„Vairuotojų nuoma“ – nesąžininga konkurencija?
Neseniai vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje buvo svarstoma Lietuvos kompanijų, kurios turi tik vieną sunkvežimį be licencijos pervežimų vykdymui, bet įdarbina daug tolimųjų reisų vairuotojų, o po to „išnuomoja“ juos darbui už Lietuvos ribų. Asociacijos nuomone, tokių fiktyvių vežėjų verslas pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau panagrinėti šį klausimą.
Ką sako vežėjai
Pradžiai mes paprašėme „Linavos“ detalizuoti savo poziciją. Jos prezidiumo nario Artūro Telmento teigimu, vadinamoji „vairuotojų nuoma“ iškreipia konkurenciją, nes tokia veikla užsiimančioms įmonėms nereikia laikyti kompetencijos egzamino ir gauti licencijos; jos iš viso nedisponuoja ar nesirūpina transporto priemonėmis, dėl kurių neturi jokių įsipareigojimų prieš bankus, ir neatlieka vežėjams privalomų funkcijų; jų nepatikrina atsakingos institucijos.
„Mobilumo pakete“ tokios kompanijos, kaip pažymėjo A. Telmentas, vadinamos „pašto dėžutėmis“, ir toks reiškinys kaip „vairuotojų nuoma“ yra draudžiamas. Todėl Vakarų šalys gina savo rinkas nuo „pašto dėžučių“, ir vežėjų galimybės „nuomotis“ vairuotojus iš kitų valstybių ribojamos. „Tą ypač aktyviai daro Vokietija, Olandija, Danija. Pavyzdžiui, net ir legaliai nuomojamas vairuotojas Vokietijoje po 180 dienų tampa tos šalies mokesčių mokėtoju, ir nesvarbu tai, kad jis pereina dirbti į kitą įmonę“, – pasakė A. Telmentas.
Lietuvoje aukščiau minėtų įmonių, jo teigimu, nėra tiek daug, kiek, pavyzdžiui, Rumunijoje, bet Trišalėje taryboje LTSA buvo pateikusi duomenis, kad tokių kompanijų, kuriose dirba keliasdešimt vairuotojų ir nėra nei vieno automobilio, ne viena. „Šioje situacijoje, norint užkirsti kelią piktnaudžiavimui, reikėtų solidaraus valdžios institucijų darbo. Pavyzdžiui, „Sodrai“ nustačius, kiek vairuotojų dirba vienoje įmonėje, kitur galima patikrinti, kiek bendrovėje yra automobilių. Jei tie skaičiai smarkiai skiriasi, arba įmonėje automobilių iš viso nėra, tuomet aišku, kad tai yra „pašto dėžutė“. Tam visiškai pakaktų kontroliuojančių institucijų sąveikos ir dalijimosi valdomomis duomenų bazėmis“, – pabrėžė A. Telmentas.
Išspręsti problemą, jo manymu, galimai, padėtų teisės aktas, kuris ribotų vairuotojų skaičių vienam automobiliui. Pavyzdžiui, vykdant „Mobilumo paketo“ nuostatas, galima nustatyti, kad vienam krovininiam automobiliui aptarnauti reikia 1,8-2,2 vairuotojo, ir pagal tai jau žiūrėti, ar įmonė užsiima darbuotojų „nuoma“.
Tačiau, galbūt, „Linava“ sugalvojo problemą tuščioje vietoje, ir daugiau niekas jos nemato? Šiame kontekste mes paprašėme pakomentuoti klausimą Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo.
Jo teigimu: „Verslas Lietuvoje ir ES susiduria su didžiuliu vairuotojų trūkumu, todėl konkurencija dėl jų yra aštri. Vairuotojų „nuoma“ užsiimančios, bet realios transporto veiklos nevykdančios įmonės ne tik neprisideda prie to, kad daugiau darbo jėgos būtų pritraukta į Lietuvos įmones, bet apskritai nekuria visapusiškos pridėtinės vertės mūsų šalies ekonomikai. Nuo 2021 m. Lietuvoje įsigalios kvota tarptautinio transporto vairuotojams. Įmonės Lietuvoje nerimauja, ar numatomos kvotos užteks patenkinti augančią vairuotojų paklausą šalyje. Kadangi neturime duomenų apie „išnuomotų“ vairuotojų apimtis, neaišku, kokią kvotos dalį išnaudos vien vairuotojų „nuoma“ užsiimančios įmonės. Ta dalis gali būti pakankamai reikšminga, ir todėl galiausiai, realią transporto veiklą vykdantys Lietuvos vežėjai gali susidurti su iššūkiais įmonių konkurencingumui ir tolesnei plėtrai“.
