Sunkvežimių gamintojų naujovės „Volvo“ ir MAN pavyzdžių pagrindu – kas svarbu vežėjams?
Prieš kurį laiką iš karto du žinomi krovininio transporto gamintojai – „Volvo“ ir MAN – iškilmingai pristatė naujos kartos sunkvežimių seriją. Čia galima pateikti išsamią pasiūlytų naujovių apžvalgą, tačiau nesinori, kad straipsnis virstų paprasta reklamine brošiūra. Tuo tarpu kompleksinė novatoriškų minėtų koncernų sprendimų analizė gali parodyti strategines sunkvežimių gamintojų minties raidos kryptis ir padėti vežėjams suprasti, kaip jiems spręsti problemas, susijusias su transporto priemonių įsigijimu ir eksploatavimu, kad būtų galima gauti kuo didesnę naudą.
Apibendrinant „Volvo“ ir MAN pasiūlymus, galima išskirti kelis pagrindinius momentus, kurie turi didelę reikšmę transporto įmonėms, siekiančioms sumažinti savo sąnaudas.
Pirmasis – degalų taupymas. „Volvo“ didžiuojasi tuo, kad sugebėjo sumažinti dyzelino sąnaudas 7% (tame tarpe dėl „I-Save“ sistemos), o bendrovės vadovas Rogeris Almas pareiškė, kad, kai kurių klientų teigimu, šis rodiklis net didesnis. MAN kalba apie 8%. Atrodytų, kad tai rimti skaičiai, kurie, gabenant daug krovinių ir turint daug transporto priemonių, leidžia reikšmingai sutaupyti. Tačiau reikia suprasti, kad realiai šioje srityje gamintojai įsirėmė į tam tikrą sieną.
Kaip pažymėjo aukštas pareigas užimanti „Volvo“ atstovė, vidaus degimo varikliai (suprask, dyzeliniai) įrodė savo bendrą gyvybingumą krovininiame transporte ir artimiausiu metu niekur nedings – ypač tolimųjų pervežimų segmente (tas pats MAN pristatė tik dyzelines naujoves). Tačiau tuo pat metu Švedijos koncernas (ir ne tik jis) ketina siūlyti pirkėjui įvairias alternatyvas dyzeliui – biokurą, suskystintas gamtines dujas, o ateityje elektrą (be to, rinkoje yra suslėgtos dujos, ir iš karto keli gamintojai plėtoja vandenilio temą).
Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad šiandien iš dyzelinio variklio kaip techninio mechanizmo beveik išspaustas kuro taupymo maksimumas, ir kelių procentų pažanga šioje srityje pasiekiama šalutinių faktorių dėka – tokių kaip sunkvežimio svorio sumažinimas, naudojant iš naujų medžiagų pagamintus komponentus; speciali programinė įranga, kuri optimizuoja mašinos valdymą; nauji aerodinaminiai sprendimai; vairuotojo ekonominio vairavimo įgūdžiai ir kt.
Atitinkamai, jeigu vežėjas nori rimtai sutaupyti kurą, jis turi bent jau pradėti galvoti apie perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių – kaip rodo šiandieninė praktika, tolimiems pervežimams transporto įmonės jau pradeda pirkti suskystintomis dujomis varomus sunkvežimius (pavyzdžiui, neseniai įvykdytas «Hegelmann Group» pirkimas), kurie pagal savo technines charakteristikas beveik nenusileidžia dyzeliniams analogams, o pervežimams mieste ar netolimoms tarpmiestinėms kelionėms tiks suslėgtos dujos ar elektra (kelių metų bėgyje šios dvi prieigos technologiškai stabilizuosis, ir išsivystys reikiama kuro bei techninės priežiūros infrastruktūra). Tačiau, renkantis konkretų energetinį variantą, labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno atskiro vežėjo darbo specifiką (pervežimų geografiją, pervežimų nuotolį ir kt.).
Antras didelis «Volvo», MAN ir kitų sunkvežimių gamintojų prioritetas – vairuotojas, o tiksliau – jo komfortas. Šiame kontekste galima pažymėti, kad visuose moderniuose vilkikuose patogumai (tokie kaip sėdynė, vairo reguliavimas, miegamoji vieta, multimedija, erdvė daiktams ir pan.) daugiau ar mažiau vienodi, ir jų kabina jau primena technologizuotą vieno kambario butą. Atskirai verta užsiminti apie tai, kad, pavyzdžiui, „Volvo“ naujuose modeliuose ypatingą dėmesį skyrė kabinos garso izoliacijai. Pastarasis punktas svarbus todėl, kad triukšminga vairavimo aplinka papildomai išvargina vairuotojus. Todėl, kaip rodo apklausos, jie labai vertina žemą elektrinių sunkvežimių triukšmingumą. Be to, šiuolaikiniuose vilkikuose vairuotojo darbą labai palengvina (palaipsniui sumažina iki minimumo) įvairios važiavimo optimizavimo ir matomumo gerinimo sistemos (naujuose „Volvo“ ir MAN modeliuose jų labai daug, kad būtų lengviau važiuoti naktį ir kamščiuose, sukti, lenkti ir t.t.).
Tačiau šioje vietoje vežėjams gali kilti pagrįstas klausimas – kodėl aš turėčiau pirkti vairuotojui brangų modernų sunkvežimį? Tyrimų patvirtinta logika tokia: šiandien viso pasaulio vežėjams labai trūksta vairuotojų, ir vienas iš būdų juos suvilioti ir išsaugoti ilgesniam laikui – duoti jiems modernų sunkvežimį, kurį patogu, lengva ir saugu eksploatuoti. Bet čia svarbu suprasti vieną dalyką – „raitelis“ turi būti toks pat geras kaip jo „arklys“. Kitaip tariant, jei vežėjas nusprendė įsigyti vilkiką, sukurtą naudojant naujausias technologijas, jis turėtų pasodinti už jo vairo profesionalą (paruoštą ar preliminariai apmokytą), kuris galėtų efektyviai pasinaudoti visomis jam patikėto automobilio galimybėmis ir rūpintųsi juo kaip savo mylimu augintiniu.
