Rusijos „terminaliniai leidimai“ – bilietas į vieną pusę?
Nuo 2017 m. Lietuva gauna iš Rusijos vadinamuosius „terminalinius leidimus“ – dvišalius/tranzitinius leidimus, kurių 6 punkte „Specialios žymos“ yra įrašas „Taip pat leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“ ir kurie naudojami krovinių iš lietuviškų terminalų pervežimui (iš čia neoficialus pavadinimas). Šiame kontekste neseniai vykusiame „Linavos“ susirinkime asociacijos nariai paklausė: „Ar Lietuvos vežėjai gali naudoti „terminalinius leidimus“ krovinio ne iš trečiosios šalies pervežimui iš Rusijos į Lietuvą, nes Rusijos transporto inspekcija neva sako, kad negali?“ Tada aiškus atsakymas į jį pateiktas nebuvo, ir Cargonews redakcija nusprendė sudėlioti taškus ant „i“.
Ne taip baisu, kaip atrodo
Pirmiausiai su prašymu pakomentuoti šią situaciją mes kreipėmės į mūsų skaitytojams jau žinomą ekspertą Aleksandrą Žiguliną iš kompanijos „EvrAzOTO“, kuri teikia teisinę pagalbą transporto įmonėms Rusijoje. Jis atsakė taip: „Dokumento, reglamentuojančio „terminalinio leidimo“ kaip atskiros leidimų rūšies naudojimą, nėra. Mano nuomonė – vežti galima. Tačiau aš negaliu rekomenduoti vežėjams tokios procedūros, kol klausimas nebus galutinai išspręstas. Galima pabandyti, bet suprantant, kad klausimą, galimai, teks spręsti teisme“.
Kita autoritetinga teisinė pozicija – jeigu įrašą „Taip pat leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“ aiškinti pažodžiui, trečiosios šalies krovinių pervežimas nėra vienintelis pervežimo, kurį galima įvykdyti, turint „terminalinį leidimą“, tipas. Kitaip tariant, toks leidimas iš esmės suteikia teisę į dvišalį ir tranzitinį bet kokio krovinio pervežimą, nepriklausomai nuo jo kilmės.
Tokiu būdu, transporto teisės ekspertai faktiškai mano, kad su „terminaliniu leidimu“ rusišką krovinį iš Rusijos į Lietuvą vežti galima, tačiau po bendravimo su jais tapo akivaizdu, kad tašką šioje istorijoje gali padėti tik oficialus atitinkamos valstybės institucijos išaiškinimas. Todėl mūsų redakcija kreipėsi į Lietuvos Susisiekimo ministeriją.
Atsakymas buvo toks: „Susisiekimo ministerija iš Rusijos Federacijos transporto ministerijos nėra gavusi informacijos apie tai, kad su minėtais leidimais negalima vežti atgalinio krovinio iš Rusijos į Lietuvą. Susisiekimo ministerijos pozicija, kadangi vežimai iš Rusijos į Lietuvą yra dvišaliai, tai vykdant tokius vežimus, gali būti naudojamas ir Rusijos dvišalis/tranzitinis leidimas su žyma „leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“. Rusijos dvišalių/tranzitinių leidimų su žyma „leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“ naudojimo tvarką reglamentuoja Rusijos Federacijos teisės aktai“.
Pagaliau, tam, kad daugiau nekiltų jokių klausimų dėl Rusijos „terminalinių leidimų“, Cargonews redakcija, tarpininkaujant Rusijos Federacijos (RF) ambasadai Lietuvoje (kuriai atskiras ačiū už pagalbą), kreipėsi į RF Transporto ministeriją. Tuo pat metu pažymėtina, kad savo rašte mes pateikėme aukščiau minėtą ekspertinę nuomonę apie tai, jog dvišalis/tranzitinis leidimas su žyma „Taip pat leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“ suteikia teisę į dvišalį ir tranzitinį bet kokio krovinio pervežimą, nepriklausomai nuo jo kilmės, o taip pat paminėjome, kad Lietuvos vežėjai teigia, jog Rusijos transporto inspekcijos atstovai aiškina, kad dvišalis/tranzitinis leidimas su žyma „Taip pat leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“ nesuteikia teisės į dvišalį pervežimą iš Rusijos į Lietuvą.
