XXXV „Linavos“ kongresas – karo pabaiga?
Atrodė, kad pagrindiniu XXXV „Linavos“ kongreso akcentu taps asociacijos prezidento rinkimai, kadangi pastaruoju metu su tuo buvo susiję jos vidiniai nesutarimai. Tačiau į pirmą planą vėl iškilo vežėjų draudimo bendrovės klausimas, ir prasidėjo kalbos apie tai, kad šis projektas gali palikti „Linavą“ be grašio kišenėje, o galiausiai žlugti. Cargonews straipsnyje renginio rezultatų apibendrinimas.
Dar truputį?
Norint suprasti situaciją, kuri dabar susiklostė aplink „Linavos“ draudimo bendrovę, pirmiausiai reikia užfiksuoti keletą svarbių momentų.
Pirma, asociaciją visi ilgai įspėdavo, kad anksčiau ar vėliau vidinė priešprieša jai blogai baigsis. Antra, tarsi Damoklo kardas virš „Linavos“ kabėjo teisminiai ginčai su mokesčių inspekcija, kurie grėsė jai milijoninėmis baudomis, o tolimesnis draudimo bendrovės projekto įgyvendinimas tuo pat metu reikalaudavo vis naujų lėšų, kurios (šimtai tūkstančių eurų) buvo skiriamos.
Galų gale, paaiškėjo, kad „Linava“ skolinga valstybei krūvą pinigų, o Lietuvos banko verdiktas – nepaisant to, kad asociacijos pateiktas draudimo bendrovės verslo planas tinka, pagrindiniu jos akcininku „Linava“ būti negali dėl dviejų priežasčių: finansinio nepajėgumo ir blogos reputacijos.
Šiame fone vežėjai prieš kongresą pradėjo iš pradžių tyliai, o po to ir garsiai kalbėti apie tai, kad asociacijos dienos suskaičiuotos, o draudimo bendrovei – galas. Tačiau viskas yra ne taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pirma, mokesčių inspekcija neketina artimiausiu metu reikalauti iš „Linavos“ visų skolų ir pasiruošusi kompromiso, kuris leistų sumokėti jas be grėsmės asociacijos egzistavimui, paieškai. Antra, tai, kad pagrindiniu vežėjų draudimo bendrovės akcininku negali būti „Linava“, nereiškia, kad tais akcininkais negali tapti patys vežėjai.
Kitaip tariant, kaip paaiškino draudimo bendrovės vadovas Saulius Peleckas ir advokatas Valentas Mitrauskas, Lietuvos bankas nesužlugdė vežėjų projekto, o pasakė, ką reikia padaryti, kad jis vis tik pavyktų. Atitinkamai, vežėjai kongrese susidūrė su paprastu ir tuo pat metu sunkiu pasirinkimu: atsisakyti draudimo kompanijos kūrimo idėjos ar surasti tą (tuos), kuris bus pasiruošęs tapti jos pagrindiniu akcininku.
Vieni siūlė eiti pirmuoju keliu, kuris, anot jų, leis sugrąžinti vežėjams IRU pinigus, tapusius įstatinio kuriamos draudimo bendrovės kapitalo pagrindu, ir atsikratyti „veltėdžių“, kurie šiandien dirba šioje bendrovėje, gauna didžiulį atlyginimą, bet, tariamai, nieko nedaro. Tačiau atsirado tie, kurie nuramino karštas galvas, pasiūlę nekirsti iš peties tuo metu, kai iki trokštamo rezultato liko tik vienas žingsnis, o konkuruojančios draudimo kompanijos labai tikisi, kad „Linava“ apsigalvos, ir jos galės pakelti draudimo kainas iki debesų.
Kitą dieną po kongreso asociacijos atstovai vėl apsilankė Lietuvos banke, kad jis paaiškintų – kokių ir kiek investuotojų jam reikia, ir ar galės „Linava“ kaip asociacija įtakoti draudimo kompanijos valdymą, turėdama ribotą jos akcijų dalį. Šio vizito rezultatai mums nežinomi – juos gegužės 22 d. svarstys „Linavos“ prezidiumas. Bendrai paėmus, užduotis surasti strateginį investuotoją (investuotojus) nėra paprasta, tačiau pasakyti, kad ši misija neįmanoma, irgi negalima (neatsitiktinai kongreso išvakarėse į Lietuvos banką kartu su „Linavos“ vadovais nuėjo stambių lietuviškų transporto kompanijų atstovai).
Tokiu būdu, galima pasakyti, kad asociacija prisižaidė su savo vidiniais nesutarimais, prarasdama autoritetą, ir pati kalta dėl to, kad mokesčių inspekcija turi jai didelių finansinių pretenzijų. Tačiau manytina, kad tai ne tos priežastys, dėl kurių vežėjai turėtų uždaryti draudimo bendrovės projektą: paskutinis mūšis visuomet pats sunkiausias. O svarbiausia, Lietuvos bankas, lygtais, pažadėjo šiais metais išduoti licenciją, jeigu atsiras strateginis investuotojas (investuotojai).