Kaip pažymėjo „Volvo“ vadovas R. Almas: „Vairuotojai, kurie saugiai ir efektyviai vairuoja sunkvežimius, yra neįkainojamas turtas bet kuriai transporto įmonei. Atsakingas vairavimas gali padėti sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas, taip pat sumažinti avarijų, sužalojimų ir neplanuotų prastovų riziką“. Trumpai sakant, šiandien vežėjas turi pasirinkimą – pigiai pasodinti už seno sunkvežimio, kurio negaila, vairo pusėtinos kvalifikacijos vairuotoją arba nusipirkti naują „prifarširuotą“ vilkiką ir įdarbinti puikiai savo darbą išmanantį vairuotoją, kuriam teks mokėti daugiau, bet kuris ilgalaikėje perspektyvoje pilnai kompensuos padarytą investiciją (efektyviai vairuodamas mašiną ir rūpindamasis jos technine būkle, ir kurą sutaupys, ir avaringumą sumažins, kas tame tarpe leis gauti pigesnį draudimo polisą).
Kitas svarbus momentas, kuris turi padėti vežėjams išleisti mažiau ir užsidirbti daugiau, susijęs su sunkvežimių gamintojų siekiu padidinti naudingąją transporto priemonės apkrovą ir jos ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, jeigu tikėti MAN pateikiama informacija, priklausomai nuo sunkvežimio modelio ir konfigūracijos papildomą naudingąją apkrovą galima padidinti iki 300 kg; alyvą D38 ir D26 varikliuose reikia keisti, nuvažiavus iki 140000 kilometrų („Volvo“ pažadas – 150000 kilometrų); kietųjų dalelių filtrą D38 variklyje reikia keisti, nuvažiavus iki 800 000 kilometrų, o D26 variklyje – iki 900 000 kilometrų; priekiniai žibintai gali šviesti iki 50000 valandų (t.y. maždaug 15 metų arba 1,5 mln. kilometrų) ir t.t.
Toliau – tam, kad galima būtų išvengti rimto remonto, daugelis gamintojų, įskaitant „Volvo“ ir MAN, siūlo savo klientams nuotolinį mašinos techninės būklės stebėjimą ir jos programinės įrangos atnaujinimą, naudojant šiuolaikines technologijas ir dalyvaujant vairuotojui bei įmonės ofisui. Taigi, norint, autoparko valdymas pereina į visiškai kitą – sudėtingesnį, bet produktyvesnį – lygį (praktikoje pageidautina, kad mažoje įmonėje pastovia sunkvežimio darbo analize kartu su vairuotojais ir gamintoju užsiimtų specialus žmogus, o didelėje įmonėje, kurioje šimtai sunkvežimių ir dažnai iš skirtingų gamintojų – atskiras skyrius, nes tik tokiu atveju pirkinys garantuos maksimalų taupymo efektą).
Jei vilkikas vis tik sugedo, kliento paslaugoms dažnai visą parą veikianti skubi pagalba (su meistrų atvykimo į gedimo vietą ir, reikalui esant, mašinos nutempimo į servisą galimybe) įvairių garantinių programų pagrindu su tikslu suremontuoti automobilį kuo greičiau, kokybiškiau ir pigiau (pastaruoju atveju pažymėtinas dabartinis gamintojų siekis konstruoti vilkiką taip, kad įvairių detalių keitimas būtų kuo paprastesnis, ir taikyti vadinamąjį modulių principą). Dar daugiau, pavyzdžiui, MAN, jeigu neįmanoma suremontuoti vilkiko per trumpą laiką, suteikia pakaitinį iki 14 dienų laikotarpiui arba (jeigu nėra tokios galimybės) pasirengęs mokėti prastovos kompensaciją iki 180 eurų už dieną („Uptime“ garantijos, kurią klientas gali įsigyti papildomai, sąlyga).
***
Apibendrinant, galima teigti, kad šiandien tarp krovininio transporto gamintojų vyksta mirtina kova dėl kliento. Todėl ta pati MAN kompanija prieš naujos sunkvežimių serijos gamybą apklausė didelį kiekį vairuotojų ir vežėjų, kad galėtų patenkinti visus jų pageidavimus. Tai yra, pradeda dominuoti maksimaliai individualus požiūris, kurio esmė – prisiderinti prie kiekvieno atskiro užsakovo poreikių vilkiko gaminimo, pirkimo (lizingas), eksploatavimo ir techninės priežiūros metu.
Be to, išskirtinai svarbia tampa sąveika trikampyje vairuotojas-vežėjas-gamintojas, kuri daro autoparko valdymą efektyvesniu ir ekonomiškesniu, tačiau tuo pat metu pririša klientą prie konkretaus gamintojo (maždaug kaip tuo atveju, kai šalis perka didelį kiekį šiuolaikinės ginkluotės, kurios priežiūra – o reiškia ir valstybės saugumas – toliau labai priklausys nuo pasirinkto pardavėjo).
Tokiu būdu, šiandien nauja technika su profesionaliais vairuotojais gali suteikti vežėjams apčiuopiamą konkurencinį pranašumą, tačiau būtina labai atidžiai rinktis gamintoją ir kruopščiai derinti individualias bendradarbiavimo su juo sąlygas, nes kalba apie ilgalaikį plaukimą „vienoje valtyje“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.