Vairuotojams ruošiami išmanieji siurprizai
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiais metais pradėjo įgyvendinti milžinišką kompleksą intelektinių sistemų, kurios viena kitą papildydamos, sukurs galimybę gerokai efektyviau tiek kovoti su eismo taisyklių pažeidėjais, tiek gaudyti viršsvorio turinčius vilkikus, tiek administruoti kelių mokesčius. Šiems dalykams per artimiausius trejus metus bus išleista apie 164 mln. eurų. Kokie projektai svarbiausi ir kaip jie koreguos vežėjų kasdienybę?
Neseniai vykusioje intelektinės transporto sistemoms skirtoje konferencijoje LAKD vadovas Egidijus Skrodenis pristatė penkias tarpusavyje glaudžiai susijusias informacines sistemas. Dalis jų jau sėkmingai veikia (Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema – www.eismoinfo.lt, LAKIS – Valstybinės reikšmės kelių informacinė sistema ir metų gale startavusi Viešojo transporto kelionių duomenų informacinė sistema – www.visimarsrutai.lt, kuri leidžia naudotojams geriau ir greičiau susiplanuoti savo kelionės maršrutą skirtingų rūšių visuomeniniu transportu bei jį palyginti su kelione automobiliu. Sistemoje teikiama informacija apie Lietuvos vežėjų siūlomus maršrutus, jų laiką ir kainas.) kitos sistemos turėtų būti baigtos kurti iki 2018-2020 metų.
Transporto profesionalams svarbiausia kaip veiks Elektroninė kelių rinkliavos informacinė (EKRIS) ir Daugiafunkcė pažeidimų kontrolės (DPKS) sistemos.
Pastarojo projekto paskirtis užšifruota pačiame pavadinime – DPKS pagalba bus nustatomi kelių eismo taisyklių pažeidėjai, viršijantys greitį, vairuojantys techniškai netvarkingas, perkrautas transporto priemones ir t.t. Šias funkcijas atlikti padės 56 vietose magistralinių kelių vietose sumontuoti patikros „vartai“ su svėrimo įranga ir dar 110 taškų su vidutinio greičio matuokliais.
Šiems dalykams iki 2020-ųjų rudens ketinama išleisti 62,377 mln. eurų. Kelių direkcijos specialistų teigimu, įgyvendinus visus numatytus sumanymus bus gerokai (išankstiniais skaičiavimais – maždaug 33 proc.) sumažinta žala, kurią kelių infrastruktūrai daro viršsvorį turinčios transporto priemonės. Panašaus efekto tikimasi ir iš sumontuotų sektorinių greičio matuoklių (kai vidutinis mašinos greitis skaičiuojamas įvertinus per kiek laiko buvo įveikta keleto kilometrų atkarpa). Šią įrangą sumontavus avaringiausiose ruožuose tikimasi greitį viršijančių vairuotojų skaičių sumažinti perpus, o incidentų kiekį – daugiau nei trečdaliu.
Beje, Lietuvos kelių policijos duomenimis, vien tik šių metų sausio-lapkričio mėnesiais stacionariais greičio matuokliais mūsų šalyje buvo užfiksuoti beveik 270 tūkst. vairuotojų, pernelyg stipriai spaudusių akceleratorių. Tarp jų – 12 proc. arba 32 888 sunkvežimių pilotų. E. Skrodenis atkreipė dėmesį, kad DPKS sugeba atskirti transporto priemonės tipą, todėl dėl skirtingo „kalibro“ mašinoms taikomų skirtingų apribojimų kilti neturėtų.
Antrasis daugiausia investicijų (planuojama išleisti apie 50,4 mln. eurų) pareikalausiantis kelininkų projektas – Elektroninė kelių rinkliavos informacinė sistema. Ją kuriant tam tikrose magistralinių kelių vietose atsiras kontrolės įranga. T. y. virš važiuojamosios dalies sumontuotų konstrukcijų, laikančių elektroninę įrangą, kuri fiksuos kiekvieną komercinę transporto priemonę, galinčią tuose keliuose judėti tik po to, kai sumokamas kelių naudotojo mokestis.
Šio projekto dalyviais taps ir sunkioji technika: į vilkikų kabinas bus sumontuota 25 000 daviklių, kurie fiksuos kokiuose mokamuose keliuose, kokius atstumus įveikia krovinių vežėjai.
„Tai sudarys sąlygas „teisingam“ mokesčiui už naudojimąsi kelių infrastruktūra, nes pinigai bus imami už nuvažiuotus kilometrus, o ne už laiką, kada galioja vinjetė. Taip pat mes labai tikimės, kad iki tos dienos, kai Lietuvoje bus visiškai pasiruošta naudoti Elektroninė kelių rinkliavos informacinę sistemą, visos šiuo metu analogiškas sistemas jau įsidiegusios šalys susitars dėl kai kurių technologinių detalių. Dabar prietaisai, į kontrolės „vartus“ siunčiantys elektroninius signalus ir padedantys identifikuoti sunkvežimius, neturi vieningo standarto. T. y. Lenkijoje ir Vokietijoje, nekalbant apie Baltarusiją, naudojami skirtingi dažniai, todėl per Europą važiuojančių vilkikų kabinose skirtingų prietaisų būna prikabinėta, kaip elektroninių prietaisų parduotuvės vitrinoje. Tai mažų mažiausiai nepatogu – Europos Komisija prisipažino pražiopsojusi šį momentą ir laiku nenustačiusi vieningo standarto. Koks jis bus turėtų paaiškėti artimiausiu metu, todėl tikimės, kad kai EKRIS startuos Lietuvoje (tikimasi, kad tai nutiks 2018-aisiais), kelionėms visais maršrutais pakaks vieno prietaiso“, – situaciją komentavo E. Skrodenis.
Dar vienas sumanymas, kuris vežėjams kelių mokesčius padės susimokėti gerokai paprasčiau nei šiuo metu, turėtų tapti realybe jau kitais metais ar, blogiausiu atveju, 2017-aisiais bus elektroninė vinjetė. Ją įsigijus – t. y. užregistravus transporto priemonę atitinkamame registre – ant stiklo nebereikės klijuoti seno tipo plastikinių vinječių. Elektroninės „akys“ skenuos automobilio numerius ir automatiškai identifikuos tuos, kurie mokesčio nėra susimokėję.
Su EKRIS įranga dirbantiems pareigūnams užfiksavus automobilius, kurie mokamais keliais važiuoja už šį malonumą nesusimokėję – pateikti sąskaitas vairuotojams bus pasirengę 20 kontrolės ekipažų, kurių automobiliuose sumontuota atitinkama įranga.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.