Transporto savaitė (liepos 30 – rugpjūčio 5 d.d.)
Lietuva neketina tapti dyzelinių automobilių „sąvartynu“, todėl kuria dyzelinių automobilių eismo apribojimų didmiesčiuose planus. Planuojami Kelių eismo taisyklių pakeitimai privers automobilių vairuotojus labiau gerbti dviratininkų ir pėsčiųjų teises. „Linava“ bando kovoti su Prancūzijos reikalavimu, kad vežėjai mokėtų socialinius mokesčius ne tik savo šalyse, bet ir Prancūzijoje, tačiau jai nelabai sekasi. Šios ir kitos naujienos mūsų tradicinėje „Transporto savaitėje“.
Lietuva kuria kovos su aplinkos tarša planus
Lietuvos Aplinkos ministerija ruošia nacionalinį kovos su aplinkos tarša planą.“ Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi, todėl mes privalome įvesti panašius apribojimus – priešingu atveju visi ekologinių standartų neatitinkantys automobiliai atkeliaus pas mus“, – teigia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį. Lietuvai iškelta nelengva užduotis – mūsų šalis iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, kitų tešalų mažinimo normos svyruoja tarp 5-20 proc. Pagrindinis aplinkos taršos šaltinis yra kelių transportas, todėl Aplinkos ministerija siūlo automobilių savininkams įvesti taršos mokestį. Šis mokestis turėtų būti tam tikra poveikio priemonė, skatinanti nebepirkti senų automobilių. Kitas siūlymas – apriboti dyzelinių automobilių judėjimą didmiesčiuose (apie tai viešai pradėta kalbėti praėjusią savaitę). Pagaliau, plane numatoma didinti akcizą dyzeliniam kurui – ministerijos skaičiavimu, Lietuvoje galiojantis akcizas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Nacionalinis kovos su aplinkos tarša planas turėtų būti patvirtintas iki šių metų pabaigos. Matyt, automobilių su dyzeliniais varikliais savininkams (vežėjams irgi) vienaip ar kitaip teks „veržtis diržus“.
Kelių eismo taisyklių pakeitimai: daugiau teisių pėstiesiems ir dviratininkams
Praėjusią savaitę Lietuvos Susisiekimo ministerija pristatė Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų projektą. Pakeitimų projekte daug dėmesio skiriama pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų ir dviratininkų – apsaugai. Ministerijos siūlymu numatomi griežtesni reikalavimai vairuotojams jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų ir lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio. Konkrečiai, siūloma nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigotų vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį. Dviratininkų saugai gerinti siūloma KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą važiuodami iki 50 km/val. greičiu ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.
Su KET pakeitimų projekto turiniu galima susipažinti čia.
„Linava“ kilo į kovą prieš tam tikrus Prancūzijos reikalavimus
Praėjusią savaitę „Linava“ paskelbė pradėjusi rinkti informaciją apie Prancūzijos veiksmus reikalaujant, jog Prancūzijoje dirbantys vežėjai mokėtų mokesčius šioje šalyje. Priminsime, jog prieš kurį laiką Tulūzos regione patikrinti vežėjai skundėsi, kad iš jų buvo reikalauja mokėti mokesčius Prancūzijoje (argumentuojant tuo, kad didžiąją pajamų dalį vežėjai uždirba būtent šioje šalyje). Tuomet keliems vežėjams net teko kreiptis į teismą. Kuriam laikui situacija buvo aprimusi, tačiau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Prancūzijos valdžia, nesiųsdama jokiu pranešimų, „atbula data“ įtraukė Prancūzijoje dirbančias vežėjų įmones į Prancūzijos mokesčių mokėtojų registrą ir priskaičiavo jiems nemažas mokėtinas sumas. „Linava“, padedama Lietuvos ambasados Prancūzijoje ir kitų Lietuvos valdžios struktūrų, pasiuntė Prancūzijai protesto notą, tačiau tai jokių teigiamų rezultatų nedavė.
Asociacija kreipėsi į Prancūzijos Socialinių reikalų ministeriją prašydama paaiškinti, kodėl Lietuvos vežėjams taikomi Prancūzijoje galiojantys socialiniai mokesčiai, tačiau ministerija atsakė, jog nėra įgaliota vertinti užsienio vairuotojų komandiravimo reikalavimus. Po šio atsakymo asociacija apeliacine tvarka kreipėsi į Tulūzos teismą su prašymu suteikti asociacijai trečiojo juridinio asmens statusą, kad ji galėtų dalyvauti teismo bylose. „Linavos“ nuomone, tokie Prancūzijos valdžios veiksmai pažeidžia lygybės teikti transporto paslaugas principą.
