Transporto savaitė (spalio 17-23 d.)
Rytas po rinkimų – diena, kada sunku kalbėti ne apie rinkimus. Tačiau verta pabandyti, nes ir praėjusios savaitės įvykiuose bei „CargoNews“ temose esama sąsajų su rinkimais, vadovais ir pasirinkimu.
Naujas VKTI viršininkas
Bene įdomiausia praėjusios savaitės naujiena – pagaliau paskirtas naujas Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas. Primename, kad du dešimtmečius poste išbuvęs senasis viršininkas Vidmantas Žukauskas atrodė esantis nebepakeičiamas. Tačiau 2016 metų pavasarį jis tyliai atsistatydino iš savo pareigų, nepaviešindamas jokios tokio sprendimo versijos. Tada keletą mėnesių VKTI viršininko pareigas laikinai ėjo taip pat ilgametis inspekcijos viršininko pavaduotojas, kuris „CargoNews“ tvirtino nė neketinęs siekti viršininko posto.
Naujuoju viršininku tapo konkursą laimėjęs Robertas Šerėnas. 2002 m. baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultetą, jis įgijo magistro laipsnį. Nuo 2010 m. studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Savo profesinę veiklą pradėjęs AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuo 2012 m. ėjo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pareigas.
Ar naujo vadovo atėjimas įneš naujovių VKTI veikloje? Ar derėtų laukti naujos epochos, ar niekas iš esmės nesikeis? Tikimės, kad netrukus apie tai sužinosime daugiau.
Apie asociacijų naudingumą
Kaip minėta, praėjusios savaitės „CargoNews“ temos susijusios su rinkimais. Ir pasirinkimu. Lietuvoje veikia apie 5 000 transporto firmų. Jos turi galimybę prisijungti prie tam tikrų organizacijų, kurios siūlo suteikti tam tikrą naudą. Didžiausia asociacija – „Linava“ vienija tik mažą Lietuvos vežėjų dalį: apie 900 narių. Ši, didžiausią istoriją turinti, didžiausią patirtį ir svorį sukaupusi asociacija neturi alternatyvų. Nors prieš nepilnus metus įsteigta artimiausia alternatyva – „Lietuvos vežėjų sąjunga“ (LVS) aktyviai reiškiasi, bandydama „judinti“ vietines problemas, dabar „Linava“ geriausiai įstengia pasiekti vežėjams palankių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Trečioji svaresnė vežėjų organizacija – „Kauno vežėjų klubas“. Ji veikia visuomeniniais pagrindais ir neturi siekio plėsti savo narių rato.
Kaip per artimiausius metus galėtų keistis šis paveikslas? Ar „Linava“ sugebės augti ir progresuoti, savo narius džiugindama apčiuopiamais savo veiklos rezultatais? Atsižvelgiant į problemų įvairovę, specifiką, jų atsiradimo geografiją, nesunku suprasti, kad dabar tokio pobūdžio organizacijai tenkanti našta yra tikrai nelengva. Tačiau pasiteisinimai nieko nedomina: dabartinės valdžios opozicija tvirtina, kad ši asociacija „virsta TIR knygelių prekybos kiosku“. Ir priduria, kad taip jau nutiko su Latvijos vežėjų asociacija. Apie tai, kad „Linavos“ nariams trūksta motyvacijos dalyvauti asociacijos veikloje, akivaizdžiai rodė pastarasis kongresas, kuriame chroniškai trūko kvorumo. Todėl kyla kitas klausimas – ar tokios organizacijos, kaip LVS, ilgainiui nepradės rodyti didesnio produktyvumo ir nesulauks didesnio vežėjų dėmesio? Praėjusio savaitgalio rinkimų rezultatai vėl parodė, koks gilus Lietuvoje yra noras protestuoti…
„Džiunglės“ ardomos, bet problema išliks
Sunku tuo patikėti, bet šį pirmadienį pradėtas Kalė uosto prieigose esančių migrantų stovyklos – „džiunglių“ valymas. Keli tūkstančiai pabėgėlių bus išskirstyti po visą Prancūziją, o „džiunglės“ bus nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Deja, tai visiškai nereiškia, kad dešimtys tūkstančių migrantų atsisakys svajonės patekti į britų sukurtą socialinį rojų. Ir kad jie nebepuldinės į Didžiąją Britaniją važiuojančių sunkvežimių. Nekelia abejonių, kad išvežti pabėgėliai sugrįš į Kalė. Kai kurie jų iš anksto paspruko iš „džiunglių“ ir apsistojo netoliese tam, kad po kurio laiko vėl galėtų grįžti. Susitikimo vietos pakeisti negalima: Kalė tikrai neatsikratys pirataujančių migrantų, tik tikėtina, kad užpuolimai iš uosto prieigų persikels į kelius ar stovėjimo aikšteles. Todėl britai nė nemano nutraukti kilometro ilgio ir keturių metrų aukščio „Didžiosios Kalė sienos“ statybų, kuri turi apsaugoti į perkėlą važiuojančius sunkvežimius nuo vis agresyvėjančių užpuolikų.
Nerami Turkija ir švenčiantis Mukranas
Tuo tarpu pasaulyje – karai ir šventės vienu metu: pavyzdžiui, pastarieji įvykiai Turkijoje, liudijantys apie itin išaugusią teroro išpuolių grėsmę, privertė kai kurių Europos šalių Užsienio reikalų ministerijas išplatinti perspėjimus atsisakyti kelionių į šią šalį. Lietuvos URM to dar nepadarė, bet situacijos tai nekeičia.
Tuo tarpu Vokietijoje savo 30 metų sukaktį pažymėjo Mukrano uostas. 1986 metais atidarytas uostas veiklą pradėjo nuo Klaipėdą siekiančios keltų linijos. Po 1998 metais baigtos rekonstrukcijos jis tapo didžiausia geležinkelio transporto perkėla Baltijos jūroje. Ilgainiui „Mukrano“ vardą pakeitęs Sassnitzo pavadinimas buvo vėl grąžintas 2016 metų gegužės mėnesį. Dabar į Mukrano uostą atplaukia iš Rusijos uostų Ust-Lugos ir Baltijsko keltas „St. Petersburg“, taip pat vykdomi „Stena Line“ reisai į Trelleborgą (Švedija) ir danų linijų reisai į Ronne (Danijai priklausančią salą).
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.