S. Brundza siūlo imtis degalų kainų reguliavimo

STOP

Į politiką pasukęs buvęs tituluočiausias Lietuvos ralio meistras Stasys Brundza, kibo į problemą, kuri erzina absoliučią daugumą automobilininkų – degalų kainas. Seimo nariu tapęs verslininkas siūlo įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus.

Išnagrinėjęs susidariusią situaciją šalies naftos produktų didmeninėje bei mažmeninėje rinkoje, S. Brundza pareiškė, kad tik užtikrinus konkurencingas ir palankias vartotojui degalų kainas, didėjant degalų realizacijai, šalyje galėtume surinkti daugiau akcizo bei PVM mokesčių ir taip papildyti šalies biudžetą.

„Neadekvačiai aukštos benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pasaulyje vos ne kasdien pingant naftai – tema, kuria kalbama jau daugelį metų, tačiau jokių realių sprendimų nėra priimama. Suprantu, kad siūlymas kažką riboti bei kontroliuoti laisvos rinkos sąlygomis galbūt ir nepatrauklus, tačiau esu įsitikinęs, kad reikalų turim su monopolininku, o tai verčia griebtis tegu ir nepopuliarių, bet veiksmingų sprendimo būdų“, – savo iniciatyvą komentavo S. Brundza.

Seimo narys pastebėjo, kad pastaruoju metu ir Lietuvoje šiek tiek sumažėjo dyzelino bei benzino kainos, tačiau šio sumažėjimo procentinė išraiška, niekaip neatitinka naftos kainų mažėjimo pasaulinėse rinkose: čia naftos kainai smuktelėjus daugiau kaip 20 proc. mažmeninė degalų kaina Lietuvoje krito tik nepilnais 4 proc.

S. Brundzos manymu tokią padėtį Lietuvoje lemia monopolinė didmeninė naftos produktų rinka bei realios konkurencijos nebuvimas. „Orlen Lietuva“ į mūsų šalies mažmeninę rinką tiekia per 90 proc. degalų. Padėtį čia stebi Konkurencijos taryba, tačiau akivaizdu, kad realios įtakos kainodarai ši institucija neturi. Beje, „Orlen Lietuva“ valdyba yra priėmusi sprendimą viešai nebeskelbti didmeninių naftos produktų kainų, todėl kas turi įtakos jos produktų kainodarai ir taikomam antkainiui, galima tik spėlioti.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį į nuostabą keliančius benzino ir dyzelino  kainų skirtumus atskirų Lietuvos miestų degalinėse. Antai Panevėžyje ilgą laiką kainos už litrą buvo net 30-50 centų mažesnės, nei daugelyje kitų miestų. Degalai gerokai pigesni Utenoje, Marijampolėje, tačiau ten naftos produktais prekiaujančios įmonės kažkaip sugeba išgyventi.

S. Brundzos nuomone, ši sfera reikalauja itin skubių pataisų, nes degalų kainos bei jų reguliavimas ir kontrolė aktualūs ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir pačiai valstybei, juk didžiąją degalų kainos dalį sudaro būtent mokesčiai valstybei. Atsižvelgdamas į šiuos dalykus, Seimo narys parengė pasiūlymą įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus. Jo teigimu, prieš kurį laiką „Verslo žinių“ atlikta apklausa liudija, kad tam pritartų net 75 proc. šalies gyventojų.

Tuo tarpu VKEKK specialistai teigia, kad bandymas jų institucijai priskirti naujas funkcijas nėra naujas. Pastaraisiais metais panašios iniciatyvos buvo keliamos mažiausiai tris kartus, tačiau toliau viešų svarstymų nepasistūmėjo.

„Orlen Lietuva“ atstovai taip pat tikina, kad degalų kainų tema spekuliuojama nepagrįstai ir kratosi „monopolininko“ etiketės. Jų teigimu, Lietuvoje nėra jokių esminių benzino ar dyzelino importo apribojimų, todėl žinantys, kaip atsivežti pigesnių degalų gali netrukdomi tai daryti.

Komentarai

Kapočiūnas Giedrius 2014-10-30 11:34

Issinuomuokim dar viena laiva... Kaliningradas nebeleidzia isigyti vilkikams degalu, normalu, kad padidejo vietinio kuro paklausa ir surenkama daugiau akcizo. Bet mano nuomone reiketu mazinti mokestine nasta vienam litrui, tokiu budu skatinant vartojima ir rezultate tikeciau tokio pacio ar net didesnio mokesciu surinkimo. O Brunzos siulymas daugiau skirtas degaliniu pelnu kontroliavimui, o ta funkcija rinkoje atlieka konkurencija. O jei yra kartelis, tai konkurencijos tarnyba nosi krapsto.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,326
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 113
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 45
0