Transporto sektorius – vienas dažniausių Darbo ginčų komisijoje

3-1-e1490086127279-300x195

Darbdavio ir darbuotojo santykiai retai apsieina be konfliktų, o transporto sektoriuje jie ypač dažni. Tai lemia kitokia, nei daugelyje sričių darbo specifika. Nepavykus tarpusavyje susitarti taikiai, ginčus tenka spręsti Darbo ginčų komisijoje (DGK), kurios kompetencijos, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui nuo liepos dar labiau išsiplėtė.

Pirmiausia – ne į teismą

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pasakojo, kad transporto sektorius užima antrąją vietą pagal skundų skaičių. 2016 metais DGK gavo 449, o 2017 jau 547 skundus. Tačiau šį sausį, palyginus su praėjusiųjų metų pirmuoju mėnesiu skundų gauta 30 proc. mažiau.

Specialistė pažymėjo, kad kilus ginčams dėl darbo santykių, DGK yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius bei kolektyvinius darbo ginčus. Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo liepos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Dažniau kreipiasi darbuotojai

Į DGK gali kreiptis tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, jei mano, kad jų teisės pažeistos. Svarbu pateikti nustatytos formos prašymą ir jame labai aiškiai išdėstyti situaciją, nepamiršti nurodyti ieškinio sumos, taip pat pristatyti nagrinėjimui būtinus kitus dokumentus: darbo sutartį, algalapius ir pan. Lietuvoje iš viso veikia 18 DGK skyrių ir ši valstybės teikiama administracinė paslauga yra nemokama.

Kaip pasakojo I. Janukevičienė, apie 97 proc. visų iš transporto sektoriaus gautų skundų sudaro darbuotojų skundai. Jie dažniausiai kreipiasi dėl neišmokėtų atlyginimų, neteisingai apskaičiuoto darbo laiko. Na, o darbdaviai, jei jau kreipiasi į komisiją, tai dažniausiai vienu klausimu – dėl darbuotojo kaltės atsiradusios materialinės žalos atlyginimo. Tiesa, specialistė prisimena ir vieną įdomesnį atvejį, kai darbdavys kreipėsi į DGK dėl to, kad niekaip nepavyksta darbuotojo išprašyti išeiti atostogauti.

Sprendimas – privalomas vykdyti

DGK sudaroma trišaliu principu: Valstybinės darbo inspekcijos atstovo, turinčio universitetinį teisinį išsilavinimą darbdavių atstovo ir profesinės sąjungos atstovo. Pateikus skundą jis turi būti išnagrinėtas per mėnesį, išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęsiamas. DGK sprendimas yra privalomas vykdyti, tačiau jei kuri nors pusė nesutinka su sprendimu, per mėnesį jį gali apskųsti teismui. Jei per minėtą terminą skundas teismui nepateiktas, o DGK sprendimas gera valia nevykdomas, tada jo vykdymą jau galima perduoti antstoliams.

Nevaržomas susipažinimas su bylos medžiaga

Nagrinėjant skundą darbo bylos šalys ar jų atstovai gali susipažinti su bylos medžiaga nevaržomai, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Tam reikia iš anksto susitarti su DGK pirmininku ar sekretoriumi ir, suderintu laiku nuvykti į Valstybinę darbo inspekciją, kur ir bus galima susipažinti su byla, nes jos išsinešti ar gauti kitu būdu negalima.

Bylos medžiaga pateikiama tik parodžius tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai dar turi pridėti ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su byla. Be jokios abejonės, draudžiama skaitant bylą ją plėšyti, braukyti, papildyti pastabomis ir panašiai.

Jei asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą. Tačiau kopijos nebūtinai gali būti padarytos vos pateikus prašymą – tai galima padaryti ne vėliau, kaip per tris darbo dienas. Tačiau byloje paskelbtos konfidencialios informacijos, asmens duomenų platinti ar kitaip viešinti negalima, juolab draudžiama medžiagą naudoti neteisėtiems tikslams – už tai gresia asmeninė atsakomybė teisės aktuose nustatyta tvarka.

Taigi, nepavykus taikiai išspręsti ginčo, Darbo ginčų komisijos apeiti nepavyks, nes, kaip ir minėjome, – tai yra privaloma ikiteisminio nagrinėjimo institucija, kurios sprendimai, jei jie neskundžiami teismui, tai pat yra privalomi vykdyti. Priešingu atveju į ginčo eigą įsijungs antstoliai – o tai bus neišvengiamos papildomos išlaidos ir kiti nemalonumai.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,342
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 129
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0