Rugpjūčio 3-ąją Prancūzijos teismas priėmė “Linavos“ skundą, tačiau akivaizdu, kad bylinėjimasis užtruks. Be to, labai gali būti, jog tai bus precedentas susiformuoti tam tikrai teismų praktikai, kontroliuojant Lietuvos vežėjų pajamas kitose ES šalyse.
Atnaujintas Nepriekaištingos vežėjų reputacijos požymių sąrašas
Praėjusią savaitę sužinojome, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsigalios Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymu pakeistas Pažeidimų, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją, sąrašas. Gera žinia ta, kad LTSA sutrumpino šį sąrašą nuo 79 iki 38 reikalavimų. Anksčiau „nuodėmių“ sąraše buvo ir greičio viršijimas, ir chuliganiškas vairavimas, netgi nežymus svetimo turto apgadinimas vežėjui priklausančia transporto priemone – šios aplinkybės galėjo tapti pagrindu netekti nepriekaištingos reputacijos vežėjo statuso.
Naujojo dokumento kritikai lygina jį su biblinių nuodėmių sąrašu ir retoriškai klausia – ar yra tokių, kas nebūtų pažeidęs bent vieno reikalavimo? Ir kodėl į transporto bendruomenės reputacijos reikalus reikia kištis valstybės lygiu?
„Uber“ padėjo tašką autonominių sunkvežimių gamybos projektuose
Praėjusią savaitę žurnalas „The Wall Street Journal“ pranešė, kad „Uber“ visiškai uždaro autonominių sunkvežimių testavimo projektą. Oficialios šio sprendimo priežastys nenurodomos, bet galima manyti, jog priimti tokį sprendimą paskatino šių metų kovą įvykusi ir plačiai nuskambėjusi avarija, kuomet testavimo Arizonoje metu autonominis sunkvežimis mirtinai sužalojo moterį. „The Information“ duomenimis, autonominio sunkvežimio kameros pastebėjo ir užfiksavo tamsoje dviračiu (neleistinoje vietoje) važiuojančią moterį, tačiau įvertino ją kaip „netikrą kliūtį“ ir nedavė automobiliui komandos stabdyti.
Po šio incidento kompanija buvo priverta baigti testus, nes toks buvo valstijos valdžios sprendimas. Dabar Uber“ pranešė, kad galutinai baigė autonominių sunkvežimių projektus, ir kad koncentruos savo veiklą ties autonominiais keleiviniais automobiliais.
„Uber“ teigimu, gamintojai turėtų koncentruotis ties vienu tikslu – kurti autonominį keleivinį transportą. Kompanija galėtų grįžti prie autonominių sunkvežimių kūrimo tuomet, jei pati sukurtų autonominio valdymo sistemą.
Priminsime, jog Google, Apple ir Tesla darbuotojų grupė pradėjo testuoti autonominius sunkvežimius 2016 m. (po to, kaip už 680 mln. JAV dolerių įsigijo startuolį „Otto“).
Kaliningrado srityje padaugės svorio kontrolės punktų
Kaliningrado srityje pradėta naujų krovininio transporto svorio kontrolės punktų statyba. Kelyje Kaliningradas-Baltijskas neužilgo turėtų pradėti veikti vienas iš devynių naujų svorio kontrolės punktų. Iki šiol čia buvo tik vienas punktas (atidarytas 2016 m. vasarą). Iki šių metų pabaigos jų turėtų būti 10. Ateityje, pasak regiono valdžios atstovų, svorio kontrolė turėtų būti vykdoma 18-oje punktų.
Valdžios atstovų teigimu, kelių perkrovos problema atsirado tada, kai regione buvo pradėtos masinės statybos. Tuo laikotarpiu vežėjai, gabenantys statybines medžiagas, nesilaikė normatyvų ir kraudavo į automobilius tiek krovinių, kiek jie galėjo pavežti. Vairuotojai, siekdami išvengti svorio kontrolės, važiuodavo aplinkiniais keliais, likusiais dar nuo karo laikų, todėl tie keliai greitai nusidėvėjo.
Baltarusijos muitinėje – brigadinė ranga
Sėkmingai pasibaigus eksperimentui Bresto centriniame krovininių automobilių patikros punkte, kuomet pasieniečių ir muitininkų funkcijos buvo sujungtos, Baltarusijos valdžia nusprendė panaudoti šią patirtį kituose pasienio kontrolės punktuose.
Nuo kitų metų sausio 1 d. pasieniečių įgaliojimai bus suteikti PKP „Kozloviči“ muitininkams bei muitininkams, dirbantiems geležinkelių krovinių skirstymo stotyse „Molodečno“ ir „Polockas“.
Šiuo metu apmokymuose dalyvauja Vitebsko ir Minsko muitinių darbuotojai. Bresto pareigūnų nuomone, tokia praktika turėtų sutrumpinti krovininių automobilių patikros laiką iki 30 proc.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.