Sunkvežimio viršsvoris – kaip išvengti problemų muitinėje?
Vienam iš Cargo.LT forumo vartotojų kilo klausimas, susijęs su tuo, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje jis turėjo sumokėti už detalų krovinio svėrimą, kurio pareikalavo muitinės pareigūnas, įtardamas, kad tikrasis krovinio svoris didesnis už nurodytą dokumentuose. Galiausiai paaiškėjo, kad problema susijusi su transporto priemone, kurios tikrasis svoris buvo žymiai didesnis už nurodytą techpasuose. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas turi mokėti šioje situacijoje ir kaip jos iš principo išvengti?
Situacijos esmė tokia. Kertant Latvijos-Rusijos sieną, po mašinos pasvėrimo muitininkui kilo įtarimas, kad krovinio gali būti visa tona daugiau negu nurodyta dokumentuose. Todėl mašina buvo pasiųsta į detalų patikrinimą (tai yra, iškrauti ir pasverti visas paletes atskirai). Po svėrimo paaiškėjo, kad krovinio svoris deklaruotas teisingai. Paletės buvo sukrautos atgal, ir mašina buvo nukreipta į muitinę formintis. Tuo viskas ir baigėsi, tik už svėrimo paslaugą teko sumokėti apie 300 eurų. Vežėjas pareiškė, kad čia ne jo problema ir kad už šią paslaugą turi sumokėti užsakovas.
Užsakovas sutiko, bet po savaitės gavo svėrimo dokumentus, kurie privertė jį suabejoti savo sprendimo teisingumu. Pradinės svarstyklės, kurios yra ant sienos, parodė bendrą svorį 37760 kg. Muitininkas, remdamasis dokumentais ir techpasais, atėmė krovinio svorį 21360 kg, vilkiko svorį 8407 kg, puspriekabės svorį 6842 kg ir gavo 1151 kg – tai yra, viršsvorį, dėl kurio ir buvo paskirtas detalus svėrimas. Detalaus svėrimo rezultatai tokie. Krovinio svoris 21444 kg – tai yra, 84 kg daugiau negu turėjo būti. Tuščios puspriekabės ir vilkiko svoris 16360 kg – tai yra, 1111 kg daugiau negu turėjo būti. Užsakovo nuomone, pradinis svėrimas parodė ne klaidingai deklaruotą krovinio svorį, o transporto priemonės techpasuose neteisingai nurodytą svorį. Ir tada jam kilo klausimas: „Kas šiuo atveju turėtų padengti papildomas išlaidas?“
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia įvertinti keletą teisinių momentų. Pirmiausiai, kaip pasakyta CMR Konvencijoje (7 straipsnyje): „Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose (6 straipsnio 1 punkto „h“ papunktyje rašoma: „krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis“). Kita vertus, CMR Konvencijos 8 straipsnyje nurodyta: „1. Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius važtaraštyje; 2. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. 3. Siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. Vežėjas gali pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su šiais patikrinimais. Patikrinimų rezultatai įrašomi į važtaraštį“.
Tai didžiąja dalimi reiškia, kad, jeigu siuntėjas dokumentuose nurodė vieną svorį, o realus svoris buvo kitoks, kas paaiškėjo detalaus svėrimo muitinėje metu, siuntėjas turi grąžinti vežėjui pinigus, sumokėtus už svėrimą, ir baudos už viršsvorį lėšas – bet su sąlyga, kad vežėjas iki pervežimo neturėjo realios galimybės patikrinti siuntėjo įrašų teisingumo, ir jis nurodė tai CMR važtaraštyje. Tačiau negalima tvirtinti, kad CMR Konvencija pateikia vienareikšmišką atsakymą į klausimą, kas turi mokėti už detalų svėrimą muitinėje. Tam tikras neaiškumas lieka, bet tada galima pažiūrėti, kas rašoma Eurazijos ekonominės sąjungos muitinės kodekse (EES MK).
EES MK 348 straipsnyje nurodyta: „Vežėjas privalo pagelbėti (rus. способствовать), vykdant krovinines ir kitas operacijas prekių, kurias jis perveža (transportuoja), ir transporto priemonių, kurios perveža tokias prekes, atžvilgiu. Krovininės ir kitos operacijos prekių ir transporto priemonių atžvilgiu neturi tapti kažkokių muitinės organo išlaidų prieastimi“. Tokiu būdu, galima teigti, kad vežėjas turi tik pagelbėti, atliekant krovinio patikrai reikalingas procedūras, bet ne mokėti už jas (kaip ir muitinė).
Šioje vietoje jūs galite paklausti: „O kaip gi tas momentas, kad mašina buvo nukreipta į detalų svėrimą ne dėl problemų su krovinio svoriu (tai yra, siuntėjas viską nurodė teisingai), o dėl problemų su transporto priemonės svoriu?“ Atsakant į šį klausimą, galima pasakyti: nesvarbu dėl kokios priežasties muitininkas nukreipė krovinį į detalų svėrimą – bet kuriuo atveju moka siuntėjas (nebent kitas sąlygas numato sutartis). Transporto teisės ekspertas Sergejus Jermakovičius, remdamasis teismine praktika, irgi pažymėjo, kad mūsų atveju „iš pradžių žinoma turės sumokėti vežėjas, kuris regreso tvarka turi teisę išrašyti sąskaitą krovinio siuntėjui“.
