ES senbuvės pradeda kovą su rytų Europos vežėjais
Kol Europos Komisijos atstovai kalba apie kabotažinių pervežimų ribojimų mažinimą, senosios Europos Sąjungos (ES) valstybės siekia saugoti savo rinkas. Vasaros pradžia rytų Europos vežėjams pateikė ne itin malonių naujienų. Ne viena ES valstybė griežtins atsakomybę už gabenimų kelių transportu reikalavimų nusilaikymą.
Kova su rytų europiečiais?
Naujovės palies važinėjančius Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Šios šalys vos ne vienu metu paskelbė apie pasikeičiančius pervežimų reikalavimus ar nuobaudas už jų nesilaikymą. Nors oficialiai ir nepatvirtinta, spėjama, kad nauji reikalavimai šiose šalyse įvedami siekiant kovoti su „socialiniu dempingu“. Būtent taip vakarų vežėjai įvardina situaciją, kuomet rytų vežėjų darbuotojų reikalavimai yra gerokai kuklesni ir išlaidos jų darbui yra mažesnės, o tai leidžia jiems nukonkuruoti vietinius vežėjus.
Vakarų Europos vežėjai jau ne kartą yra spaudę savo šalių vyriausybes, kad šios imtųsi griežtesnių veiksmų prieš užsienio vežėjus. Šios pasirinko atidžiau stebėti ir griežčiau bausti už nusižengimus, kurie iš esmės būtų aktualūs tik rytų Europos vežėjams. Vargu ar numatytos sankcijos įtakos vietinių vežėjų darbą, kurie paprastai ir dabar laikosi naujuose reikalavimuose numatytos tvarkos arba tiesiog jiems tai neaktualu.
Naujieji reikalavimai
Praėjusią savaitę kalbėta apie tai, kad Belgija uždraudžia vairuotojams normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpio (mažiausiai 45 h) praleidimą transporto priemonėje. Apie panašias priemones kalbama ir Prancūzijoje, jos netrukus turėtų įsigalioti. Tai turėtų būti paskelbta artimiausiu metu. Tokie nauji reikalavimai atsirado šioms valstybėms paskelbus tikslesnį Reglamento 561/2006 8 straipsnio aiškinimą dėl tam tikrų socialinių teisės aktų, susijusių su kelių transportu, harmonizavimo.
Už šių reikalavimų nesilaikymą numatytos griežtos nuobaudos. Belgijoje numatyta 1 500 eurų bauda, o pasikartojus nusižengimams gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Teigiama, kad ateityje nuobaudos tik griežtės, o reikalavimų daugės. Belgai kovą su „socialiniu dempingu“ laiko prioritetine kryptimi.
Prancūzijoje jau dabar numatytos itin griežtos baudos už tą patį pažeidimą ir sieks 30 tūkst. eurų, o darbdaviui grės vieneri metai nelaisvės.
Jau minėtoje Belgijoje baudos už kabotažinių vežimų pažeidimus padidėja nuo 55 iki 1 500 eurų. Sunkvežimis bus sulaikomas iki tol, kol bauda bus sumokėta.
Nyderlanduose už tachografo duomenų klastojimą baudos didėja nuo 550 iki 1 500 eurų. Darbdaviams skirta maksimali bauda gali siekti 4 400 eurų. Pastaruoju metu šioje šalyje tikrintos ir įtartinos kompanijos, kurios įdarbino rytų europiečius. Už darbo įstatymų nesilaikymą joms paskirtą baudų už daugiau nei 1 mln. eurų.
Švedijos parlamentas svarstys naujo teisės akto priėmimo klausimą, pagal kurį bus numatoma griežtesnė tvarka ir didesnė finansinė atsakomybė už kabotažinių pervežimų pažeidimus. Maksimali piniginė bausmė sieks 4 400 eurų. Už nusižengimus policijos pareigūnai galės sulaikyti sunkvežimius. Kalbama ir apie jų konfiskavimą.
Griežtais pareigūnais garsėjančioje Italijoje parlamentas svarstys galimybę padidinti kabotažinių pervežimų tvarką pažeidusiems vežėjams skirtas baudas nuo 5 iki 15 tūkst. eurų. Transporto priemonės bus sulaikomos trijų mėnesių laikotarpiui. Jei nusižengimas bus pakartotas trijų metų bėgyje, tuomet su transporto priemone teks atsisveikinti šešiems mėnesiams.
Kas toliau?
Kol ES kalba apie kabotažinių pervežimų ribojimų mažinimą, kitos Europos šalys panašių veiksmų gali imtis dažniau. Jei reikalavimus nakvoti viešbučiuose pradės kelti ir kitos Lietuvos vežėjams svarbios šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir kitos, tuomet pervežimų kaštų, bei greičiausiai ir įkainių, augimas neišvengiamas.
