Šiandieninės Lietuvos kelių transporto realijos (papildyta apie pervežimų kainų augimą)
Europos krovinių pervežimo bendrovės, pastaruosius metus kovojančios dėl vilkikų vairuotojų įdarbinimo, susiduria su nauja problema – naujų sunkvežimių trūkumu. ACEA duomenimis, šių metų balandį, palyginti su pernykščiu balandžiu, sunkiasvorių vilkikų virš 16 tonų pardavimai Europos Sąjungoje (ES) susitraukė 10,8 proc., o Lietuvoje – 20,8 proc. Naujų vilkikų registracija Bendrijoje mažėja nuo kovo mėnesio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, naujų vilkikų gamyba sulėtėjo dėl lustų ir kitų komplektuojančių detalių trūkumo – iš pradžių dėl koronaviruso apribojimų, o dabar ir dėl Rusijos invazijos į Ukrainą stojančio svarbiausių komponentų tiekimo.
Jo teigimu, logistikos ir transportavimo sektoriaus situacija išlieka įtempta. „Europos krovinių vežimo keliais tarifai per šių metų pirmąjį ketvirtį pasiekė visų laikų aukščiausią lygį. Antrasis ketvirtis išlaikė aukštų kainų dinamiką ir didelį spaudimą logistikos grandinėms“, – teigia P. Drižas. Jis priduria, kad drastiškas veiklos sąnaudų didėjimas, tiekimo grandinių sutrikimai, transporto rinkos reguliavimo pokyčiai ir karas Ukrainoje sukūrė galingą derinį krovinių tarifų šuoliui. Krovinių gabenimo tarifai turėtų išlikti aukšti visus 2022 metus, nes dėl infliacijos, aukštų kuro kainų ir karo Ukrainoje pasekmių sąnaudos išliks didelės, prognozuoja ekspertas.
„Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas pasakė, kad krovinių pervežimų kainos kyla dėl kelių priežasčių, o didžiausią įtaką turi pabrangę degalai, kurių kainos kasdien muša rekordus. „Pervežimų versle degalų kaina sudaro didžiąją galutinės paslaugos kainos dalį, todėl ji kyla brangstant jos sudedamosioms dalims. Be to, brangsta ir vilkikai, kuriais pristatomos prekės klientams ir kuriuos vis sunkiau įsigyti, nes jų tenka laukti vis ilgiau ir ilgiau. Dėl augančios infliacijos kyla ir transporto priemonių detalių, aptarnavimo, draudimo paslaugų kainos. Pervežimų kainos didėjimą lemia ir Mobilumo paketo reikalavimai, nes daliai jų išpildyti reikia įdarbinti daugiau tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų“, – pažymėjo V. Bučinskas.
„Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas savo ruožtu akcentavo, kad yra priemonių suvaldyti augančias paslaugų kainas. „Pavyzdžiui, panaikinti kvotas trūkstamai tolimųjų reisų vairuotojų profesijai, supaprastinti ilgas procedūras įdarbinant nauj us vairuotojus iš trečiųjų šalių. Taip pat mažinti akcizą degalams ir grąžinti vežėjams dalį sumokėto akcizo, kas yra įprasta praktika Vakarų Europos šalyse. Jei valstybė taikytų kompensacinius mechanizmus ir kitas antiinfliacines priemones, tai leistų bent dalinai amortizuoti augančias išlaidas verslui, o gyventojai parduotuvėse galėtų įsigyti pigesnių prekių“, – pareiškė A. Telmentas (daugiau apie pervežimų kainų augimą ir jo priežastis Lietuvoje bei Europoje – čia ir čia).
Kitas sektoriui reikšmingas pokytis – vasarį įsigaliojusios naujos ES Mobilumo paketo taisyklės. Pasak P. Drižo, kol kas sunku įvertinti jų tiesioginį poveikį pirmojo ketvirčio transportavimo išlaidoms ir įkainiams, tačiau kabotažo operacijų apribojimai ir privalomas vilkiko grąžinimas į įsisteigimo šalį daro neigiamą poveikį įmonių veiklos efektyvumui. Šių taisyklių poveikis Europos krovinių pervežimo tarifams išaiškės vėlesniais ketvirčiais.
Lietuvos įmonėms ieškant sprendimų, kaip prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų, jų darbą papildomai apsunkina valstybės institucijų nesprendžiamas užsieniečių vairuotojų įdarbinimo klausimas. „Sektorius pasirengęs įveikti iššūkius, tačiau tam reikalinga esminė sąlyga – lanksti verslo poreikį atitinkanti užsieniečių įdarbinimo tvarka. Mūsų konsulatuose rikiuojasi norinčiųjų dirbti profesionalų eilės, bet jų įdarbinimas stringa. Vairuotojų trūkumą Lietuvoje lemia per ilgas užsieniečių darbinimo procesas“, – pažymi P. Drižas. Jis priduria, kad pagrindinis resursas užpildant trūkstamas darbo vietas – trečiųjų šalių vairuotojai, kurie TTLA įmonėse dirba lygiomis sąlygomis, kaip ES piliečiai.
P. Drižas aiškina, kad Lietuvos piliečių, dirbančių tolimųjų reisų vairuotojais, darbo rinka yra išsemta. Netgi susigrąžinus visus užsienyje dirbančius vairuotojus lietuvius, jie neužpildys visų darbo vietų, kurių reikia Lietuvoje veikiančioms transporto ir logistikos įmonėms. „Mūsų šalies tarptautinio kelių transporto sektoriaus esamus veiklos pajėgumus palaikyti įmanoma tik įdarbintų užsieniečių sąskaita. Tuo tarpu susidariusių eilių Lietuvos konsulatuose neskubama spręsti“, – pažymi P. Drižas. TTLA duomenimis, Lietuvos piliečių, turinčių reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimus vežti tarptautinius krovinius vilkikais, yra apie 40 tūkst. Tuo tarpu transporto ir logistikos įmonių darbo rinkos poreikis šiems vairuotojams yra apie 70 tūkst.
