Vasario transporto aktualijų apžvalga
Ikiteisminis tyrimas „Linavoje“ ir aktuali informacija iš Lietuvos Migracijos departamento; naujienos iš Briuselio ir įvairių Europos šalių; svarbus Eurazijos ekonominės komisijos sprendimas, nauja muitinės ekspertizės tvarka Rusijoje ir įvairios technologinės įdomybės. Apie tai ir ne tik naujausioje mėnesinėje transporto aktualijų apžvalgoje iš Cargonews.lt
Naujienos iš Lietuvos
Vilniaus apygardos teismas galutinai nusprendė, kad „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno ir grupės asmenų veiksmuose, kai praeitų metų lapkritį buvo bandoma nušalinti nuo pareigų asociacijos generalinį sekretorių Mečislavą Atroškevičių, yra nusikalstamos veikos požymių, ir todėl dėl jų turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (daugiau apie tai čia). Žinoma, tai didelis smūgis „Linavos“ reputacijai, dėl kurios kilo klausimų jau ir Lietuvos Bankui, kuris svarsto licencijos asociacijos kuriamai draudimo bendrovei išdavimo klausimą. Kita vertus, galbūt, teisėsaugos institucijos pagaliau padės tašką užsitęsusioje kovos dėl valdžios „Linavoje“ istorijoje. Tuo metu jau iškelti keli kandidatai į jos prezidento postą – tai E. Mikėnas, Oleg Tarasov, Romas Austinskas ir… Algimantas Kondrusevičius. Darosi įdomu.
Artimiausiu metu planuojama pradėti Lietuvos Medininkų pasienio kontrolės punkto (PKP) ir Baltarusijos punkto „Kamennyj log“ („Каменный Лог“) rekonstrukciją. Primename, kad 2018 m. buvo patvirtintas Priemonių susidarančioms eilėms Medininkų PKP mažinti planas, kurį įgyvendinus, šio PKP pralaidumas krovininio transporto atveju turėtų padidėti iki 20 proc. Jau sukurta papildoma laikina infrastruktūra pasieniečiams.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įmonių vadovams yra sudaryta galimybė, prisijungus prie LTSA elektroninių paslaugų svetainės, įgalioti įmonės darbuotoją įmonės vardu pateikti prašymus gauti paslaugas ir atsiimti parengtus dokumentus.
Juridiniai asmenys, įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą iki 2019 m. vasario 28 d., privalo iki 2019 m. gegužės 1 d. raštu pateikti Migracijos departamentui (MD) informaciją apie ne trumpiau kaip 2 metus vykdomos ekonominės veiklos rūšį (rūšis). Jeigu kažkas bus negerai, MD gali išbraukti juos iš Patvirtintų įmonių sąrašo (daugiau detalių čia). Tuo pat metu MD informavo apie procedūrinius palengvinimus, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius – nuo kovo 1 d. nebereikia pateikti dokumentų, patvirtinančių užsieniečių turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį; keičiant darbdavį, nebereikia gauti naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje bei atsisakyta privalomo darbo sutarčių registravimo Užimtumo tarnyboje (plačiau apie pakeitimus čia). Pagaliau, nuo kovo 1 d. išankstinė registracija (tinklapyje www.epolicija.lt) privaloma ne tik Vilniaus apskrities Migracijos valdyboje, bet ir Vilniaus apskrities Migracijos valdybos Elektrėnų grupėje, o taip pat Alytaus bei Panevėžio skyriuose. Taip pat primename, kad tolimųjų reisų vairuotojai prašymus turi teikti migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą.
Vasario 11 d. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo išjungti 139 stacionarūs greičio matuokliai. Iki 2020 m. šalyje suplanuota įrengti 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 matuoklių) ir 70 momentinių greičio matuoklių. Tuo tarpu jau veikiantys vidutinio greičio matuokliai (kur jie yra įrengti, galima sužinoti čia) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. užfiksavo apie 17 tūkstančių greičio viršijimo atvejų.
Kaip pranešė žiniasklaida, 2008 m. buvo nuspręsta steigti viešus logistikos centrus Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Dabar paaiškėjo, kad pastarieji du projektai bus tęsiami, o Šiaulių ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų nebebus.
Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos, žiniasklaidos teigimu, artimiausiu metu nedžiugins. Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies draudimo rinka toliau augs, tik ne taip sparčiai, kaip 2018 m. Daugiau nei 70 proc. visos draudimo rinkos sudaro ne gyvybės draudimas. Praėjusiais metais jo portfelis dėl išaugusios transporto priemonių draudimo apimties ūgtelėjo dešimtadaliu (iki 630 mln. eurų), šiemet numatomas 5-7 proc. augimas (iki 670 mln. eurų). Transporto priemonių draudimas sudaro beveik du trečdalius ne gyvybės draudimo portfelio.
