Vežėjai ir kontrabanda – praktika ir tendencijos
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad Kybartų kelio poste buvo sulaikytas vilkikas, kuris vežė 675 tūkstančius cigarečių pakelių. Vėliau pasirodė informacija, kad sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje kiekis narkotinių medžiagų, kurias kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti per šalies teritoriją į Rusiją, ir pastaruoju atveju taip pat buvo sulaikytas vienos lietuviškos transporto įmonės vadovas. Šiame kontekste Cargonews redakcija nusprendė pasidomėti, kokios yra Lietuvos vežėjų įsitraukimo į kriminalinę veiklą ypatybės ir tendencijos.
Iš pradžių su prašymu apibūdinti situaciją šioje srityje mes kreipėmės į Lietuvos kriminalinę policiją, tačiau ji patarė užduoti atitinkamus klausimus pasieniečiams. Pastarieji pažymėjo, kad geriau į juos atsakys muitinė, kuri sutiko pateikti mums aktualią informaciją.
Kaip teigiama jos rašte, konkrečios statistikos apie vilkikų vairuotojų (vežėjų) nusikaltimus nėra (jeigu kam nors įdomu, detalius duomenis apie įvairias nusikalstamas veikas galima rasti Informatikos ir ryšių departamento svetainėje). Bendrai paėmus, 2018 m. Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo 446 ikiteisminius tyrimus. Didžioji jų dalis – 342 (77 proc.) pradėti dėl kvaišalų kontrabandos, dažniausiai – pašto siuntose. Jeigu iš šio skaičiaus dar atimti kitus su transporto priemonėmis nesusijusius kontrabandos atvejus ir tuos, kai naudojami ne vilkikai, o lengvieji automobiliai, mikroautobusai ir taip toliau, tai daugių daugiausia galima kalbėti apie kelias dešimtis vilkikų vairuotojų sulaikymų ir keliolika jų suėmimų per metus.
Kas ir kaip
Dažniausiai sulaikomi Baltarusijos ir Lietuvos vairuotojai, kiek mažiau pasitaiko Rusijos, Ukrainos ir Latvijos piliečių. Vilkikai paprastai priklauso tų šalių, iš kurių gabenamas priedangos krovinys (skirtas kontrabandai maskuoti), įmonėms.
Jeigu kalbėti apie vykdomos kontrabandos rūšis, tai pirmiausiai Lietuvos muitinė susiduria su nelegaliu cigarečių ir narkotinių medžiagų gabenimu (pavyzdžiui, vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1 mln. 768 tūkst. 220 kontrabandinių cigarečių pakelių). Jos paprastai slepiamos tarp vežamų prekių, kartais – pačiame krovinyje, o taip pat vilkiko puspriekabės konstrukcijose, tiek naudojant gamyklines ertmes, tiek įrengiant specialias slaptavietes. Tačiau būna ir atvejų, kai kontrabanda vežama, jos beveik nemaskuojant. Kaip mums papasakojo Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas: „Štai visai neseniai ties Panevėžiu sulaikėme vilkiką, vežusį 560 tūkst. pakelių cigarečių kontrabandą: cigaretės buvo tiesiog sukrautos į konditerijos gaminių dėžes“.
„Tradicinės“ krovininių vilkikų slaptavietės – puspriekabių grindys ir stogas. Pavyzdžiui, tokiu būdu buvo paslėpta straipsnio pradžioje minėta rekordinė Lietuvos istorijoje narkotikų siunta iš Maroko į Rusiją (1,5 tonos hašišo, kurio vertė, jei viską pavyktų parduoti, galėjo siekti 20 mln. eurų), kurios pervežime, žiniasklaidos duomenimis, dalyvavo Lietuvos transporto kompanija „Transtėja“. „Klasikiniu“ taip pat galima pavadinti ir tokį kontrabandos slėpimo būdą, kai dalis puspriekabės atitveriama sienele, imituojančia jos originalią sieną. „Tačiau, pavyzdžiui, šiemet esame susidūrę ir su atvejais, kai cigaretės slėptos tuščiavidurėse puspriekabės tento palaikymo lentose: ten sutilpo 4 tūkst. pakelių cigarečių kontrabandos“, – pažymėjo G. Kulikauskas.