Transportas ir logistika yra strateginės svarbos sektorius, ypač svarbų vaidmenį atliekantis krizinių situacijų metu. Per pandemiją jis užtikrino medicinos, įrangos ir maisto aprūpinimą, per karą Ukrainoje – humanitarinės pagalbos tiekimą.
„Linavos“ pranešime rašoma, kad Lietuvos transporto sektorius pirmauja pagal laisvų darbo vietų skaičių – pirmąjį šių metų ketvirtį čia ieškota 4,5 tūkst. darbuotojų, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Surasti trūkstamus tolimųjų reisų vairuotojus trukdo kvotų sistema, ilgos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros, Mobilumo paketo reikalavimai. Pasaulyje šiuo metu trūksta 21 mln. vilkikų vairuotojų, o Lietuva greitai priartės prie 30 tūkst. ribos.
Būtent todėl transporto ir ekonomikos ekspertai ragina Vyriausybę keisti darbuotojų atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus žmogiškuosius išteklius administraciniam darbui Lietuvos konsulatuose Vidurinės Azijos valstybėse, kurių piliečiai norėtų dirbti Lietuvoje. Taip pat padėti ieškant kitų sprendimų, kurie leistų transporto sektoriui išlikti konkurencingam Europoje.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, pirmąjį 2022 m. ketvirtį transporto ir saugojimo sektorius net du kartus išsiskyrė laisvų darbo vietų statistikoje.
„Transporto ir saugojimo sektorius buvo lyderis pagal metinį laisvų darbo vietų prieaugį, taip pat buvo lyderis ir pagal faktinį laisvų darbo vietų skaičių. Iš vienos pusės, tai indikuoja, kad transporto įmonių vadovai gana pozityviai žiūri į verslo perspektyvas ir kuria naujas darbo vietas. Iš kitos pusės, skaičiai rodo, kad šalies transporto bendrovės akivaizdžiai patiria sunkumų, susijusių su laisvų darbo vietų užpildymu. Tai stipriai ribos tolesnę transporto sektoriaus plėtrą, todėl valstybė turi padėti šiam sektoriui greitais ir veiksmingais sprendimais“, – sako A. Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį metų ketvirtį transporto sektorius pirmavo tiek pagal faktinį laisvų darbo vietų skaičių, tiek pagal didžiausią laisvų darbo vietų prieaugį – fiksuota 4,5 tūkst. laisvų darbo vietų ir 1,2 tūkst. išaugusi darbo vietų pasiūla, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Antroje vietoje – apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame fiksuota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, trečioje – viešojo valdymo, ir gynybos sektorius – čia ieškota 3,8 tūkst. darbuotojų.
Ekonomistas A. Izgorodinas atkreipia dėmesį į nerimą keliančias tendencijas – Europos Komisijos apklausos rodo, kad euro zonos vartotojų nuomonė apie jų finansų padėtį ir finansų perspektyvas sparčiai blogėja. Euro zonos vartotojai turi vis mažiau motyvacijos leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.
„Mažėjantis euro zonos vartotojų optimizmas yra svarbus rodiklis, atskleidžiantis, kad ne už kalnų yra vartojimo nuosmukis, kuris pirmiausiai palies tas prekes ir paslaugas, kurių vartotojai gali atsisakyti. Galimas vartojimo ES regione susitraukimas kels riziką ir Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimtims, nes lėtėjant vartojimui, atitinkamai lėtės ir transporto paslaugų poreikis“, – pabrėžia A. Izgorodinas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generaliniam sekretoriui Zenonui Buivydui pesimistinės euro zonos gyventojų nuotaikos taip pat kelia nerimą dėl dar didesnių iššūkių mūsų šalies vežėjams.
„Dabar yra tas laikas, kai būtina priimti protingus sprendimus ir padėti šalies transporto sektoriui užpildyti trūkstamas darbo vietas, taip pasiruošiant dar didesniems iššūkiams. Jau dabar transporto ir logistikos įmonės mielai įdarbintų 30 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Dėl karo Ukrainoje daug Lietuvoje dirbusių tolimųjų reisų vairuotojų išvyko ginti Tėvynės. Apie trečdalį visų sektoriuje dirbančių vilkikų vairuotojų sudarė būtent ukrainiečiai“, – sako Z. Buivydas.
Todėl, pasak jo, Vyriausybė ir atsakingos ministerijos nedelsiant turi palengvinti darbuotojų iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus žmogiškuosius ištekslius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje ir taip padėti mūsų sektoriui užpildyti trūkstamas darbo vietas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, jog norint išlaikyti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą, būtina aktyvesnė valstybės pagalba vežėjams ieškant naujų rinkų ir bendradarbiavimo galimybių ne tik Vakaruose, bet ir stiprinant esamus ryšius tokiose šalyse kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Kirgizija.
„Pavyzdį būtų galima imti ir iš Lenkijos, kurioje darbuotojai iš trečiųjų šalių įdarbinami gerokai greičiau. Šioje kaimyninėje šalyje darbuotojų įdarbinimo procesas yra žymiai spartesnis nei Lietuvoje – įdarbinti vairuotoją galima per savaitę vietoje Lietuvoje įprastų poros mėnesių. Be to, kaimynai lenkai neužkirto galimybių įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojų iš Baltarusijos ir taip padeda augti šalies ekonomikai“, – sako V. Bučinskas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.