Atitinkamai, kai pastarasis žino, kad su krovinio svoriu viskas gerai, jam reikia padaryti taip, kad muitininkas neturėtų pagrindo nukreipti mašiną į detalų svėrimą (tiesa, yra atvejų, kai kažką padaryti/įrodyti beveik neįmanoma: tai yra – kai detalus svėrimas vykdomas profilaktinių veiksmų rėmuose „pirštu į dangų“; kai muitininkas sąmoningai nukreipia mašiną į detalų svėrimą tik tam, kad kažkas gautų už tai pinigus, arba kai muitinėje rimtos problemos su svarstyklėmis – kaip pažymėjo vienos transporto kompanijos atstovas: „Faktiškai, kai svėrimas vyksta Grebnevo poste, svoris šokinėja +/- 500 kg, ir ant skirtingų svarstyklių skirtingai“).
Kad siuntėjas galėtų kaip nors apsidrausti, pradžiai svarbu suprasti problemos, susijusios su transporto priemonės viršsvoriu, esmę. Viskas pirmiausiai dėl vilkiko, kurio techniniame pase gali būti nurodytas svoris be degalų. Tuo tarpu į šiuolaikinio vilkiko bakus galima įpilti daugiau nei 1000 litrų dyzelino – padauginame iš 0,84 ir gauname solidų svorį kilogramais, kuris mūsų atveju gali tapti rimtu pagrindu detaliam svėrimui muitinėje.
Šiame kontekste siuntėjas, norėdamas išvengti nereikalingų muitinės išlaidų, gali padaryti keletą dalykų: 1) iš anksto reikalauti, kad vežėjo vilkiko techniniame pase būtų nurodytas svoris su pilnais bakais; 2) jei įmanoma, patikrinti tuščios transporto priemonės svorį prieš pervežimą (pavyzdžiui, pakrovimo metu); 3) jei vežėjas atsisako ką nors keisti ar svertis, užfiksuoti jo finansinę atsakomybę už galimą detalų svėrimą muitinėje sutartyje (ir tegul tada įrodinėja savo tiesą muitinės pareigūnui).
Kaip pažymėjo vienos transporto kompanijos atstovas: „Jau, kaip sakoma, dantis pravalgėme su visais tais svėrimais – bendrais ir ašiniais. Pirma, visi automobiliai, tentai ir platformos yra persverti, ir kur reikia, pakeisti techniniai pasai. Antra, be papildomo svėrimo neišvažiuoja nė vienas mūsų automobilis. Trečia, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, jeigu nepavyko išspręsti klausimo vietoje, už detalų patikrinimą moka klientai“.
***
Trumpai sakant, teisiniu požiūriu, vežėjo paslaugų samprata neapima detalaus muitinės patikrinimo, bet siuntėjui verta patikrinti, ar viskas gerai su vežėjo techniniais pasais. Idealiu atveju tokie momentai turėtų būti apibrėžti sutartyje, kad tam tikromis aplinkybėmis nekiltų ginčų dėl to, kas turi mokėti.
Komentarai
Vitalijau, kodėl vežėjas kaltas?? nei siuntėjas, nei vežėjas nėra kaltas. Ta pati mašina važiuojant į RUS ir atgal iš RUS svoris skiriasi 1000kg. Todėl kad į priekį važiuoja tuščiu baku, o atgal pilnas. Ir kokį svorį tex pase benurodysi - vistiek į vieną pusę jis netiks. Kalta kvaila svorio nustatymo sistema. Suprantu, kad muitinė turi teisę pasvert krovinį. Bet kodėl pasvėrus ir patikrinus, jei viskas atitinka, turi mokėt vežėjas?? Turėtų pasakyt - pas jus viskas teisinga - gero kelio! O dabar tenka mokėt mums vežėjams. Ir čia manau yra gudrybė paslėpta.. Kol vaiuotojas nepasirašys prašymo jį pasverti - tol jis stovės ant sienos ir niekas jo neiškraudinės. Gali purkštaut kiek nori, kad ilgiau 24h ar 48h neturi teisės laikyt. Bet jiem dzin - sakys pas mus eilė, nors ten ir 1 mašna tik būtų.. O vat kai tą prašymą pasirašo vairotojas - tada prašom ir susimokėk už paslaugą. O toliau, jau jūs su siuntėju aiškinkitės kaip ten pasidalint. Nepasirašytų - gal už tokį patikrinima ir nereikėtų mokėt. Bet nepasirašius gali tekt laukt ir 2 savaites ar ilgiau . Tai kai pagalvoji , kas tada pigiau... Žodžiu ten padaryta sistema ir jei jau papuolei, tai nelabai sausas ir išlipsi. Teks už patikrinimą susimokėt
Truputeli patikslinsiu, dar cia turetu dasideti prie tu 300euru is siuntejas, nes jo svoris irgi buvo sunkesnis net 84kg, kad ir vienas kg virsvorio yra pazeidimas, cia buvo rasyta ir pacios teisininkes Redos,
Manau, kad cia tik del vilkiko bendros mases kalte, nes jei krovinys atitinka svori, o sastatas neatitinka, tai net kalbos negali buti, beje turi buti masinos sartifikatas isduotas muitineje, kad pilnais bakais ir viskas , kas priklauso sastatui butu irasytas svoris be krovinio,
cia konkreciai buvo kaltas vezejas,as 2 mashinose kaune keiciau svori nes neatitikimas tech.pase buvo po 500 kg, ir pastoviau turejau provlemu rusijoj.tai kas vazuoja i rusija visi taj zino
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.