Tiesą pasakius, greito atsakymo nesitikėjome, bet įvyko stebuklas – jis atėjo tą pačią dieną. Ir dar koks: „Jūsų komentaras šiuo klausimu yra absoliučiai teisingas. Šitas leidimas leidžia vykdyti dvišalius krovinių pervežimus tarp Rusijos ir Lietuvos abiem kryptimis, nepriklausomai nuo jų kilmės, o taip pat tranzitinius pervežimus per Rusijos teritoriją, jeigu jų atžvilgiu netaikomi įstatymo nustatyti apribojimai. Sunku įsivaizduoti tai, kad Rusijos transporto inspekcijos pareigūnas galėjo iškelti Lietuvos vežėjui tokį reikalavimą. Manytina, kad jis galėjo būti neteisingai suprastas“.
Deja, redakcija negali pateikti Rusijos Transporto ministerijos pozicijos ant oficialaus blanko, bet dabar vežėjai gali drąsiai kreiptis į šią ministeriją su prašymu išduoti jiems atitinkamą dokumentą, kurį galima bus parodyti „Rostransnadzoro“ inspektoriui.
Pariteto klausimas
Kadangi kalbame apie leidimus vežti krovinius, kuriais apsikeičia Lietuva ir Rusija, reikia pasakyti porą žodžių apie tai, kad Lietuvos vežėjai sistemingai išreiškia nepasitenkinimą šalių transporto ministerijų susitarimais šioje srityje (apie tai galima paskaityti, pavyzdžiui, Cargonews straipsnyje).
Čia svarbūs du dalykai. Pirma, Lietuvos vežėjai mano, kad jiems nereikia tiek daug Rusijos dvišalių leidimų (170 tūkst. per metus, įskaitant „terminalinius“), nes didesnė jų dalis nepanaudojama dėl nepagrįstai sudėtingų Rusijos reikalavimų (pirmiausiai reikalingi trišaliai leidimai, kurių Lietuva gauna žymiai mažiau nei dvišalių – šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. – ir kurie greitai pasibaigia). Tuo pat metu Rusijos vežėjai maksimaliai naudojasi nelabai suprantamu Lietuvos Susisiekimo ministerijos geranoriškumu, apsikeičiant leidimais, nes jie gali vežti krovinius iš Lietuvos į Rusiją be jokių apribojimų (daugiau informacijos apie šią situaciją čia). Kad būtų aiškiau, žemiau pateikiame statistinius duomenis apie Lietuvos ir Rusijos vežėjų gautų leidimų skaičių nuo 2015 m. iki šios dienos, kurie aiškiai rodo ilgalaikį disbalansą Rusijos naudai.
Antra, Lietuvos vežėjai pažymi, kad nepalanki jiems situacija kasmet kartojasi todėl, kad šalies Susisiekimo ministerija ir „Linavos“ vadovybė jų negirdi ir dėl nesuprantamų priežasčių daro nuolaidas Rusijos pusei. Tuo metu Lietuvos Susisiekimo ministerija mums parašė: „Prieš kiekvienas derybas Susisiekimo ministerija organizuoja susitikimus su vežėjų asociacijomis dėl klausimų, kuriuos tikslinga kelti Bendros [Lietuvos ir Rusijos] komisijos posėdyje. Tokius susitikimus Susisiekimo ministerija organizuoja ir šiais metais. Pažymėtina, kad, sudarant Lietuvos derybų grupę, visada yra kviečiami vežėjus atstovaujančių organizacijų atstovai, kurie kelia klausimus ir dalyvauja diskusijose derybų metu“.
Iš tiesų, šių metų vasario 28 d. įvyko „Linavos“ ir Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame buvo aptartas „rusiškas klausimas“. Po jo asociacijos tinklapyje pasirodė informacija apie klausimus, kurie buvo aptarti (visi svarbūs), bet nė žodžio apie Susisiekimo ministerijos reakciją ar pažadus. Pastaroji į mūsų klausimą apie tai, ką po minėto pasitarimo planuojama aptarti su Rusijos puse, neatsakė. Tačiau, kaip mums paaiškino „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, tai gali būti susiję tik su tuo, kad derybinė pozicija susitikimui su Rusijos Transporto ministerijos atstovais vis dar aktyviai formuojama (apibendrinti asociacijos pasiūlymai, pasak jo, bus pateikti Lietuvos Susisiekimo ministerijai artimiausiu metu). Kartu jis pabrėžė, kad šiandien „Linavos“ bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija „rusišku klausimu“ yra kaip niekad produktyvus, ir galima kalbėti apie visišką tarpusavio supratimą. „Mus girdi, supranta, sutinka su mumis ir remia. Aš nusiteikęs optimistiškai – yra didelė tikimybė, kad šį kartą Lietuvos vežėjai turės stiprią derybinę poziciją“, – reziumavo M. Atroškevičius.
