Transporto savaitė (birželio 6-12 d.)

furos-kelias-1

Praėjusi savaitė – pageidavimų pateikimų ir dokumentų apsikeitimo metas. Lietuvos Susisiekimo ministras prisidėjo prie kitų Rytų Europos valstybių iniciatyvos kovoti su Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje taikomomis diskriminacinėmis rinkos reguliavimo priemonėmis, tuo tarpu Lietuvos vežėjai prašo galimybės į šiukšlių dėžę neišmesti nepanaudotų leidimų trečiųjų šalių krovinių pervežimams. Kaip jiems seksis – parodys laikas. O savaitės apžvalgą norisi pradėti nuo gerų naujienų.

Augantis eksportas

Transporto sektorius visuomet pripažįstamas kaip ekonomikos veidrodis. Bet kuri materiali prekė iš gamintojo pas klientą keliauja, pasitelkiant transportininkų pagalba. Todėl ekonomikos ir eksporto augimą visuomet lydi transporto sektoriaus veiklos augimas.

O Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 2016 metų Lietuvos eksporto analizė rodo, kad šių metų pradžioje Lietuvos eksportas nutraukė lėtėjimo tendencijas. Apie tai skelbiama LPK pranešime. 2016 m. pirmąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksporto apimtys išaugo 4,5 proc. (lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu) – toks eksporto augimo tempas yra 1,7 karto spartesnis nei užfiksuotas per visus 2015 metus.

LPK praneša, kad šiais metais nebedidėjo eksportas į Europos Sąjungą ir – mažėjančioje tendencijoje (11,4 proc.) –stabilizavosi eksportas į NVS šalis. Tai reiškia, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto netekimai NVS regione sudarė beveik 15 mln. EUR. Skelbiama, kad auga į NVS rinkas eksportuojamų gaminių iš kakavos ir nealkoholinių gėrimų eksporto apimtys.

Didžiausias eksporto augimas šiemet fiksuojamas eksporte į JAV ir Aziją, ypač – Japoniją bei Kiniją. Azijos rinkose didelės paklausos sulaukia lietuviški maisto produktai, JAV – chemijos, metalo ir įrenginių pramonės produktai. Po 1 procentą padidėjo ir lietuviškų prekių eksportas į Baltarusiją bei Ukrainą.

Lietuvą pasiekė balandžio 17 dieną įsigaliojęs dokumentas

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija gavo Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2016 m. balandžio 7 d. rašto Nr. 9-376 kopiją su pridedamais Rusijos Federacijos transporto ministerijos patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais tarptautinį krovinių vežimą. Šis raštas praneša apie 301-ojo Rusijos transporto ministerijos įsakymo pataisymus, įsigaliojusius dar šių metų balandžio 17 dieną. Primename, kad šie pataisymai gerokai praplėtė galimybes vežti trečiųjų šalių krovinius, naudojantis dvišaliais leidimais. Tebesistebėdami, kokiu greičiu keliauja tarpvalstybiniai dokumentai, norintiems daugiau sužinoti apie šią tvarką siūlome paskaityti mūsų straipsnį.

Pokyčiai Lietuvos eismo kontrolės tvarkoje ir planuose

Viena svarbesnių praėjusios savaitės žinučių iš Susisiekimo ministerijos – apsisprendimas nebesiūlyti visų kelių transporto priemonių vairuotojų blaivumą riboti iki 0 promilių. Pasak pranešimų, tokį sprendimą palaiko ir ES rekomendacijos, kuriose kalbama apie ne didesnį, nei 0,5 promilės kiekį kraujyje. Lietuvos statistika rodo, kad skaudžiausias avarijas sukelia vairuotojai, kurių kraujyje aptinkama bent po 1,5 promilės. Tai – jau tikrai ne „du bokalai alaus“.

Tačiau ministerijos sprendimas nebesiūlyti „nulio promilės taisyklės“ reiškia palengvėjimą tik lengvųjų automobilių vairuotojams. Nes sunkvežimių, autobusų ir dar kelių kitų kategorijų vairuotojai Lietuvos keliuose turi būti visiškai blaivūs dar nuo 2015 metų pradžios, kai jiems buvo įvestas „blaivybės įstatymas“.

Kita žinia – vairuotojams, dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų netekusiems teisės vairuoti, ir KET pažeidusiems pradedantiesiems vairuotojams gali tekti daugiau papildomai mokytis. Tiksliau – siūloma keisti vairuotojų papildomo mokymo tvarką, numatant privalomus praktinius pratimus šiuolaikiškose praktinio vairavimo bazėse.

Vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti dėl leistino greičio viršijimo arba sukelto eismo įvykio, bei pradedantiesiems vairuotojams, kurie pažeidė tam tikrus KET punktus (viršijo leistiną greitį, sukėlė eismo įvykį arba vairuodami kalbėjo telefonu), papildomo mokymo metu reikės atlikti ir praktinio vairavimo ant slydimo dangos pratimus. Planuojama, kad šie reikalavimai įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d.

Svarstomas ir KET pakeitimas, numatantis leisti krovininiams automobiliams, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, (N1) važiuoti tokiu pat greičiu, kaip ir lengviesiems automobiliams.

Norai ir bandymai. Apie rezultatus galima tik spėlioti…

Liaudies išmintis sako, kad „šuns balsas į dangų neina“. Tačiau pabandyti galima! Praėjusią savaitę dėmesį atkreipė pora bandymų, kurių rezultatai kol kas atrodo vargiai galimi. Jau kelis mėnesius vykstantys Rytų Europos vežėjų bandymai prisibelsti į Europos Parlamentą dėl Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje taikomų, kitų šalių vežėjus diskriminuojančių pervežimų reglamento nuostatų, pasiekė valstybinį lygį. Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Vengrijos inicijuotą kreipimąsi į Europos Komisijos transporto komisarę Violetai Bulc pasirašė minėtų valstybių, taip pat Lietuvos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Slovėnijos ir Rumunijos transporto ministrai. Šiame kreipimesi prašoma pateikti išvadą, ar kitų šalių vežėjus „smaugiantys“ teisės aktai neprieštarauja ES teisės aktų nuostatoms.

Panašiai „į dangaus vartus“ beldžiasi ir Lietuvos Vežėjų sąjungos iniciatoriai, prašydami galimybės panaudoti nepanaudotus trišalius leidimus. Vežėjų teigimu, Lietuvoje kasmet gali būti išmetama apie 500 nepanaudotų vien Rusijos trišalių leidimų. Taip gali nutikti, maršruto metu staiga pakeitus iškrovimo vietą ir ją paskyrus ne, pavyzdžiui, Rusijoje, o kažkurioje ES šalyje. Tokiu atveju trišalis Rusijos leidimas keliauja į šiukšlių dėžę. Žinodami, kokia tai deficitinė prekė ir kiek ji leidžia uždirbti, vežėjai maldauja VKTI vadovų leisti pasinaudoti nepanaudotais leidimais. Tačiau vežėjų siūlomas sprendimas – leidimų nežymėti specialiais antspaudais su vežėjo pavadinimu – iš pagrindų nepriimtinas VKTI, nes tai sudarytų galimybę prekiauti leidimais. Kol kas atrodo, kad šis pageidavimas neranda tinkamo sprendimo.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,334
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 116
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 46
0