TIR-EPD – neįvertintas taupymo instrumentas

shutterstock_128077574

Nors prievolė elektroniniu būdu pateikti Europos Sąjungos muitinėms išankstines TIR knygelių duomenimis paremtas deklaracijas atsirado prieš berods šešerius metus, vežėjai vis dar neišnaudoja visų TIR-EPD sistemos galimybių. Kokių konkrečiai, kalbėta „Linavos“ mokymo centre surengtame seminare. Pagrindiniais jo lektoriais buvo Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) TIR garantinės grandinės valdymo vadovas Vachtangas Zarandia ir jo asistentė Evgeniya Lupova-Henry.

Seminaro rengėjai atkreipė dėmesį, kad TIR-EPD modulis yra naudojamas lygiagrečiai su Lietuvos muitinės šiek tiek anksčiau sukurtu „Verslininko“ moduliu. Abu jie turi analogiškas funkcijas, tačiau „Linavos“ vadovų teigimu TIR-EPD modulis turi keletą papildomų privalumų, padedančių vežėjams-TIR sistemos dalyviams efektyviau panaudoti turimus duomenis: TIR-EPD modulis yra nemokamas; jis apsaugo komercinius duomenis, pateikiamus kitiems naudotojams; išankstinės elektroninės deklaracijos vienu metu išsiunčiamos į 32 šią sistemą naudojančias šalis (be ES valstybių TIR-EPD „dirba“ Muitų sąjungos narės, Ukrainoje, Irane, o netrukus ir Turkijoje); tai leidžia operatyviai gauti muitinių atsakymus, juos analizuoti, taisyti klaidas ir pakartotinai išsiųsti.Toks algoritmas padeda greičiau įveikti muitinės barjerus, nes pareigūnai galimybę įvertinti krovinio gabenimo rizikas vežėjams dar neatvykus į muitinės postus.

„Net neįgudę naudotojai naudodamiesi TIR-EPD sistema deklaracijas užpildo greičiau nei per 10 minučių, tačiau mitas, esą tai „sudėtinga“, dėl logiškai nepaaiškinamų priežasčių ir toliau sėkmingai gyvuoja. Todėl nemažai vežėjų šią funkciją patiki muitinės tarpininkui, o drauge padidina savo veiklos kaštus, nes už šias paslaugas tenka mokėti. Mano galva, tai pinigų švaistymas“, – CargoNews.lt pasakojo buvęs „Linavos“ TIR departamento vyresnysis specialistas Vytas Vėželis.

Statistika liudija, kad Lietuvoje naudojant TIR-EPD sistemą pateikiama informacija apie maždaug 39 proc. krovinių, tačiau tik apie 16 proc. jų deklaracijas pildo patys („Linavos“ duomenimis, Išankstinio duomenų apie gabenamus krovinius pateikimo muitinėms TIR-EPD sistema naudojasi 180 Lietuvos vežėjų įmonių).

TIR garantinės grandinės valdymo specialistė iš IRU Evgeniya Lupova-Henry komentuodama šiuos dalykus atkreipė dėmesį, kad deleguodami duomenų apdorojimą muitinės tarpininkams, vežėjai praranda galimybę realiu laiku sekti krovinio judėjimą.

„TIR-EPD naudotojai per keletą minučių gauna pranešimus apie tai, į kokią tarpinę stotelę ir kada atvyko jų transportas su deklaracijoje nurodytu kroviniu. Be to, sistema leidžia jau pildant deklaraciją fiksuoti įvairias technines klaidas, todėl jas galima operatyviai ištaisyti ir vėliau išvengti gaišaties muitinėse“, – pastebėjo E. Lupova-Henry.

Nusprendę savarankiškai dirbti su TIR-EPD moduliu vežėjas turėtų kreiptis į „Linavą“, kur nemokamai gaus individualų vartotojo vardą bei slaptažodis, leisiančius prisijungti prie internetinės deklaravimo programos.

Pradedant pildyti deklaraciją, reikia pasirinkti ES šalį, kurioje pirmiausiai bus pateikiama TIR knygelė, pažymėti ES įvažiavimo bei išvykimo muitinę. Tuomet įrašomas TIR knygelės lapo numeris, kuris bus pateiktas pirmai ES įvažiavimo arba išvykimo muitinei bei ES šalį, kurioje paskutinį kartą bus pateikiama TIR knygelė. Taip pat reikia nurodyti ES išvykimo arba paskirties muitinę. Vėliau reikia įvesti informaciją, esančią TIR knygelės tituliniame lape ir prekių manifeste. Čia privaloma nurodyti deklaracijos vietą bei datą, kada buvo užpildyta TIR knygelė, pateikti duomenis apie pirmąją išvykimo šalį, paskutiniąją paskirties šalį, transporto priemonės registracijos numerį, jos kilmės šalį. Būtina nurodyti, ar prekėms bus naudojamas konteineris ar ne. Toliau reikia įrašyti TIR knygelės turėtojo pavadinimą bei adresą, elektroninio pašto adresą. Kai visa anksčiau paminėta informacija įvedama, spaudžiamas klavišas „Toliau“. R renkant duomenis, rekomenduojama naudoti lotyniškas raides.

Vėliau pildoma informacija apie krovinio gavėją bei jo siuntėją, kuri yra CMR ar kitame dokumente, informacija apie vežamas prekes, kuri pateikta geltonajame prekių manifeste. Prieš pradedant įvesti informaciją apie vežamas prekes, spaudžiamas įrašas „Pridėti prekes“. Čia pagal geltonąjį prekių manifestą apibūdinamos prekės, įrašoma apibūdinimo kalba, įpakavimų rūšis, jų skaičius, prekių kiekis, nurodoma, kokia kalba atliktos žymos. Pažymimos krovinių užimamos vietos ar konteineris, jų bendras svoris. Pasirinkus įpakavimų rūšis pagal pateikiamą sąrašą, atsiranda grafos apie prekių vienetų skaičių ir įpakavimų skaičių arba tik vienos iš jų, priklausoma nuo taisyklių sąlygų, taikomų skirtingoms įpakavimų rūšims. Norint patekti į tolesnį ekraną, vėlgi būtina užpildyti visus pateikiamus laukelius. TIR knygelės turėtojas šioje deklaracijos dalyje taip pat gali nurodyti dokumentus, pridedamus prie TIR knygelės. Tuomet reikia paspausti įrašą „Prijungti pridedamus dokumentus“ bei įvesti informaciją, kurios reikalaujama ekrane: pridedamo dokumento numerį, tipą, kalbą.

Norėdamas gauti failo kopiją, TIR knygelės turėtojas privalo įvesti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo jis pageidauja gauti šį failą ir nuspausti „Siųsti“. Tuomet pasirodys žinutė, nurodanti, ar informacija siunčiama į pasirinktą muitinę, ar ji bus apdorojama ar ne. Pagal nurodytą pirmąją ES šalį, kuriai bus pateikta TIR knygelė, nusprendžiama, į kurią šalį bus siunčiamas failas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

koleso

Dėl užsienio vežėjų transporto priemonių techninės būklės kontrolės

Lietuvos vežėjų atstovai kreipėsi į redakciją su nuogąstavimu, kad užsienio šalių vežėjai Lietuvoje labai dažnai nesilaiko techninių reikalavimų transporto priemonėms ir, galimai, nevykdo LTSA nurodymų dėl trūkumų šalinimo. Todėl mes nusprendėme paprašyti LTSA komentaro.

2024-05-21 33
0
Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,386
0