Transporto savaitė gegužės 16 – 23 dd.
Europos Komisija ketina įvesti anglies dvideginio (CO2) išmetimo normas krovininiam transportui – tai būtų pirmasis toks precedentas. Lietuvos vyriausybė ir toliau uoliai gina draudikų interesus, bet žada pažaboti draudimo kainų augimą. Vyriausybė taip pat pritarė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotoms – „Linava“ įžvelgia grėsmę verslui. Šios ir kitos naujienos mūsų tradicinėje „Transporto savaitėje“.
Krovininiam transportui pirmą kartą bus pritaikytos CO2 normos
Ketvirtadienį Europos Komisija pirmą kartą pareiškė įvedanti apribojimus anglies dvideginio (CO2) koncentracijai išmetamosiose iš krovininio transporto dujose. EK užsimojo ateinančiais metais sumažinti CO2 koncentraciją 15%, per kitus penkerius metus – 30%. Praktiškai tai reiškia, kad ES bus draudžiama pardavinėti krovininius automobilius, neatitinkančius anglies dvideginio išmetimo normų.
Lietuvos Aplinkos ministerija suskubo pritarti šiems EK planams. „Palyginus su 2015 m., labiausiai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis išaugo transporte – daugiau kaip 7 proc. Šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausias taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.). Šalies autoparkas yra senstantis – siekiant sumažinti ŠESD kiekį šiame sektoriuje būtina įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones. Priešingu atveju Lietuva negalės įvykdyti įsipareigojimo sumažinti šiltnamio efektą iki 2021 m.“, – sakoma ministerijos informacijoje.
Asociacija „Linava“ iš esmės palaiko ministerijos poziciją, tačiau planuojamas priemones vadina „pernelyg drąsiomis“. Žinant, kad automobilių transportas teikia 30% visų Lietuvos eksporto paslaugų, nereikėtų perlenkti lazdos ir įvaryti vežėjų į kampą, sakoma asociacijos komentare.
Komentare taip pat teigiama, kad Lietuvos vežėjų autoparkas yra vienas naujausių Europoje, ir kad eiliniai apribojimai pakels naujų vilkikų kainas, todėl jų negalės įsigyti smulkūs ir vidutiniai vežėjai.
Užsieniečių įdarbinimo kvotos pakenks verslui
Sparčiai augantis migrantų iš Ukrainos skaičius privertė Lietuvos vyriausybę trečiadienį patvirtinti kai kurių profesijų užsieniečių įdarbinimo kvotas. „Kvotos reikalingos tam, kad migrantų, sutinkančių dirbti už mažesnius atlyginimus, srautas neišstumtų iš darbo rinkos Lietuvos piliečių“, – sakoma vyriausybės komentare.
„Jei užsieniečių įdarbinimo kvotos baigsis, mums teks uždaryti verslą“, – sureagavo „Linava“. Asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas pareiškė suprantantis valdžios poziciją, tačiau šiuo metu laisvų tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvoje nėra – liko tik tie, kas neišvyko svetur „dėl šeimyninių aplinkybių ar dėl žalingų įpročių“. Į pareiškimą, kad užsieniečiams mokami mažesnis atlyginimai, E. Mikėnas atsakė, jog „protingi verslininkai Lietuvos ir Ukrainos piliečiams moka vienodai“.
Susitarė, kas rūpinsis permokų už įgytus vilkikus grąžinimu
„Linavos“ kolektyvinio ieškinio dalyvių interesus byloje dėl permokos už 1997-2011 m. įsigytus vilkikus atstovaus advokatų kontora „Cobalt“. Šią savaitę baigta derinti sutartis su Olandijos teisininkais. Asociacijos tinklapyje paskelbtas sutarties su Lietuvos vežėjais tekstas.
Priminsime, jog 2016 m. vasarą Europos Komisija pareiškė, kad dėl 7 vilkikų gamintojų kartelinio susitarimo nauji vilkikai buvo parduodami 10-20% brangiau. Dėl šios situacijos nukentėjo ir Lietuvos vežėjai. Praėjusiais metais, siekiant išieškoti permokas, „Linava“ ėmėsi inicijuoti kolektyvinį ieškinį, pažadėjusi neimti iš vežėjų papildomo mokesčio tol, kol byla nesibaigs. Sėkmės atveju advokatams pažadėtas 15-20% „sėkmės mokestis“ nuo ieškinio sumos.
Transporto priemonių privalomojo draudimo pokyčiai neišvengiami
Lietuvos vyriausybė ruošia eilinį planą, padėsiantį apsaugoti draudimo kompanijas nuo milijoninių nuostolių. Didžiausios draudimo kompanijos pateikė vyriausybei ataskaitą, kurioje teigiamas, kad praėjusiais metais bendra draudimo išmokų suma išaugo beveik trečdaliu, t.y. 8 kartus viršijo infliacijos lygį.
Ekonomistai įžvelgia kelias priežastis: augantį eismo įvykių skaičių (dėl ko auga ir draudimo išmokų suma), kasmet atsinaujinantį automobilių parką, brangstančias automobilių remonto paslaugas ir t.y. Draudikų duomenimis, praėjusiais metais jų nuostolis (išmokant draudimines išmokas) siekės 1,5 mln. eurų, per 15 metų ši suma pasiekė kone 150 mln. eurų.
Tačiau Finansų ministerija atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu draudimo kainos yra nepamatuotai aukštos, tuo tarpu konkurencijos praktiškai nėra, todėl transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimų peržiūrą laikinai atidėjo.
Pirmąjį ketvirtį baigė gerais rezultatais
Statistikos departamentas pateikė lyginamąją šių ir praėjusių metų pirmųjų ketvirčių krovininio tranzito operacijų ataskaitą. Paaiškėjo, kad per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos transportininkai pervežė 18% krovinių daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Krova Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale augo 6%.
Susisiekimo ministerija šias tendencijas sieja su bendru ES ekonomikos augimu ir augančiu kelių transporto paslaugų poreikiu. Pasak ministerijos, Lietuvos vežėjai ne be reikalo investavo į naujus vilkikus ir kainų kontrolės technologijas, o elektroninės vinjetės turėtų sutrumpinti laiką, skirtą sumokėti kelių mokesčiams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.