Viena didžiausių lietuviškų transporto įmonių „Girteka Logistics“ atidarė padalinį Poznanės mieste Lenkijoje. Anksčiau buvo Vokietija. Tokie faktai turėtų priversti Lietuvos valdžią susimąstyti apie tai, jog verslo sąlygos vežėjams, kurie sukuria didelę šalies BVP dalį, joje blogėja, ir jie vis labiau dairosi į kitas valstybes. Nors, kaip teigia teigia SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnis: „Tyrimas rodo, kad visų Baltijos šalių verslo nuotaikos apklausos atlikimo metu buvo geresnės negu prieš metus, sumažėjo pesimistiškai nusiteikusių įmonių, prognozuojančių mažesnę apyvartą, o įmonių dalis, planuojančių investuoti į verslo augimą, išaugo. Lietuvoje apyvartos augimo labiausiai tikisi žemės ūkio, IT, transporto ir logistikos bei gamybos įmonės“. Tuo pat metu „Girteka Logistics“ pranešė, kad Beniliukso šalyse ir Prancūzijoje išbandė „Iveco“ LNG vilkikus, apie kuriuos Cargonews plačiau rašė savo specialiame straipsnyje, ir konstatavo, kad su jais tą patį atstumą galima įveikti 20 proc. pigiau nei su dyzeliniais sunkvežimiais.
Baigiant lietuviškų naujienų bloką, norėtųsi patarti vežėjams susilaikyti nuo kriminalinės veiklos, nes viskas tokiu atveju anksčiau ar vėliau baigiasi blogai, ką patvirtina Kybartų kelio poste sulaikytas vilkikas, kuris vežė 675 tūkst. cigarečių pakelių (daugiau detalių čia), ir narkotinių medžiagų gabenimo per Lietuvą byla, kurios rėmuose buvo sulaikytas vienos lietuviškos transporto įmonės vadovas (daugiau detalių čia).
Naujienos iš Briuselio
Vasarį nemažai vežėjams svarbių naujienų atėjo iš Briuselio. Pirmiausiai pažymėtina, kad Europos Parlamentas (EP) kol kas nebalsavo dėl „Mobilumo paketo“, ir šiandien vis garsiau kalbama apie tai, jog, greičiausiai, šį klausimą teks spręsti jau naujai išrinktiems EP deputatams. Laukti liko neilgai.
Nedaug aiškumo ir su „Brexitu“. Akivaizdu tai, kad, jeigu jis įvyks be jokio susitarimo, sunku bus visiems – taip pat ir vežėjams, nors, žiniasklaidos duomenimis, Jungtinė Karalystė (JK) kaip ir Europos Komisija yra pasirengusi leisti visų ES valstybių narių sunkvežimiams įvažiuoti į šalį be leidimų. Tačiau reikia tikėtis, kad Londonas ir Briuselis vis tik pasieks kažkokį kompromisą, arba JK pasitraukimas iš ES bus tiesiog atidėtas.
Tuo pat metu EP ir Europos Taryba preliminariai susitarė, kad sunkvežimių ir autobusų išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2025 m., palyginti su 2019 m. lygiu, turi būti sumažintas 15 proc., o iki 2030 m. – 30 procentų. ES automobilių pramonės atstovai teigia, kad užsibrėžti tikslai yra „labai drąsūs“, ir norint juos pasiekti, valstybės turės daug ką padaryti (pavyzdžiui, praplėsti alternatyvas kuro degalinių tinklą). Tiesa, susitarimą dar turi patvirtinti ta pati Europos Taryba ir EP.
Kartu šie valdymo organai preliminariai pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui įsteigti Europos darbo instituciją (angl. European Labour Institution), kuri turėtų koordinuoti (bet ne vykdyti) darbo rinkos kontrolę nacionaliniu bei tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat suteikti visą reikiamą informaciją apie reikalavimus šioje srityje, įskaitant transporto sektorių. Iki galutinio šios iniciatyvos patvirtinimo liko keli žingsniai.
Be to, EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas nubalsavo už naujus reikalavimus, kurių tikslas – didesnis eismo saugumas ES šalyse. Jeigu jiems pritars ir EP (dabartinis gali nespėti), tai nuo 2022 m. visuose automobiliuose, kurie bus pardavinėjami Europos Sąjungoje, turės būti įrengtos vadinamosios „juodosios dėžės“ ir įvairios papildomos apsaugos sistemos (pavyzdžiui, avarinio stabdymo pėsčiųjų ar dviratininkų aptikimo atveju sistema). Beje, EK nustatė, kokiose ES valstybėse vairuotojas gali jaustis saugiausiai.
