Savivaldybių keliams gerinti paskirstytas tikslinis finansavimas

keliu_remontas

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 32,7 mln. Lt. šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) tikslinio finansavimo lėšų. Šios lėšos bus naudojamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrai gerinti.

Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus  daug investuota į pagrindinius šalies kelius, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožams, tankiai gyvenamose vietovėse.

Finansuojami ir toliau tęsiami projektai – Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijai Vilniuje skirta apie 5 mln. Lt.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė.  Siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus.

Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4,7 mln. Lt.

Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

migracija_klausimai

Kaip Lietuvoje teisingai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius? (papildyta VDI medžiaga)

Su darbuotojų trūkumu susiduriantis Lietuvos verslas vis dažniau renkasi įdarbinti užsieniečius, bet sudėtingos procedūros ir teisės aktų niuansai kelia iššūkių net ir atsakingiausiems darbdaviams. Vis dėlto, klaidų ir nesusipratimų galima išvengti, ir tam svarbiausia kurti glaudesnį valstybės institucijų ir verslo dialogą. Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje diskusijoje „Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: kaip nepaslysti?“

2025-04-29 127
0