Tiesa, nakvynės kainos pakelės moteliuose šiose valstybėse nėra siaubingai aukštos. Nebuvimas transporto priemonėje galbūt privers vairuotojus ir daugiau pajudėti, tad jų sveikatai tokie sprendimai nepakenks. Nekyla net abejonių, kad vairuotojai viešbučiuose ar moteliuose geriau pailsės nei sunkvežimyje, matyt ir vežėjams ne šios išlaidos kels didžiausią galvos skausmą. Teks pasukti galvą kuriose šalia viešbučių esančiose aikštelėse yra saugu, ar pakanka jose vietų. Vairuotojams teks ieškotis tinkamos vietos poilsiui, transporto priemonė bus palikta be priežiūros, o tai gali itin vilioti dyzelino ir krovinių vagis.
Transporto vadybininkams teks atidžiau sekti kur vyksta ir kiek laiko įvairiose šalyse važinėja bei kiek pervežimų atlieka jų sunkvežimiai. Dokumentai taip pat turės būti paruošti nepriekaištingai.
Komentarai
Labas, gal kas gali pakomentuoti. Atlikes 45val poilsi Belgijoje ir atspausdines ceki, kuriame irases - nebuvo galimybes atlikti poilsi viesbutyje, ar tai butu pateisinimas? Aciu
Gerb. Giedriau, Jūs labai klystate dėl įrodinėjimo prievolės. Visų pirma, pareigūnas privalo įrodyti, kad asmuo pažeidė įstatymą, o ne atvirkščiai. Visų antra, jokia įstatymo norma NENUSTATO PRIEVOLĖS pateikinėti viešbučių čekius. O dėl Jūsų pacituoto mano teiginio, jeigu Jūs manote kitaip, tai Jūsų teisė turėti savo nuomonę. Tai demokratinės visuomenės požymis :) Visa esmė ta, ar žmogus sugeba apginti savo poziciją teisiniais argumentais, ar ne. Tai ir yra tikrasis kiekvienos nuomonės vertingumo indikatorius.
"Bet kuriuo atveju šio draudimo iniciatoriai pamiršo akivaizdžią tiesą, kad vidutinis statistinis lietuvis yra gerokai protingesnis už vidutinį statistinį belgą ir suras paprastą sprendimą." tokie pareiskimai primena sita: http://cdn.uber.lt/ng/autos.binaries/1267023688_vseduraki.jpg"Bet jeigu ir nepavyktų taip suplanuoti, tada, kaip minėjau ankstesniame komentare, lieka faktinio įrodinėjimo klausimas: kas ir kokiu būdu įrodys, kad vairuotojas ilsėjosi kabinoje?" Tik irodinet tures ne pareigunai, o vairuotojas/imone, ir geriausias irodymas, tai saskaitos/cekio pateikimas uz nakvyne viesbutyje.
Ramunė Romeikienė, UAB "LITAKSA". Kadangi šiandien sulaukiau daug vežėjų skambučių, pateikiu šios aktualios temos tęsinį ir patarimą, kaip teisėtai išvengti baudų. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta: “Jei vairuotojas nusprendžia, kasdienio poilsio ir SUTRUMPINTO kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje.” Būtent žodis „sutrumpinto“ ir yra toji spraga, kurią minėjau ankstesniame komentare ir kuria pasinaudojo minimo draudimo iniciatoriai, argumentuodami, jog Reglamento nuostatos (kaip žinome, tai – tiesiogiai galiojančios imperatyviosios teisės normos, turinčios viršenybę bet kokių nacionalinių įstatymų atžvilgiu) LEIDŽIA kasdieninį poilsį ir SUTRUMPINTĄ savaitinį poilsį vilkiko kabinoje, tačiau nieko neužsimena apie normalų savaitinį 45 val. poilsį. Taigi, motyvuojant tuo, jog Reglamentas nenustato normalaus savaitinio poilsio vietos, valstybėms-narėms palikta diskrecijos teisė spręsti: leisti ar uždrausti 45 val. poilsį vilkiko kabinoje. Tuo būdu, nepažeidžiant Reglamento nuostatų, Belgijos ir artimiausiu metu - kitų valstybių vyriausybės priėmė sprendimą uždrausti 45 val. poilsį vilkiko kabinoje. Senovės romėnai turėjo gerą posakį: įveikti priešininką jo paties ginklu. Kadangi nuspręsta uždrausti 45 val. poilsį vilkiko kabinoje, tačiau leidžiamas SUTRUMPINTAS savaitinis poilsis vilkiko kabinoje, todėl mes, būdami sąmoningais piliečiais ir gerbdami įstatymus, tiksliai taip ir darysime. Primenu, kad Reglamento 8 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta: „Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės.“ Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta: „Poilsis, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.