Pagaliau, kaip rašo žiniasklaida, EP siekia priimti motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos pakeitimus, kuriais būtų nustatyta minimali žalos atlyginimo suma ir užtikrinta, kad kompensacijos būtų išmokėtos, net jei draudimo bendrovė yra nemoki (tai padarytų draudiko buveinės valstybė). Tuo pačiu norima sustiprinti kovą su vairavimu neapsidraudus. Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko teigimu, jeigu nauja direktyva būtų priimta, didelės įtakos draudimo kainoms tai neturėtų. Pagyvensime – pamatysime.
Kitos naujienos iš Europos
Nedžiuginančios žinios iš Ispanijos – nuo vasario 21 d. ten įsigaliojo draudimas vairuotojams atlikti reguliarų kassavaitinį poilsį transporto priemonėje. Bauda už naujos tvarkos pažeidimą – 2000 eurų. Kaip būtent bus vykdoma kontrolė, kol kas neaišku, bet patartina turėti su savimi dokumentus, patvirtinančius, kad paskutinis ir priešpaskutinis poilsis buvo atliktas ne kabinoje. Kartu informuojame, kad Ispanijoje kovai su kelių eismo taisyklių pažeidėjais bus naudojami dronai (Olandijoje – lengvieji automobiliai su daiktų pervežimo dėže, kurioje įmontuota kamera, ant stogo).
Prancūzijoje nuo kovo 1 d. įsigaliojo naujos baudos už darbuotojų komandiravimo tvarkos pažeidimą (įstatymas čia).
Nenustebkite, jeigu Lenkijos keliuose pamatysite naujus ženklus (D-51a ir D-51b), kurie informuos vairuotojus apie vidutinio greičio matavimo atkarpų pradžią ir pabaigą (kaip jie atrodo, galima pažiūrėti čia).
Paspaudę šią nuorodą, rasite detalią informaciją apie baudas Vokietijoje už vairavimą išgėrus.
Naujienos iš Rytų
Eurazijos ekonominės komisijos taryba įvedė veterinarinę kontrolę sūrio gaminiams, į kurių sudėtį įeina augaliniai riebalai.
Rusijoje nustatyta nauja muitinės ekspertizės atlikimo tvarka (detalės čia). Maskvos valdžia pakeitė leidimų važiuoti Maskvos žiediniu automobilių keliu (rus. МКАД) išdavimo taisykles (detalės čia).
Baltarusijos ambasada Lietuvoje informavo, kad pasikeitė jos konsulinio skyriaus reikalavimai, užsakant metinę darbo vizą. Nuo šiol pastaroji galios iki vairuotojo pažymėjime įrašytos 95 kodo galiojimo datos. Taip pat pažymėtina, kad Baltarusija ir Lenkija aptarė bendradarbiavimo Kinijos „Naujo Šilko kelio“ projekto kontekste perspektyvas. Kuo daugiau tokių derybų, tuo daugiau kiniškų prekių į Europą ir atgal važiuos per Lenkiją ir Baltarusiją (o ne per Lietuvą), naudojant jų (o ne lietuvišką) transportą.
Beje, Kinija nusprendė, kad sunkvežimiuose turi būti įrengti palydovinio pozicionavimo prietaisai. O Uzbekistane pasienyje su Kazachstanu padaugėjo kontrolės punktų, per kuriuos gali važiuoti užsienio vežėjai su tranzitiniu kroviniu (detalės čia; daugiau apie pervežimų rinkos specifiką Uzbekistane skaitykite specialiame Cargonews straipsnyje).
Techninės įdomybės ir inovacijos
Lietuvos valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“ bei „Kelių priežiūra“ įsteigė Transporto inovacijų centrą, kuris planuoja ieškoti inovatyvių sprendimų transporto sektoriuje ir tapti tarpininku tarp jo atstovų.
Šiame kontekste galima pažymėti, kad viena iš pagrindinių ateities transporto charakteristikų turėtų tapti jo ekologiškumas, ir įdomu tai, jog pastaruoju metu stambūs transporto paslaugų užsakovai (pavyzdžiui, „McDonald’s“), norėdami pagerinti savo įvaizdį, pradeda ieškoti vežėjų su „žaliais“ sunkvežimiais, dėl ko pastarieji priversti juos pirkti (kitaip tariant, aukštą tokių automobilių kainą gali kompensuoti ilgalaikis pelningas bendradarbiavimas su dideliu klientu).
Kita vertus, dyzeliniai vilkikai niekur nedings dar ilgą laiką, ir jų atveju aktuali DPF filtrų problema. Žemiau galite pamatyti, kaip veikia pažangi jų valymo technologija, kuri pratęsia jų darbą ilgesniam laikui ir kurią rekomenduoja „Volvo“ ir „Renault“.
Ir pabaigai Jūsų dėmesiui „Bans For Trucks“ programėlė, kuri gali padėti greitai ir paprastai sužinoti, kokie apribojimai sunkiasvoriam transportui (pavyzdžiui, eismo srityje) galioja įvairiose Europos šalyse.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.