Be to, P. Drižas kaip ir A. Telmentas pažymėjo, kad vairuotojus „nuomojančių“ įmonių veikla yra labai arti to, kas ES teisėje (tame pačiame „Mobilumo pakete“) vadinama „pašto dėžutėmis“ ir laikoma sąžiningą konkurenciją iškraipančia praktika. „Vis dėlto šios veiklos teisėtumą turi įvertinti atsakingos Lietuvos ir ES institucijos. Vežėjai į šį klausimą yra ne kartą atkreipę dėmesį, tačiau teisiniai instrumentai yra valstybės pusėje“, – reziumavo TTLA generalinis sekretorius.
Tuo pat metu pažymėtina, kad aukščiau minėtos įmonės, kaip sakė A. Telmentas, kenkia ne tik vežėjams, kurie negali sąžiningai konkuruoti dėl darbuotojų, bet ir vairuotojams, kurie neretai nukenčia dėl to, kad juos „nuomojantys“ verslininkai neapsaugo jų nuo įvairių nesklandumų. Vairuotojų profsąjungų atstovai pritaria tokiai pozicijai, pažymėdami, kad Lietuvoje darbuotojus „nuomojančias“ įmones ypač sunku priversti rūpintis vairuotojais, kuriems nemokamas atlyginimas ar kurie susidūrė su sveikatos (draudimo) problemomis.
Ką sako valstybės institucijos
Kadangi, vežėjų ir profsąjungų nuomone, kalba apie nesąžiningą konkurenciją, mes paprašėme pakomentuoti situaciją Lietuvos Konkurencijos tarybos. Jos atsakymas buvo toks: „Konkurencijos taryba nėra gavusi asmenų kreipimųsi dėl galimai konkurenciją ribojančios vežėjų, užsiimančių vairuotojų „nuoma“, veiklos. Gavę tokį kreipimąsi, vertintume, ar nėra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas. Papildomai pažymime, kad, jeigu asmenys vis tik mano, jog jų interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kaip jie apibrėžiami Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, jie turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl veiksmų nutraukimo, žalos atlyginimo ir t.t., kadangi nuo lapkričio 1 d. Konkurencijos taryba nebevykdo tyrimų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų“.
Taip pat mes kreipėmės į LTSA. Jos atsakymas buvo toks: „Jei įmonė turi bendrijos licenciją ir atitinka visas licencijavimo sąlygas, ji gauna iš LTSA vairuotojų liudijimus visiems teisėtai įdarbintiems trečiųjų šalių vairuotojams. Darbo santykius su darbdaviu kontroliuoja ir patikrinimus vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybinė darbo inspekcija. Taip pat ir migracijos tarnyba dalyvauja šiame procese, ir mūsų žiniomis, šios institucijos žino apie tokias situacijas. Iš tiesų tiek VDI, tiek ir SADM, turbūt, turėtų pasidomėti, kodėl įmonei reikia, pavyzdžiui, 200 vairuotojų, jeigu ji turi tik 1 vilkiką/transporto priemonę. Pripažįstame, kad čia yra spragų, tačiau sprendimai nėra LTSA kompetencijoje“.
Tuomet mes kreipėmės į VDI. Jos atsakymas buvo toks: „Šiuo metu laikinojo įdarbinimo įmonių skaičius siekia iki 250. Tačiau įtraukdama įmones į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, VDI nevertina jų deklaruotų ekonominių veiklų, todėl neturi duomenų, kiek laikinojo įdarbinimo įmonių verčiasi transporto ekonomine veikla. Tačiau nemažai transporto įmonių kreipiasi į VDI su prašymais įtraukti jas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Galiojantys teisės aktai jokių apribojimų transporto įmonėms turėti laikinojo įdarbinimo įmonių statusą nenumato. Pagal priskirtą kompetenciją, VDI tikrina, ar laikinojo įdarbinimo įmonės atitinka Darbo kodekse nustatytus laikino įdarbinimo įmonėms keliamus kriterijus. Tikrindama laikinojo įdarbinimo įmones, VDI neretai nustato, jog yra įmonių (įskaitant ir transporto sektoriaus įmones), kurios Lietuvoje jokios veiklos nevykdo, ir jų tikslas – teikti paslaugas ES šalyse“. Tuo pat metu kažkokio teisinio pagrindo bausti „vežėjus-nuomotojus“ VDI neįžvelgė ir jokių pasiūlymų dėl to iš tikrų vežėjų nėra gavusi.