Vienos iš įmantriausių slaptaviečių, su kuriomis teko susidurti Lietuvos muitinės pareigūnams – puspriekabių grindyse ir lubose įrengtos hidraulinės ar pneumatinės slėptuvės. Pavyzdžiui, būtent tokioje slėptuvėje 2013 m. pavyko aptikti 768 kg hašišo. Be to, muitinės kriminalistai, anot G. Kulikausko, yra aptikę ir tokių įrengimų dirbtuves, kuriose vilkikai buvo specialiai perdaromi kontrabandos gabenimui (tame tarpe įrengiant juose distancinius numerių keitimo mechanizmus).
Taip pat kontrabanda dažnai slepiama gabenamuose kroviniuose, ypač medienoje. „Susiduriame su vadinamaisiais „karstais“, kai cigarečių dėžės sukraunamos medienos pjuvenų plokštėse, išpjovus jų vidų. Esame sulaikę ir kontrabandą, slėptą pamatiniuose betono blokuose. Paprastai kontrabandininkai stengiasi kuo labiau apsunkinti galimybę patikrinti nelegalų krovinį. Užkrauna slaptavietes ypač sunkiasvoriais kroviniais“, – pabrėžė G. Kulikauskas.
Pavyzdžiui, 2006 m. slaptavietė sunkvežimio grindyse, kur buvo 136 kg hašišo, buvo užkrauta geležinėmis sijomis, kurių kiekviena svėrė 2 tonas. 2012 m. kontrabandinis 40 tūkst. pakelių cigarečių krovinys buvo paslėptas po dvokiančių drėgnai sūdytų karvių odų kroviniu, kuris svėrė 20 tonų. Taip pat galima paminėti 2018 m. sulaikytą iš Lietuvos į Lenkiją gabentų medinių statybinių sijų krovinį: muitininkams patikrinus jį mobilia rentgeno kontrolės sistema, buvo nustatyta, kad sijos yra tuščiavidurės, ir jose paslėpta 700 tūkst. eurų vertės cigarečių siunta (įtarimai buvo pareikšti vienos Panevėžio baldų gamybos įmonės direktoriui ir sijas vežusio vilkiko vairuotojui).
Kontrabandos tendencijos
Anot G. Kulikausko, kažkas kontrabandinėje veikloje keičiasi, kažkas ne. Pavyzdžiui, didesnę dalį į Lietuvą įvežamų tabako gaminių (apie 60 proc.) pastaraisiais metais sudaro Baltarusijos Gardino mieste veikiančio „Neman“ fabriko produkcija. Tačiau, pasak muitinės atstovo, keičiasi kontrabandos kryptys: ją mėginama gabenti ne tik per Lietuvos-Baltarusijos sieną, bet ir netradiciniais maršrutais – pavyzdžiui, iš Latvijos ir Kaliningrado srities.
Pastaruoju atveju galima prisiminti straipsnio pradžioje minėtą rekordinę 675 tūkst. baltarusiškų cigarečių pakelių siuntą, kurios vertė su privalomais sumokėti mokesčiais siekė 2 mln. 146 tūkst. eurų. Tuomet į Kybartų kelio postą vilkiku MAN atvažiavęs Rusijos pilietis informavo muitinės pareigūnus, kad ketina tranzitu per Lietuvą į Rusiją gabenti tamprios pakavimo plėvelės ritinius. Tačiau muitininkams krovinys sukėlė įtarimų: iš pateiktų dokumentų buvo matyti, jog plėvelės siuntėjas ir gavėjas yra viena ir ta pati įmonė. Patikrinus mašiną mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, paaiškėjo, kad legalus krovinys – puspriekabės gale sukrauti plėvelės ritiniai – tėra priedanga didžiulei cigarečių kontrabandai. Beje, ši kontrabandos siunta labai primena kone identišką (irgi 675 tūkst. pakelių, kurių vertė siekė 2 mln. eurų) kontrabandinį baltarusiškų cigarečių krovinį, kuris buvo paslėptas tarp skiedrų plokščių ir sulaikytas tuose pačiuose Kybartuose 2018 m.