„Linavos“ prezidiumo narys ir kandidatas į asociacijos prezidento postą Olegas Tarasovas, kuris tiesiogiai užsiima „rusišku klausimu“, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Susisiekimo ministerijos pozicija pradėjo keistis. „Anksčiau derybose su Rusija jie vengdavo griežtų pareiškimų, bijodami santykiuose su Rusija dėl kitų transporto sričių (geležinkelis, aviacija). Galiausiai atėjo supratimas, kad vežėjai sukuria 6 proc. Lietuvos BVP, ir būtina griežčiau ginti jų interesus. Jau sutarta, kad susitikime su ministerijos atstovais aptartos problemos bus keliamos tarpvalstybinės komisijos posėdyje, ir Lietuvos pozicija bus kieta. Pagrindinė problema – pariteto parvežimuose nebūvimas! Todėl mes reikalausime iš Susisiekimo ministerijos lietuviškos leidimų kvotos Rusijos vežėjams sumažinimo, tranzito į Kaliningradą išskyrimo iš bendros leidimų kvotos, aiškių rusiškų leidimų pildymo instrukcijų ir didesnių baudų už netinkamą Lietuvos leidimų naudojimą. Mes pirmą kartą turime tokią gerą derybinę situaciją“, – konstatavo O. Tarasovas.
Pažiūrėsime, kas iš to gausis – viščiukus, kaip sakoma, rudenį skaičiuoja.
***
Apibendrinant, norime patarti vežėjams nebijoti kreiptis į įvairias valstybės institucijas (taip pat Rusijoje) su prašymu išaiškinti vieną ar kitą nesuprantamą ar ginčytiną momentą (arba į mūsų redakciją, kuri pagal galimybes visada pasirengusi padėti). Rezultatas, kaip parodė „terminalinių leidimų“ pavyzdys, gali būti netikėtai malonus. Be to, vežėjai („Linava“) turi aiškiai ir aktyviai pateikinėti savo poziciją dėl Rusijos leidimų Lietuvos Susisiekimo ministerijai, kad po to nereikėtų ieškoti kaltų – tuo labiau, kad pastaruoju metu atrodo, jog ji žiūri į jų poziciją su vis didesniu supratingumu.
Komentarai
Sveikas, Gintarai. Tikrai gausime išaiškinimą su kuriuo supažindinsime vežėjus. Šiuo metu paruošėm savo derybinę poziciją, yra daug klausimų į kuriuos turime gauti atsakymus. Jei viskas bus gerai, 15-17 dienomis būsiu Maskvoje ir planuoju kai kuriais iš šių klausimų susitikti su ASMAP atstovais.
Ir ar bus tas išaiškinimas ant oficialaus RUS institucijos, kuruojančios šių leidimų traktavimo ir aiškinimo sritį, blanko, kurį galima būtų įteikti vairuotojams supažindinus pasirašytinai? Gal vis dėl to tuo galėtų pasirūpinti LINAVOJE esantys vežėjų išrinkti atstovai arba įpareigoti kuo greičiau tai padaryti sekretoriatą, visų vežėjų labui, kad būtų formuojama vieninga praktika, o ne atskiro vežėjo kreipimąsis į RUS įnstituciją, kad gauti tą išaiškinimą, kuris galimai gali būti skirtingai atsakytas žiūrint kokiam klerkui paklius į rankas, ruošiant atsakymą į paklausimą...
O tai vis dėl to su taip vadinamu RUS terminaliniu leidimu galima vežti trečių šalių krovinį iki LT t.y. atgal iš Rusijos iki LT, tą prasme jei 3 ir 13 CMR'o grafa yra LT, nes kažkaip to akcento neįskaičiau šiame straipsnyje bei pateiktame redakcijai RUS išaiškinime???
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.