TTLA: uždarius dar du pasienio postus su Baltarusija transporto verslas labai nenukentės (papildyta „Linavos“ pozicija – labiausiai nukentėti gali mažieji vežėjai)
Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlius stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per dar du punktus pasienyje su Baltarusija, šalies transporto verslo tai labai nepaveiks, teigia Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius.
TTLA vadovas Povilas Drižas sako, kad Lavoriškių ir Raigardo punktų uždarymas paveiktų tik nedidelę dalį įmonių, kurios vis dar veža krovinius per Baltarusiją.
„Poveikis, kad jis bus dar toms įmonėms, kurios ten dar važiuoja ir kurioms tie postai reikalingi, bet apskritai, kalbant apie transporto sektorių, tai poveikio mes nematome ir turbūt labai didelio neigiamo nebus, nes absoliuti dauguma – 93-94 procentai Lietuvos verslo dirba su Europos Sąjunga“, – antradienį BNS teigė P. Drižas.
TTLA vadovas sako, jog tranzitu per Baltarusiją prekes vežančių Lietuvos įmonių gali būti iki kelių šimtų.
„Nuo pat karo pradžios Lietuvos vežėjų veikla link Rytų, tranzitu per Baltarusijos ir Rusijos pasienį mažėja, turbūt yra iki kelių šimtų įmonių, kurios važiuoja per tą pasienį, nes dauguma, kurios vykdo prekybą su Centrine Azija, važiuoja per tą vidurinį koridorių, kerta Kaspijos ir Juodąją jūrą išvengiant Rusijos ir Baltarusijos tranzito“, – aiškino P. Drižas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas BNS teigė, kad tranzitas per Baltarusiją vis dar aktualus smulkiajam verslui, o uždarius du pasienio punktus išaugs vilkikų eilės.
„Kai ratai sukasi, verslas uždirba, kai ratai stovi, pelno nei žmonėms, nei valstybei bus. Reikia suprasti, kad jeigu iš keturių du (punktus – BNS) uždarys, tai eilės bus dvigubai ilgesnės ir pelnas mažesnis. Čia likęs smulkus verslas, visi kiti 2014 metais pakeitė kryptį ir išvyko į Vakarus“, – BNS sakė Z. Buivydas.
„Mes suprantame, kad tai nacionalinis saugumas, bet norime, kad valstybė suprastų, kad ir jai bus didesnė našta, jeigu atsiras daugiau žmonių be darbo (…). Gal jie apie tai ir galvoja, kad galės padėti tam smulkiam verslui“, – pridūrė jis.
Nacionalinio saugumo komisija transporto srautus per du pasienio punktus antradienį pasiūlė nuo kovo stabdyti dėl rizikų, susijusių su tranzito per Lietuvą iš Baltarusijos srautais ir pastarosios žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvą.
P. Drižas sako, kad verslas nepastebi pasikeitusios situacijos saugumo prasme.
„Aišku, mes tokios informacijos neturime, mums nėra pateikta, ar nacionalinio saugumo situacija yra pasikeitusi, kad yra poreikis riboti srautus per šiuos pasienio punktus, bet komisija nacionalinio saugumo turbūt žino geriau. Bet mes iš verslo pusės nesame pastebėję kažkokių situacijų pakeitimų nei buvo pusę metų ar keli mėnesiai atgal“, – kalbėjo P. Drižas.
Anot jo, uždarant punktus reikia įvertinti ir tai, kad dauguma Europos Sąjungos šalių su Rusija ir Baltarusija prekiauja toliau.
„Apskritai, kai kalbame apie pasienio punktų uždarymus, reikia vertinti visą europinį kontekstą, nes mes uždarome punktus su Baltarusija, o europinė prekyba su ta pačia Rusija nemažėja, kitos Europos Sąjungos šalys prekiauja, o norint sumažinti prekių judėjimą per tuos konkrečius pasienio punktus, reikia į klausimą pažiūrėti plačiau – į Europos Sąjungos prekybą su Rusija ir Baltarusija“, – teigė P. Drižas.
Galutinį sprendimą dėl Lavoriškių ir Raigardo punktų uždarymo turės priimti Vyriausybė. Tuomet liks veikti du punktai – Medininkų ir Šalčininkų.