Jau tada Lietuvos muitinės pareigūnai pastebėjo, kad Rusijoje pabrangus cigaretėms, beveik nesusiduriama su rusiškų cigarečių kontrabanda iš Kaliningrado srities, tačiau pradėta didesniais kiekiais gabenti baltarusiškus rūkalus. 2017 m. pasienyje su Rusija buvo sulaikytas vos 1 proc. (1,17 mln. vnt.) bendro Lietuvoje sulaikytų kontrabandinių cigarečių kiekio. Tačiau kitais metais šis skaičius jau pasiekė 11 proc. (13 mln. 500 tūkst. vnt.). O šiemet muitinės pareigūnai pasienyje su Kaliningrado sritimi sulaikė tiek cigarečių, kiek buvo sulaikę čia per visus 2018 metus, praėjus vos vienam mėnesiui.
Nusikaltimas ir bausmė
Jeigu tiesiog skaityti apie kontrabandos tipus, apimtis, vertę, slėpimo būdus ir maršrutus, tai iš karto nepagalvoji, kad tai labai sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta rimta bausmė. Kokia būtent, galima sužinoti, susipažinus su 199 ir 260 Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsniais, o taip pat su 208 ir 29 Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso straipsniais. Jeigu trumpai, tai už cigarečių kontrabanda gresia piniginė bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba laisvės atėmimas iki 10 metų, o už narkotikų kontrabandą – iki 15 metų nelaisvės. Keli pavyzdžiai.
2017 m. Šiaulių transporto kompanijos „Furita“ vadovas už 2009 m. sulaikytą labai stambią maždaug 4 mln. litų (apie 1,16 mln. eurų) vertės kontrabandinių cigarečių partiją iš Rusijos (stambiausia 2003-2009 metų laikotarpiu) atsipirko kelių dešimčių tūkstančių eurų bauda, bet tik todėl, kad nusikaltimo padarymo laikais už cigarečių kontrabandą retai buvo prašoma laisvės atėmimo bausmės.
O štai vienam tolimųjų reisų vairuotojui iš Šiaulių pasisekė mažiau – 2013 m. jis gavo 12 metų kalėjimo už 55 kg kanapių dervos kontrabandą, kurią jis per Lietuvą bandė nugabenti į Latviją. 2012-2013 metais sunkvežimių vairuotojai ir „verslo“ organizatorius per kelis kartus į Lietuvą iš Ispanijos įvežė daugiau nei toną hašišo, kurio vertė viršijo 10 mln. eurų, už ką 2017 m. gavo 12-13 metų laisvės atėmimo bausmes.
Tačiau būna ir laimingų istorijų. Transporto kompanijos „Juma Logistics“ vadovas, pats sėdėjęs prie sunkvežimio vairo, buvo nuteistas 11 metų kalėjimo už narkotinių medžiagų kontrabandą, bet Apeliacinis teismas jį išteisino, kadangi nerado jokių įrodymų, kad vyriškis žinojo, jog jo vairuojamame vilkike tos medžiagos buvo pakrautos ir paslėptos (tiesa, pusantrų metų Kauno tardymo izoliatoriuje jam vis tik teko pasėdėti).
***
Baigdamas, G. Kulikauskas pažymėjo: „Mes iš esmės patenkinti bendravimu ir bendradarbiavimu su „Linava“. Pasigendame geranoriškumo ir aktyvumo, vykdant pažeidimų prevenciją, gal tik iš atskirų transporto įmonių. Pastarosios iniciatyvą spręsti problemas parodo tik tuomet, kai jau kyla problemos dėl gabenamų krovinių ir aptiktos kontrabandos“. Apibendrinant, galima teigti, kad, sprendžiant iš statistikos, Lietuvos vežėjai ir sunkvežimių vairuotojai nėra dideli nusikaltėliai, bet žodis „kontrabanda“ jiems irgi nesvetimas. Matyt, kaltas noras greitai ir lengvai užsidirbti bei tikėjimas, kad pavyks prasmukti. Tačiau tokiais atvejais reikia prisiminti, kad viskas gali baigtis ne tik bauda ir/ar vilkiko konfiskavimu, bet ir laisvės atėmimu. Tad, gerbiami vežėjai ir vairuotojai, gyvenkite sąžiningai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.