Permainų poreikis?
Kaip sakoma, draudimas draudimu, o prezidentas pagal tvarkaraštį. Jau seniai tapo aišku, kad prezidentui Erlandui Mikėnui ir grupei prezidiumo narių su generaliniu sekretoriumi Mečislavu Atroškevičiumi priešakyje nepavyks rasti bendros kalbos. Kad situacija asociacijoje stabilizuotųsi, kažkas turėjo pralaimėti. Pralaimėjo E. Mikėnas. Tačiau „muštinės“ buvo geros.
Pradėti galima nuo to, kad vienu iš pretendentų į prezidento postą netikėtai tapo Algimantas Kondrusevičius, kuris kadaise paliko jį po skandalo. Tiesa, paskutiniu momentu jis atsisakė balotiruotis. Analogiškai pasielgė buvęs ‚Linavos“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas, kas turėjo padėti E. Mikėnui. Tuo pat metu pastarąjį atvirai parėmė „Transekspedicijos“ vadovas Vidmantas Pelėda. Pagaliau, E. Mikėnas galėjo tikėtis pergalės todėl, kad jo rinkiminė kampanija buvo viena iš geriausių, o praeitų metų pabaigoje kongresas jau nubalsavo už tai, kad jis liktų savo poste (detaliau apie tai čia).
Galiausiai einantis pareigas prezidentas pateko į antrą turą (90 balsų), palikdamas už borto Olegą Tarasovą (34 balsai) iš prezidiumo narių grupės, kuri su juo kovojo. Tačiau jį aplenkė kompanijos „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas (118 balsų), kuris nedidele persvara (115 balsų prieš 109) laimėjo ir antrame ture. Įdomu tai, kad kongrese dalyvavo 255 nariai, pirmame ture balsavo 247 jo dalyviai, o antrame – 226. Kitaip tariant, viskas galėjo būti kitaip, ir R. Austinskui tam tikra prasme pasisekė. Tačiau faktas lieka faktu – „Linava“ turi naują prezidentą.
Ką mes apie jį žinome? Nedaug. Kodėl jis laimėjo? Turbūt, vežėjai norėjo permainų ir naujų veidų. Tuo pat metu akivaizdu, kad jų sprendimas – didelis pasitikėjimo R. Austinsku avansas. Ar pasiteisins toks „Linavos“ narių pasirinkimas, neaišku. Kartais atrodo, kad blogiau būti negali, o po to aiškėja, kad gali. O kartais galvoji, jog viskas labai blogai, o pasirodo, jog viskas tik į gera.
Kažkam R. Austinskas patinka, kitiems – ne. Kaip ten bebūtų, jam norisi palinkėti sėkmės, kadangi „Linava“ pavargo nuo priešpriešos, ir jai konstruktyviam darbui šiuo sunkiu laikotarpiu reikalinga vidinė santarvė. Kol kas susidaro įspūdis, kad naujas prezidentas nekonfliktuos su prezidiumu taip, kaip tai darė jo pirmtakas, pripažins kolektyvinio valdymo organo pirmenybę, o pats bus tik asociacijos veidu su vėliava rankoje. Ir šiuo atveju net nelabai svarbu, kodėl (todėl, kad yra dialogo ir kompromiso žmogus, ar todėl, kad toks buvo susitarimas). Svarbiausia, valdžia „Linavoje“, atrodo, susikoncentravo vienose rankose, ir galima judėti į priekį.
***
Kuo visa tai (naujas prezidentas ir problemos su draudimo bendrove) baigsis, nugalėjo „tie“ ar „ne tie“, paaiškės jau artimiausiu metu. Kaip sakoma: „Taigi Jūs pažinsite juos iš vaisių“. Neramina tas faktas, kad vežėjai kongrese vėl atsisakė balsuoti dėl asociacijos Įstatų pakeitimo, bijodami 6 prezidiumo narių ir generalinio sekretoriaus diktatūros. Kaune irgi įtampa. Kitaip tariant, karas, galbūt, ir baigėsi, bet partizanai tikrai liko. Kova tęsiasi?
Komentarai
svarbiausia kad bus išplauta 8 000 000 ur be pedsaku.................
CITATA:http://www.linava.lt/naujiena/%E2%80%9Elinavos-prezidiumo-darbe-permainos/<>Na va, o kažkas per kongresą negalėjo net įvardinti konkrečiai kokius darbus per tą darbo laikotarpį nuo praeito rudenio iki kongreso nuveikė paslaugų plėtrai ir inovacijoms sekretorius, o pasirodo dirba taip sakant "НЕПОКЛАДАЯ РУК", kad net patarėją jam paskyrė ;)
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.