Transporto savaitė (spalio 24 – 30 d.)

FB-SZ03025

Visiems esantiems kelyje prasideda pavojingiausias laikotarpis: sparčiai trumpėjantis šviesus paros metas, nuolat tvyrantys rūkai, pirmieji šalčiai, kai kurias kelių atkarpas paverčiantys čiuožyklomis, intensyvesnė laukinių gyvūnų migracija. Tačiau ne viskas taip niūru, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Keičiasi kelių priežiūros algoritmas

Vežėjų gyvenimą šią žiemą žada palengvinti kelininkai. Į maksimaliai kruopščiai prižiūrimų transporto arterijų, kuriose vyksta intensyviausias eismas, sąrašą jie įtraukė keletą naujų ruožų. Greta I lygiu (kai žiemos priežiūros mechanizmai dirba ištisą parą) tvarkomų kelių Vilnius–Kaunas (ruožas nuo Vilniaus iki Sitkūnų) ir „Via Baltica“ (iš viso apie 360 kilometrų), nuo šiol planuojama 24 valandas per parą budėti dar 190 kilometrų kelių ruožuose nuo Kauno iki Klaipėdos, baigiamame statyti Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, atkarpose Vilnius–Trakai bei Vilnius–Maišiagala. Tačiau net ir čia kova su sniegu gali užtrukti 2-3 valandas.

Reiktų turėti galvoje, kad nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir jų pabarstyti nėra galimybių, todėl mažesnio eismo intensyvumo keliai prasidėjus snygiui (nuo 19 iki 6 val. ryto II priežiūros lygio keliai nevalomi ir nebarstomi) gali būti gerokai pavojingesni. Juos nuvalyti ir pabarstyti atitinkamos tarnybos yra įsipareigojusios praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti.

80 procentų rajoninių kelių prižiūrimi pagal rajoninių kelių trečiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Valoma tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Barstomi tik pavojingi šių kelių ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų.

Beje, vienas didelis automobilinis barstytuvas (8–9 tonos druskos) per 2 valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto apie 30 km kelio. Vieno tokio mechanizmo reiso kaina – iki 870 eurų. O vieną kartą pabarstyti visus magistralinių, krašto ir rajoninių kelių barstomus ruožus kainuoja apie 290 tūkstančių eurų.

Bet kokiu atveju pats efektyviausias „priešnuodis“ slidiems keliams – geros žieminės padangos. Atlikti tyrimai ir apklausos sufleruoja, kad pasirūpinus tinkamu automobilio „apavu“ verslas žiemos laikotarpiu vyksta kur kas sklandžiau. Galimybės tiksliai valdyti sunkvežimį važiuojant slidžiais keliais neįmanoma pervertinti.

Verslui naujos galimybės

Praėjusią savaitę buvo pasirašyta „istorinė“ laisvosios prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Kanados. Ekonomistai vienbalsiai tvirtina, kad tai bus svarbu ir Lietuvai – mūsiškiams eksportuotojams atvers 36 mln. gyventojų Kanados rinka, į kurią vežti produktus be muitų taps kur kas lengviau. Turint galvoje prieš dvejus metus prarastą Rusijos rinką, tai gali tapti savotiška „kompensacija“. Gera žinia ir ta, kad Lietuvos verslininkai tradiciškai panašias galimybes neprastai išnaudoja. Trakim nors statistika liudija, kad bendrai užsienio prekybos apimtims nedidėjant, mūsų eksportas į JAV padidėjo keliasdešimt procentų.

Svarbu ir tai, kad viskas vyks į abi puses – tiek eksporto, tiek importo. Tai reiškia, kad mūsų rinkoje pasirodžius Kanados produktams, vartotojai turės didesnį produktų pasirinkimą.

Permainos Klaipėdos uoste

Vežėjams, kurių vilkikai karts nuo karto užsuka į uostus ir naudojasi keltų paslaugomis, reikia nepamiršti, kad siekdama užtikrinti stabilų keltų, plaukiojančių iš Klaipėdos į Vokietijos Kylį grafiką žiemos sezono metu, DFDS nuo šių metų spalio 27 d. Vokietijos taip pat ir Danijos maršrutų aptarnavimą perkelia į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Tuo pat metu maršrutą iš Klaipėdos į Karlshamaną Švedijoje aptarnaujantys keltai, ligi šiol plaukioję iš CKT, persikels į Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP).

Griaunamos Kalė „Džiunglės“

Keletą pastarųjų metų vežėjų siaubu buvusi migrantų, mėginusių prasmukti į Didžiąją Britaniją, stovykla greta Prancūzijos miesto Kalė uosto, praėjusią savaitę pradėta griauti. Kaip ir buvo prognozuojama, dalis migrantų ėmė aršiai priešinosi perkėlimui, todėl policininkams teko keliskart panaudoti ašarines dujas ir vaikyti riaušininkus. Teoriškai maždaug 6–8 tūkst. „Džiunglių“ gyventojų bus suskirstyti į grupes ir išvežioti autobusais į apgyvendinimo centrus visoje Prancūzijoje. Tačiau praktiškai tikėtina, kad dalis jų stengsis patekti į sunkvežimius, keliaujančius per Lamanšo sąsiaurį, kitose vietose. T. y. vežėjams rūpesčių dėl akistatų su migrantais greičiausiai nesumažės.

Dėmesys miegui

Praėjusią savaitę CargoNews.lt atkreipė dėmesį į vairuotojų miego ypatumus. Nuolat prastai pailsintis žmogus tampa pavojingu kelyje, nes gali prarasti dėmesio koncentraciją ar užsnūsti. Kai kuriose šalyse dėl to sukeltos avarijos gali būti traktuojamos, kaip nedraudiminis įvykis.

Ką daryti, jeigu mirtinai ima miegas, o reikia įveikti dar porą šimtų kilometrų? Faktas, kad energiniai gėrimai, kava, šokoladas suteikia tik trumpalaikį pagerėjimą, po kurio ateina dar sunkesnė krizė. Todėl venkite jų, nebent pakanka „išgyventi“ dar kokį pusvalandį.

Specialistai tvirtina, kad miego neatstos niekas. Todėl geriausias įmanomas patarimas – trumpas miegas, tegu trunkantis vos pusvalandį. Taip pat patartina sustoti ir pavaikštinėti, padaryti mankštą. Tai atgaivina, paskatina kraujotaką ir papildo kraują deguonimi. Važiuodami atsidarykite langą, sumažinkite temperatūrą kabinoje, klausykitės muzikos, audioknygų, gerkite vandenį, sukrimskite bananą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,341
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 128
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0