Transporto savaitė (birželio 24 – liepos 3 d.)
Karščiu alsavęs pirmasis vasaros trečdalis – geriausias laikas atostogoms su sąlyga, jei per likusius 11 mėnesių duonai užsidirbate ne transporto versle. Tiek dėl milžiniškos konkurencijos tarp vežėjų, tiek dėl protekcionistinių politikų sprendimų, būti pasyviu stebėtoju reiškia tiesiog pralaimėti. Pakovoti buvo dėl ko ir iš pažiūros ramią birželio pabaigą.
Sąlygos bus griežtesnės
Senosios Europos Sąjungos valstybės žada sustiprinti kabotažo kontrolę. Vokietijos ir Prancūzijos valdžios atstovai teigia, kad artimiausiu metu bus „nulis tolerancijos“ visiems, kurie nusižengs itin griežtoms, vidaus rinkoje dirbančių vežėjų interesus ginti turinčioms taisyklėms. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad oficialiai Europos Sąjungos valstybėse leidžiama atlikti tris pervežimus per septynių dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo į šalį įvežto krovinio iškrovimo datos iki paskutinio kabotažo būdu vežamo krovinio iškrovimo. Taisyklės nebus pažeistos ir tuo atveju, jei per trijų dienų laikotarpį bus padaromas vienas pervežimas, skaičiuojant nuo tuščio vilkiko įvažiavimo į šalį datos iki krovinio, vežamo kabotažo būdu, iškrovimo.
Vokietijoje, galioja taisyklė „Vienas kelionės lapas = vienas pervežimas“. Jeigu kabotažinį pervežimą atliekanti bendrovė vienoje pakrovimo vietoje pasiima, tarkime, tris prekių partijas trims skirtingiems gavėjams, laikoma, kad yra atliekami trys pervežimai, t. y. – išnaudojamas limitas. Jeigu vairuotojas prieš tai jau atliko vieną kabotažinį pervežimą su kroviniu – tai jau yra taisyklių pažeidimas, nes pagal skaičiavimo taisykles, bendrai jis atliko keturis kabotažinius pervežimus. Taip yra todėl, kad skaičiuojamos yra būtent iškrovimo vietos. Dalis teisininkų nesutinka su tokiu teisės aktų aiškinimu, bet kol kas, kol dar nėra teismų praktikos šioje srityje, patariama vadovautis būtent tokiu aiškinimu.
Dėmesio – prancūziškos barikados
Nuo liepos įsigalioja transportininkų iš ES šalių naujokių protestus išprovokavęs Prancūzijos Vyriausybės parengtas vadinamasis „Loi Macron“ įstatymas. Jo esmė – proteguoti vietines kompanijas ir maksimaliai apkartinti gyvenimą svetimšalėms bendrovėms, siūlančioms savo paslaugas pigiau. Skandalingasis įstatymas įsigaliojo liepos 1 dieną, nepaisant didelio tarptautinių bei įvairių šalių nacionalinių organizacijų pasipriešinimo (IRU vadovybė pareikalavo suspenduoti šio akto veikimą) ir perspėjimų, esą Prancūzijos ekonomika gelbėjama ignoruojant principines Europos Sąjungos nuostatas.
Tarp svarbiausių prancūziškų „pagalių“ į vežėjų ratus – nauja komandiruočių tvarka. Prancūzijoje dirbantiems vežėjams neišvengiamai išaugs veiklos kaštai ir atsiras daug naujų biurokratinių reikalavimų.
Kompanijos kiekvienam savo darbuotojui turi iš anksto užpildyti komandiravimo sertifikatus, kurie galios iki pusės metų ir bus naudojami neribotam pervežimų skaičiui. Be to, visi vežėjai Prancūzijoje privalės turėti savo atstovą, bendrausiantį su šios šalies valdžia. Atstovas turės dirbti, praėjus bent 18 mėnesių po paskutiniosios komandiruotės ir nurodytą laikotarpį privalo turėti visą šūsnį dokumentų: darbuotojų komandiravimo Prancūzijoje sertifikatus, atsiskaitymo lapelius (su minimalios algos išmokėjimo įrodymais), įmonės vadovo nurodymą dėl atstovo paskyrimo, kolektyvines darbo sutartis (jeigu reikalingos).