Lietuva pernai rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet pranešė, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, antradienį ryte Raigarde įvažiavimo į Baltarusiją laukė 40 vilkikų, Lavoriškėse jų nebuvo. Medininkuose išvykimo laukė 80, Šalčininkuose – 61.
***
Nacionalinio saugumo komisijai (NSK) pasiūlius stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava” perspėja, jog dėl šio žingsnio labiausiai nukentės pažeidžiamiausi transporto rinkos dalyviai – mažieji ir vidutiniai vežėjai. Taip pat, galimai, prailgs eilės likusiuose atviruose pasienio kontrolės punktuose.
Pasak asociacijos „Linava” generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, tikėtina, kad labiausiai nukentės lietuviškos, nedidelės pervežimo įmonės, kurioms vis dar nepavyko perkelti veiklos į Europos Sąjungą (ES).
„Ta nedidelė dalis įmonių pasiliko Rytų rinkoje, nes jų automobiliai neatitinka taršumo reikalavimų, o naujas transporto priemones įsigyti kainuoja daug. Didžioji dalis Lietuvos transporto įmonių persiorientavo į Vakarus, tačiau reikėtų pagalvoti, kaip galima tai nedidelei daliai, kuriai to padaryti dar nepavyko, padėti. Galbūt valstybė galėtų padėti įsigyti geresnę ir naujesnę techniką, kuri pilnai atitiktų taršumo reikalavimus”, – svarsto Z. Buivydas bei priduria, kad reikia nepamiršti ir galimai nukentėsiančio tarptautinį keleivių vežimą vykdančio keleivinio transporto, kurio, keliaujančio tokiais maršrutais, taip pat yra.
Anot jo, didelė dalis bendrovių gabenančių prekes per Baltarusiją yra iš kitų ES šalių. Bet kokiu atveju, vilkikai bus tik priversti ilgiau laukti pasienyje.
„Reikia turėti omenyje, kad dauguma transporto įmonių prekių vežimo nenutrauks. Nepriklausomai nuo to, kurios šalies tai transporto įmonės vilkikas, ansktesnė praktika aiškiai parodė, kad dėl uždarytų kontrolės punktų visada prailgsta krovinių pervežimas, kadangi didėja eilės ir apkrova likusiems kontrolės punktams. Tai, galimai, nutiks ir dabar“, – teigia Z. Buivydas.
Skaičiuojama, kad 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 % tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.
Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų. Tai 13,4 proc. mažiau nei 2022 m., bet skaičiai išlieka itin aukšti. Lietuvos piliečių srautas visuose kelių PKP, esančiuose prie sienos su Baltarusija krito apie 13,4 proc., o unikalių asmenų skaičius siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 proc. Suaugę Lietuvos piliečiai sieną kirto vidutiniškai 11 kartų per metus. Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių PKP.
***
Lietuvai rengiantis uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio su Baltarusija kontrolės punktus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad tai leistų nukreipti tarnybų pajėgumus efektyvesniam tarptautinių sankcijų užtikrinimui, kontrabandos kontrolei, atvykstančių asmenų patikrai.
„Tai reiškia, kad uždarydami šituos pasienio kontrolės punktus, mes savo pajėgumus galėsime nukreipti ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos sankcijos, kad būtų detaliai tikrinami kroviniai, vykdomi atidūs vykstančių asmenų patikrinimai, ir kontrabandos atvejų“, – antradienį BNS sakė ministrė.
Uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus (PKP), juose dirbančios pasieniečių pajėgos būtų perskirstytos, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Giedrius Mišutis. Pasak jo, šiuo metu susiduriama su pasieniečių trūkumu, todėl dalis pareigūnų būtų paskirti saugoti pasienį su Baltarusija, o kiti – veikiančius PKP.
„Dėl geopolitinės situacijos ir dėl Baltarusijos atakų pasieniečių skaičius turi būti didinamas ir tai yra numatyta. Tai visos tos pajėgos būtų labai efektyviai panaudotos“, – Eltai teigė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis. „Kituose pasienio kontrolės punktuose padidėjus srautams, ten irgi daugiau žmonių reikės“, – taip pat pažymėjo jis. G. Mišučio duomenimis, Lavoriškių ir Raigardo pasienio užkardose iš viso dirba maždaug po 100 pasieniečių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.