“ Taigi, per bet kurias PAEILIUI einančias dvi savaites yra leidžiamas vienas sutrumpintas savaitinio poilsio laikotarpis, kitaip tariant – kas antrą savaitę leidžiama pasinaudoti sutrumpintu savaitiniu poilsiu su sąlyga, kad šis sutrumpinimas bus kompensuotas iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės. Reziume: turime instruktuoti vairuotojus, kad stovėdami Belgijoje, jie stovėtų 44 val. 59 minutes, o trūkstamą 1 poilsio minutę nepamirštų kompensuoti ne vėliau, kaip iki trečios darbo savaitės pabaigos. Kadangi 44 val. 59 minučių poilsis traktuojamas kaip SUTRUMPINTAS savaitinio poilsio laikotarpis, patenkantis į Reglamento 4 straipsnio (h) punkte nurodytą intervalą: ne mažiau kaip 24 val., bet ne daugiau kaip 45 val. nepertraukiamo poilsio, o SUTRUMPINTAS savaitinis poilsis vilkiko kabinoje yra leidžiamas (Reglamento 8 straipsnio 8 dalis), todėl už 44 val. 59 minučių poilsį vilkiko kabinoje niekas neturi teisės skirti jokių baudų. Na o tuo atveju, jeigu susiklosčius aplinkybėms, tektų stovėti Belgijoje ilgiau kaip 45 val., tuomet, nesuėjus 45 valandoms, užtenka perstatyti parkinge stovinčią transporto priemonę į kitą vietą ir poilsio laikotarpis bus nutrauktas. Kaip žinome, kas antrą savaitę be jokių išlygų privaloma atstovėti ne mažiau kaip 45 val. nepertraukiamą poilsį. Pagal galimybes, kol draudimą priėmė tik Belgija, įmanoma suplanuoti darbus taip, kad kas antrą savaitgalį tektų stovėti ne Belgijoje. Bet jeigu ir nepavyktų taip suplanuoti, tada, kaip minėjau ankstesniame komentare, lieka faktinio įrodinėjimo klausimas: kas ir kokiu būdu įrodys, kad vairuotojas ilsėjosi kabinoje? Juk bet kuriuo momentu poilsio bėgyje vairuotojui nėra draudžiama įlipti į vilkiko kabiną bet kokiais savais reikalais (juk kabina nėra užplombuota 45 valandoms), todėl pareigūnas, aptikęs vairuotoją kabinoje, net ir transporto priemonei stovint ilgiau kaip 45 val., neturės jokių priežasčių jo bausti, jeigu vairuotojas paprasčiausiai paaiškins, kad jis ką tik įlipo į kabiną, o nebuvo joje ištisą poilsio laiką. Protingai elgdamiesi ir instruktuodami savo vairuotojus, baudų tikrai išvengsime.
Ramunė Romeikienė, UAB „LITAKSA“.Sprendimas, kaip 100% teisėtai išvengti baudų, nepatiriant absoliučiai jokių papildomų išlaidų, jokios rizikos ir nepatogumų, yra idealiai paprastas.Paskelbus apie 2014 m. birželio 21 d. Belgijoje įsigaliosiantį draudimą dėl vairuotojų 45 val. savaitinio poilsio vilkikų kabinose, turėjau minčių kreiptis į CargoNews redakciją ir pateikti argumentuotą straipsnį šia tema, kadangi šis klausimas yra aktualus daugumai Lietuvos vežėjų, kurie nerasdami sprendimo, neišvengiamai patirs papildomas išlaidas ir nepatogumus arba bus priversti mokėti baudas. Tačiau suabejojau, ar redakcija publikuos mano straipsnį (visgi nesu tituluotas asmuo), nors ir dirbu transporto srityje jau 20 metų.Belgijos (o taip pat ir kitų valstybių, planuojančių priimti analogišką draudimą) vyriausybės surado spragą Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalyje, kuria pasinaudojo. Įdomu, ar ši spraga (vienas esminis žodis), kadaise priimant šį Reglamentą, „praslydo“ atsitiktinai ar buvo paliktas specialiai, žvelgiant į ateitį. Bet kuriuo atveju šio draudimo iniciatoriai pamiršo akivaizdžią tiesą, kad vidutinis statistinis lietuvis yra gerokai protingesnis už vidutinį statistinį belgą ir suras paprastą sprendimą. Tereikia atkreipti dėmesį į šio draudimo formuluotę bei atidžiai perskaityti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalį. Atidžiai perskaičius, pagalvoti ne ilgiau, kaip 1 minutę (kaip kadaise buvusiame TV žaidime “6 nuliai milijonas”) ir sprendimas taps akivaizdus kaip ant delno. Jeigu šios minutės galvojimui negalite skirti, tada aš parašysiu visiems iš solidarumo, kaip elgtis, kad NIEKADA netektų mokėti baudų už šį “pažeidimą”, netektų patirti jokių nepatogumų, dirbtume visi, kaip ir dirbome iki šiol. Situacija gali pasikeisti tik tada, jeigu bus priimta nauja Reglamento redakcija, pakeisianti šiuo metu galiojantį Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, bet: visų pirma, teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo procesas ES institucijose užima nemažai laiko, o antra – net ir priėmus naujos redakcijos ES Reglamentą, liks faktinio įrodinėjimo klausimas, jog asmuo padarė pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas (būtent dėl faktinių įrodymų trūkumo man yra tekę sėkmingai nuginčyti daugybę paskirtų baudų, bet tai jau atskira išsami tema).
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.