„Toyota“ techniką vežėjams kuria dizaineris iš Lietuvos  

_DSC1260

Nors Lietuvoje veikia keletas įmonių, gaminančių įvairius komponentus garsiausiems pasaulio automobilių gamintojams, didžiuliame automobilių pramonės žemėlapyje mūsų šalis atrodo kaip sunkiai įžiūrimas taškelis. Nepaisant to jau dabar yra kuo pasigirti: penkerius pastaruosius metus „Lamborghini“ kompanijoje dirbusi šiaulietė dizainerė Lina Ginkutė prisidėjo prie beveik visų garsiausių superautomobilių, papuoštų įnirtusio buliaus logotipu, kūrimo. O štai vilnietis Tomas Jankauskas nekantriai laukia 2018-ųjų, kai nuo konvejerio nuriedės jo sukurtas „Toyota“ sunkvežimis-pakėlėjas.

 Švedijoje įkurtame Toyota Material Handling Europe“ padalinyje dirbantis lietuvis dar prieš šią istorinę premjerą spėjo įeiti į automobilių pramonės istoriją ir išgarsėti: 2015-ųjų Tomo sukurta sportinio automobilio „Porsche 2039“ koncepcija buvo įvertinta prestižiniu „Red Dot Design“ apdovanojimu.  Lietuvoje lig šiol niekam neapvyko padaryti nieko panašaus. Tai beveik tas pats, kad sukurti kino filmą ir gauti „Oskarą“. Skirtumas tik tas, kad fantazuotojų ateities automobilių tema yra gerokai daugiau, todėl konkurencija kur kas aštresnė.

Vienas T. Jankausko datrbų - koncepcinis  oro uostų aptarnavimo transporteris

Vienas T. Jankausko darbų – koncepcinis oro uostų aptarnavimo transporteris

Kita vertus, kad ir koks malonus būtų pripažinimas, konceptiniai automobiliai beveik niekuomet netampa „kūnu“ – nurimus specializuotų parodų šurmuliui, realiame pasaulyje gyvenantys konstruktoriai naujos kartos modeliams geriausiu atveju panaudoja tik vieną kitą elementą iš gausybės futuristinių idėjų. T. Jankauskas prisipažįsta, kad toks suvokimas gana skausmingas.

Tiksliai pasakyti kurlink juda technologijos ir kaip iš tiesų atrodys transporto priemonės po tarkim 20 metų, negali niekas. Todėl didžiosios kompanijos futuristiniams konceptams neskiria itin daug dėmesio. Paprastai čia būna studentų „žaidimų“ aikštelė. Beveik visuomet parodose itin įspūdingai atrodantys prototipai vėliau tampa nuosaikūs. Tai reiškia, kad pernelyg fantazuoti nėra prasmės, nes vėliau inžinieriai pasakys jog kol kas tai neįmanoma. Vis dėlto visuomet paprasčiau ir geriau yra toli nueiti kuriant futuristinius eskizus, o prireikus sugrįžti arčiau žemės, negu įsisprausti į kažkokius rėmus ir žengti tik pusę žingsnio. Prisijungęs prie „Toyota Material Handling Europe“ komandos aš pradėjau kur kas daugiau bendrauti su inžinieriais. Stengiuosi perprasti, ką galima pagaminti jau dabar, ko tikėtis artimiausioje ateityje, o kas galbūt apskritai nerealu. Tada parduoti idėją kompanijos viduje būna kur kas lengviau. Juk kiekvieno dizainerio svajonė matyti savo kūrinius važiuojančius. Priešingu atveju esi tik artistas be teatro“, – atvirauja T. Jankauskas.

Nors, kaip sako pats Tomas, jo sukurtą ir kitais metais debiutuosiantį „Toyota“ sunkvežimį- pakėlėją (t. y. tai ne klasikinis vilkikas) galima vadinti „daiktu iš ateities“, visgi jis nebus panašus į erdvėlaivį.

Būsimojo "leituviško" sunkvežimio-pakėlėjo eskizas

Būsimojo “lietuviško” sunkvežimio-pakėlėjo eskizas

„Iš anksto atsiprašau, kad taip slapukauju, tačiau kol „Toyota“ paskelbė oficialaus pranešimo apie naują modelį, neturiu teisės atskleisti praktiškai jokios informacijos, kada tai bus ir kokiomis techninėmis charakteristikomis pasižymės. Galiu pasakyti tik tiek, kad bendra dizaino kryptis nesikeičia – kompanija laikosi vadinamosios Kaizen filosofijos. T. y. siekiama laipsniško tobulėjimo, kai nauji produktai kuriami mokantis iš praeities klaidų, diegiamos naujas idėjos ir naujos sinergijos. To rezultatas – konkurentus gerokai lenkiantis ergonomikos, pakrovimo inovatyvumo ir efektyvumo požiūriu, darbo įrankis, kuris turėtų gerokai palengvinti logistikos terminaluose zujančių operatorių  darbą. Šįkart inžinierių ir dizainerių departamentas bendradarbiavo labai glaudžiai, o mašinos išorė ir vidus harmoningai susiję. Tokios logikos laikomasi kuriant visą techniką, įskaitant ir „tikrus“ sunkvežmius, kuriuose „Toyota“ išleidžią su „Hino“ prekiniu ženklu“, – aiškina T. Jankauskas.

Klausiamas, kaip atsidūrė „Toyota“ kompanijoje, jei didžiąją profesinę pergalę – „Red Dot Design“ trofėjų – iškovojo su „Porsche“, Tomas pasakojo, kad baigęs mokyklą išvažiavo į Italiją, kur porą metų mokėsi „Istituto Europeo di Design“, vėliau Anglijoje gavo automobilių dizainerio bakalauro laipsnį, o dar vėliau – kibo šį mokslus Vokietijoje. Ten vaikinui pasisekė padirbėti beveik su visais vokiškų automobilių prekiniais ženklais – „Mercedes“, „Audi“, BMW, galiausiai ir su „Porsche“, kuri tapo diplominio darbo rėmėja.

12032014_TJ_type64_thesis_rendering_01

Pagrindinė „Porsche 2039“ idėja – stovintis automobilis turėtų dirbti kaip elektros generatorius

„Beje, tą diplominį darbą – ateities sportinį automobilį „Porsche 2039“ – pristatyti „Red Dot Award“ konkursui paskatino žmonės iš „Toyota“, vėliau pakvietę jungtis prie jų dizainerių komandos. Žinoma tai labai nudžiugino, nes konkurencija šioje srityje milžiniška. Antai neseniai „Ford“ ieškojo  žmogaus į laisvą vietą jų įmonėje: ten patekti pretendavo 2400 žmonių, atrinktų po pirminio interviu. „Porsche“ su manim dirbęs mentorius norėjo priimti į savo grupę, tačiau ten biurokratinis aparatas didelis, įvairių derinimų gausybė, ir tikėtis kitko nei stažuotojo pozicijos nebuvo įmanoma“, – apie automobilių pramonės virtuvę pasakojo T. Jankauskas.

Belaukiant pirmosios komercinės transporto priemonės debiuto, kurio dizainerių komandoje pirmuoju smuiku grojo lietuvis, dar viena smagi žinia – Tomas kviečiamas jungtis prie Japonijoje, pagrindiniame „Toyota“ biure dirbančių, konstruktorių. CargoNews.lt nuoširdžiai linki sėkmės.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,348
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 132
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 49
0