Tokiu būdu, susiklostė gana keista situacija. Viena vertus, „Linava“ ir TTLA pakankamai aiškiai išryškino ir pagrindė vairuotojų „nuomos“ problemą. Kita vertus, niekas net nesikreipė į Konkurencijos tarybą ir VDI, ir „Linavoje“ mums buvo dviprasmiškai pasakyta, kad „šiuo metu nėra atliekama tokių veiksmų, kuriuos būtų poreikis viešai deklaruoti“. Tad, „vežėjai-nuomotojai“ ramiai dirba ir, sprendžiant iš to, kad kontroliuojančios institucijos neturi jiems priekaištų, daro tai teisėtai. Vis tik mes nusprendėme patikslinti teisinį šio klausimo aspektą ir pasikalbėjome su advokatų kontoros „VERUM“ teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Teisininko nuomonė
M. Šimkūno teigimu: „2017 m. į Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą (DK) buvo perkeltos ES Direktyvos 2008/104/EB nuostatos, reglamentuojančios laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą. Kitose ES valstybėse ji griežtai reglamentuota jau seniai ir dažniausiai vykdoma licencijavimo, kuris užtikrina jos skaidrumą, pagrindu. Lietuvoje licencija tokioms įmonėms nereikalinga – yra tik Vyriausybės patvirtintas kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės, sąrašas ir jų atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarka. Jeigu VDI nustato, kad įmonė atitinka šiuos kriterijus, ji įtraukiama į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą“.
Tuo pat metu M. Šimkūnas pažymėjo, kad transporto bendrovė gali verstis ir laikinojo įdarbinimo veikla. Tačiau, vadovaujantis LR Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (44 str. 7 d.), užsienietis (o didžioji dalis sunkvežimių vairuotojų, kurie įsidarbina Lietuvoje, yra trečiųjų šalių piliečiai) gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Atitinkamai, įdarbinęs užsienietį, darbdavys neturi teisės perleisti jo kitai įmonei. Taip pat minėtame įstatyme nurodyta (62 str. 6 d.), kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama DK.
„Vadinasi, nustačius, kad Lietuvos kelių transporto įmonė išnuomojo įdarbintą užsienietį kitos ES valstybės kelių transporto įmonei, turi būti užfiksuotas Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą joje, pažeidimas, užsieniečio darbas turi būti įvertintas kaip nelegalus, ir jį išnuomojusi Lietuvos kelių transporto įmonė turėtų būti baudžiama administracine tvarka“, – reziumavo teisininkas.
Po tokio komentaro mes nusprendėme dar kartą kreiptis į VDI, norėdami sužinoti, ką ji apie tai galvoja. Atsakymas buvo toks: „Turėdama laikinojo įdarbinimo įmonės statusą, transporto įmonė, įdarbindama užsienietį Lietuvoje, negali sudaryti su juo laikino darbo sutarties ir nuomoti kitai įmonei. Vairuotojo (užsieniečio) komandiravimas į kitą valstybę dar nereiškia laikinojo darbo, kadangi vairuotojas dirba savo darbdavio pavedimu. Valstybinei darbo inspekcijai vykdant laikinojo įdarbinimo įmonių patikrinimus, tikrintose įmonėse, kurios verčiasi transporto veikla, užsieniečiai buvo įdarbinti ne pagal laikinojo darbo sutartis. Vien tai, kad užsienietis dirba pagal laikinojo darbo sutartį, nelaikoma nelegaliu darbu. Tai užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas (Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 4 p)“.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad „vežėjų-nuomotojų“ veikla Lietuvoje apsunkina tikrų vežėjų darbą, ribodama jų vairuotojų paieškos galimybes, ir, galbūt, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus (galutinę išvadą pastaruoju atveju gali padaryti tik tyrimas, kurio kol kas niekas neinicijavo). Tuo pat metu akivaizdu, kad turime reikalą su vadinamosiomis „pašto dėžutėmis“. Norint užkirsti kelią tokiai praktikai, būtina keisti įstatymus, kas jau vyksta Vakarų Europos šalyse, bet nevyksta Lietuvoje. Kitaip tariant, vežėjų asociacijos turi darbo. Galbūt, situaciją pakeis „Mobilumo paketas“, numatantis 2022 metais pakeisti sunkvežimių vairuotojų komandiravimo taisykles, kurios nebeleis taupyti jų atlyginimų sąskaita.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.