LVS vežėjų lūkesčių indeksas: transporto rinkos dalyviai ryškių pokyčių nesitiki

timthumb (4)

Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) atlikta transporto sektoriaus rinkos dalyvių apklausa – lūkesčių tyrimas – parodė, kad praėjęs ir likęs pusmečiai ženklių pokyčių šioje ūkio šakoje nežada. Nepaisant to, ryškėja tendencijos, kad didės atlyginimai bei transporto ar sandėliavimo paslaugų kainos, o darbuotojų skaičius ir transportavimo ar sandėliavimo paslaugų apimtys gali mažėti. Pirmą kartą LVS fiksuojamas transporto sektoriaus rinkos dalyvių 2023 metų lūkesčių indeksas pristatytas vertinti ekspertams.

„Tokio tyrimo atsiradimas – sveikintinas ir reikšmingas žingsnis, tiksliau nustatant padėtį transporto sektoriuje. Ypač, kai ilgalaikėje perspektyvoje pagal fiksuojamus bei lyginamus duomenis bus galima brėžti tendencijas, įvardinti lūkesčius ir pagrindinius transporto sektoriui įtaką darančius veiksnius. Iš apklausos rezultatų šiai dienai transporto sektoriuje matome sąstingį ir nežinomybę – aiškiai didėja kainos, bet paslaugų apimtys, darbuotojų skaičius bei investicijos nesikeičia ir turi polinkį mažėti. Tai gali reikšti savotišką krizę, kurią patiria transporto darbuotojai, nes ryškesnių pokyčių, ypač – teigiamų, šiais metais nesitikima”, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.

Vertindami pirmąjį šių metų pusmetį, transporto rinkos dalyviai nurodė, kad darbuotojų skaičius jų įmonėje nepakito (50 proc.) arba nežymiai sumažėjo (21 proc.). Panašiai vertinamos ir transporto ar sandėliavimo paslaugų apimtys – 36 ir 29 proc. atitinkamai. Tuo tarpu transporto bei sandėliavimo paslaugų kainos ir darbuotojų atlyginimai daugiausiai nepasikeitė, bet darbo užmokestis didėjo (41 proc.), kai kur net ženkliai (3 proc.). Išskirtinai atrodo investicijų bei plėtros aspektas – reikšminga dalis – 37 proc. apklaustųjų nurodė, kad pirmąjį pusmetį įmonės nesiplėtė, tačiau ne mažesnės dalies respondentų atsakymai pasiskirstė vienodai po 20 proc. tarp investicijų sumažėjimo bei padidėjimo.

Pagrindiniais veiksniais, turinčiais įtakos transporto verslui, įmonių atstovai pirmiausiai išskyrė degalų kainas – pastarąjį pusmetį jos ženkliai svyravo, ir šis kainų nestabilumas išbalansavo transporto paslaugų rinką. Antru veiksniu nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimami teisės aktai, o darbuotojų trūkumas – trečia didžiausia problema transporto sektoriuje. Po lygiai respondentų pasiskirstė teigdami, kad jų verslą paveikė ES Mobilumo paketas ir sankcijos Rusijai.

Prognozuojant likusį šių metų pusmetį, visose penkiose indekso kategorijose fiksuojamas ryškus stabilumas – transporto rinkos dalyviai reikšmingų pokyčių nesitiki, tačiau aiškiai nurodo, kad transporto paslaugų apimtys gali mažėti (29 proc.), kaip ir jų kainos (20 proc.). Visgi, nemaža dalis apklaustųjų (22 proc.) viliasi, kad transporto bei sandėliavimo paslaugų kainos didės, kaip ir darbuotojų atlyginimai, kurių augimo tikisi nemaža dalis – net 24 proc. respondentų. Tuo tarpu, darbuotojų skaičiaus pokyčio aiškiai nesitikima (54 proc.), bet reikšmingai nurodoma, kad jis mažės, panašiai tiek, kiek didės – po 16 ir 15 proc. atitinkamai. Tas pats laukia investicijų bei plėtros – šiuo klausimu fiksuojama netgi didžiausia neigiama tendencija (6 proc.), reiškianti, jog verslui teks taupyti.

„Pirmiausia nuoširdžiai dėkoju visiems dalyvavusiems mūsų apklausoje – argumentuota vežėjų nuomonė ir faktai leidžia ne tik mums racionaliau planuoti savo verslą, bet kartu pateikia gilesnį vaizdą apie situaciją transporto sektoriuje mūsų valdžiai. Akivaizdu, kad išgyvename ne pačius geriausius laikus ir prošvaisčių geresniam gyvenimui nesimato – vežėjus smaugia neišmintingi valdžios sprendimai, perteklinės reguliacijos ir didėjančios degalų bei paslaugų kainos. Matome, kad transporto, logistikos, sandėliavimo įmonės priverstos taupyti, net ir patirdamos darbuotojų trūkumą, o rinka reikalauja didesnių investicijų bei didesnių atlyginimų žmonėms. Tam, kad atsispirtume nuo dugno ir pamažu imtume kopti į viršų, pirmiausia būtini pokyčiai teisinėje bazėje. Tai atlaisvins pančius vežėjų verslui, leis daugiau uždirbti bei pamažu didinti ne tik transporto, bet ir kitų tiekimo grandine susijusių ūkio šakų gerovę, padėti mūsų žmonėms ir valstybei”, – sako LVS Prezidentas Stasys Ugianskis.

Šių metų liepą LVS inicijuotoje transporto sektoriaus rinkos dalyvių apklausoje dalyvavo beveik šimtas respondentų. Daugiausia – transporto, logistikos bei sandėliavimo paslaugas teikiančių vidutinių ir smulkių bendrovių vadovai. Viso pasisakė 24 verslo šakų atstovai, įskaitant eksporto, statybos, inžinerijos, medžio apdirbimo bei baldų gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitų asociacijai priklausančių ir su transportu susijusių tiekimo grandinės įmonių vadovai. LVS lūkesčių indeksas skaičiuojamas penkių balų sistema, kur didžiausia reikšmė rodo ženklų padidėjimą, o žemiausia – ženklų sumažėjimą.

LVS savo narių apklausas vykdo nuo pat įsikūrimo, o Transporto rinkos dalyvių lūkesčių indeksas yra naujausia mūsų iniciatyva. Lūkesčių indekso anketos ir rezultatai numatomi skelbti kas pusmetį. Sekantis laikotarpis bus vertinamas 2024 metų sausį.

LVS Transporto rinkos dalyviu lukesciu indeksas 2023 (vezejas.eu)

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,377
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 148
0