Senaties terminas – kaip vežėjui išgelbėti pinigus?
Skolos vežėjų santykiuose su užsakovais – dažnas reiškinys, taip pat todėl, kad laiko tarpas, per kurį užsakovas gali apmokėti vežėjo paslaugas, yra pakankamai ilgas (iki trijų mėnesių). Jeigu vežėjas turi daug užsakymų, kažkokią skolą jis gali „pamesti“, ir svarbu prisiminti apie ją kuo anksčiau, kadangi CMR konvencijoje yra metų senaties samprata. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar vežėjas gali išgelbėti savo pinigus, jeigu šis terminas baigėsi.
Kartais vežėjai susiduria su tokia problema: padarei pervežimą, laiku išsiuntei užsakovui visus reikiamus dokumentus, įskaitant CMR važtaraštį, bet po to pamiršai apie skolą, o kada prisiminei, užsakovas sako, kad nemokės, remiantis 32 СMR konvencijos straipsniu. Šiame straipsnyje teigiama: „Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo“.
Geriausia, žinoma, kai vežėjas, matydamas užsakovo nenorą apmokėti pervežimą, pareiškia jam pretenziją laiku. Tuo pat metu, kaip pasakyta viename iš Lietuvos Aukčiausiojo Teismo (LAT) sprendimų: „Pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją“. Todėl patariame vežėjams labai kruopščiai rengti pretenziją ir reguliariai prašyti skolininko sumokėti pinigus.
Tačiau ką daryti, jeigu, praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, praėjo daugiau negu metai – kiek tokiu atveju pagrįstas 32 СMR konvencijos straipsnio taikymas iš vežėjo paslaugų užsakovo, kuris nenori už jas mokėti, pusės? Kaip pažymėjo vienas vežėjas, jame kalbama apie galimas užsakovo pretenzijas vežėjui, o ne atvirkščiai. „Kitaip, – jo teigimu, – pusė sukčių taip suktųsi“. Bet jis neteisus dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, visuotinai pripažintame CMR konvencijos komentare rašoma: „Terminas – tai yra, vieneri metai plius trys mėnesiai arba trys metai plius trys mėnesiai – taikomas ne tik visiems vežėjo reikalavimams, susijusiems su atlygiu už pervežimą (…)“. Antra (kas svarbiau), LAT 2001 m. išaiškino: „Jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie yra reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą“, – ir, kaip pažymėjo Mindaugas Šimkūnas iš advokatų kontoros „VERUM“, tokia prieiga Lietuvoje tapo visuotinai pripažinta teismine praktika.
Tokiu būdu, užsakovo, atsisakančio mokėti už pervežimą, praėjus metams po jo įvykdymo, pozicija atrodo pagrįsta. Tačiau tai visai nereiškia, kad vežėjas neturi šansų atgauti skolą. Bendrai paėmus, variantai yra trys: senaties termino atstatymas, senaties termino atnaujinimas ir jo pratęsimas iki trejų metų.
Senaties termino atstatymą galima paaiškinti, pasitelkus vienos bylos pavyzdį. Joje vežėjas bandė atgauti pinigus iš skolininko Lenkijos teisme, bet paaiškėjo, kad reikėjo kreiptis į Lietuvos teismą. Tačiau, kai jis kreipėsi į Lietuvos teismą, jau baigėsi metų senaties terminas skolai atgauti. Vis tik, LAT, įvertinęs visas aplinkybes, leido skaičiuoti terminą iš naujo.
Antras variantas – atnaujinti pasibaigusį terminą. Tam, kaip pasakė M. Šimkūnas, reikės įtikinti teismą, kad buvo svarbių priežasčių, dėl kurių vežėjas negalėjo pareikalauti skolos laiku. Tame tarpe bus vertinamas jo elgesys, kuris turi parodyti, kad jis aktyviai bandė atgauti savo pinigus (pavyzdžiui, reguliariai reikalavo juos sumokėti). Skirtumą tarp termino atstatymo ir jo atnaujinimo galima paaiškinti, pasinaudojus sportine analogija. Termino atstatymas – galimybė pakartoti pirmą bandymą; termino atnaujinimas – leidimas atlikti antrą bandymą.
Termino pratęsimas iki trejų metų (tai yra, tas pats jo atnaujinimas – tik ilgesniam laikui) susijęs su skolininko veiksmų pobūdžiu – turi būti pripažinta, kad vežimo sutartį pažeidusi šalis padarė tai tyčia: pavyzdžiui, užsakovas iš pradžių pripažino pareigą sumokėti už pervežimą, bet sąmoningai nedaro to, ir senaties termino pabaiga yra vienintelis jo argumentas (taip buvo vienoje LAT byloje, kurioje teismas stojo vežėjo pusėn). Kaip patikslino M. Šimkūnas: „Šiurkštus teisių pažeidimas ginamas per ilgesnį senaties terminą“.
Galiausiai, atsižvelgdami į dabartines realijas, mes nusprendėme paklausti advokato, kaip senaties terminą gali įtakoti karantino faktorius? Kaip pažymėjo teisininkas: „Toks karantino režimas, koks jis galiojo Lietuvoje 2020 m. pavasarį, tikriausiai, objektyviai negalėtų sutrukdyti suinteresuotam asmeniui laiku pareikšti ieškinį. Teismai ieškinius priimdavo. Hipotetiškai galėjo susidaryti situacija, sutrukdžiusi laiku pareikšti ieškinį – saviizoliacija, liga, gydymas. Tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti, kaip tokio pobūdžio apsunkinimai galėjo sutrukdyti kreiptis į teismą. Juk pateikti ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį galima elektroniniu būdu; be to, galima pasinaudoti advokato, su kuriuo įmanoma viską aptarti be tiesioginio kontakto, paslaugomis“.
„Ieškinio senaties terminas gali būti sustabdytas, jeigu pareikšti ieškinį kliudė nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure). Tačiau be jokios abejonės nepakaks tik pareikšti, kad tokios aplinkybės egzistavo – teks pagrįsti, kad jų negalima buvo numatyti ir išvengti, bei parodyti, kaip jos trukdė kreiptis į teismą. Pandemija, koronavirusu, karantino sąlygomis buvo bandoma pasinaudoti kaip priežastimi sutartims nevykdyti – transportavimo paslaugų užsakovai bandė pateisinti savo neatsiskaitymą, vežėjai ir vežimo organizatoriai – savo vėlavimus. Bet pasikartosiu, vien pareiškimo apie tokių visiems žinomų aplinkybių egzistavimą nepakanka, reikalingi įrodymai“, – reziumavo M. Šimkūnas.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad pasibaigęs metų senaties terminas skolai išieškoti – ne nuosprendis (ypač jeigu vežėjas aktyviai siekė atgauti pinigus, o skolininkas sąmoningai tempė laiką). Kartais tam, kad nesąžiningas partneris pamirštų 32 СMR konvencijos straipsnį, užtenka vien ieškinio fakto. Tačiau geriau nuo pat pradžių kontroliuoti skolų situaciją ir kreiptis į teismą nustatytu laiku (taip pat verta nepamiršti galimybių, kurios tokiais atvejais prieinamos Cargo.LT vartotojams).
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.