. Renginys, kuris vyks 2024 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d. Tech parke Vilniuje, siekia mobilizuoti ir įgalinti talentus iš įvairių sričių kartu spręsti vieną didžiausių šių dienų problemą – mažinti CO2 emisijas logistikos grandinėse.

2024-05-02 13
0