Nuo liepos Prancūzijoje pradeda suktis naujas atlyginimo sudėties ir minimalus tarifo skaičiavimo mechanizmas. Minimalus, 9,68 euro už valandą, atlyginimas bus taikomas vairuotojams, vairuojantiems tiek iki 3,5 tonų, tiek nuo 3,5 iki 11 tonų sveriančią komercinę transporto priemonę. 11-19 tonų svorio sunkvežimių vairuotojai gaus 9,71 euro už valandą, o virš 19 tonų – 9,73 eurų už valandą. Be to, yra nustatyta 10 eurų už valandą kategorija „itin aukštos kvalifikacijos“ vairuotojams.
Nauja tvarka bus palaikoma naujai paskirtomis nuobaudomis. Tarkim jei transporto priemonės vairuotojo komandiruotės dokumentų nėra kabinoje arba jie neatitinka reikalavimų, numatyta nuobauda siekia iki 750 eurų. Jeigu kabinoje nėra vairuotojo darbo sutarties, numatoma nuobauda iki 450 eurų.
Jeigu įmonė neturi atstovų Prancūzijoje, bauda siekia iki 2000 eurų už kiekvieną įmonės darbuotoją. Bendra, vienai įmonei, skiriama nuobauda negali viršyti 500 000 eurų.
Nauja tvarka niekaip nepalies tik tranzitu per Prancūziją keliaujančių transportininkų ir individualiai dirbančių asmenų, taip pat įmonių, kurios nėra teikiančios transporto paslaugas (pramonės įmonės ir kt.), o tik samdančios vežėjus savo prekių pervežimui.
Lenkija atnaujina sienų kontrolę
Prieš šią savaitę Varšuvoje rengiamą NATO viršūnių susitikimą bei mėnesio pabaigoje Krokuvoje vyksiantį Pasaulio katalikų jaunimo dienų renginius Lenkija beveik mėnesiui atnaujino sienų kontrolę Šengeno erdvės viduje. Tai reiškia, kad nuo liepos 4 dienos iki rugpjūčio 2 dienos vykdami į Lenkiją arba per Lenkiją privalo su savimi turėti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jokie kiti dokumentai netinka.
Nors Lenkijos pasienio tarnybos atstovai tikina, kad Šengeno erdvės viduje vykdoma kontrolė neturėtų apsunkinti normalaus eismo (užtvarų pasienyje nebus), visgi net atsitiktine tvarka tikrinami dokumentai sulėtins bent kai kurių automobilių judėjimą.
Lengvieji komerciniai automobiliai = sunkvežimiai?
Praėjusią savaitę paskelbta apie dar vieną Europos Komisijoje (EK) svarstomą idėją – galimybę griežtinti lengvųjų komercinių automobilių, kurių bendroji masė iki 3,5 t., naudojimo taisykles. Jos turėtų susilyginti su taikomomis sunkvežimiams.
EK siūlo, kad tokių mašinų operatoriams, kaip ir sunkvežimių atveju, būtų privaloma turėti nepriekaištingą reputaciją, gerą finansinę padėtį. Taip pat žvilgčiojama ir į kabotažo apribojimus, norima, kad jų vadybininkai egzaminų metu įrodytų savo profesinę kompetenciją.
Kol kas tai tik pasiūlymas, kuris bus svarstomas iki rugsėjo 15 d. Furgonų savininkams siūloma taikyti direktyvas, kurios apibrėžia vidaus ir tarptautinius gabenimus. Prieš tai EK įvertins kaip naujos taisyklės galėtų paveikti darbo rinką, naujų vietų sukūrimą, transporto sektoriaus augimą, darbo sąlygas, administracines išlaidas.
Vilniaus aplinkkelis gavo ES milijonus
Viena geriausių praėjusios savaitės žinių – Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo statybų darbams pagaliau skirti 84,06 mln. eurų iš ES fondų finansavimas. T. y. investicijos šiam infrastruktūros projektui suplanuotos sulaukus teigiamo Europos Komisijos ekspertų vertinimo.
Sostinės vakarinis aplinkkelis sujungs transeuropinio transporto tinklui TEN-T priklausančias magistrales A1 (E85) Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 (E272) Vilnius–Panevėžys. Tiesiant trečiąją aplinkkelio dalį Vilniaus mieste bus nutiesta 5,38 km ilgio 4–6 eismo juostų jungtis nuo Ozo g. iki Ukmergės g., įrengti šeši automobiliniai ir vienas pėsčiųjų viadukas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.