Geriausias priešnuodis degalų vagystėms?

pinigu piramide

„Malkų“ verslą – t. y. iš vilkiko bakų nupilamą ir gerokai pigiau nei įprastose degalinėse pardavinėjamą dyzeliną transporto įmonių vadovai lig šiol vadina viena didžiausių problemų. Ir ne tik dėl vagiamų bendrovės pinigų, nes tokie „žaidimai“ neišvengiamai komplikuoja darbuotojų tarpusavio santykius ir užkerta kelią efektyvesnei veiklai. Atsakymą į klausimą „ką daryti?“ rado Klaipėdoje įsikūrusios kompanijos „Stella Nova“ vadovas Saulius Pečkaitis.

Pyragas vietoj botago

Praėjusią savaitę S. Pečkaitis stebėjo Lisabonoje vykusį tarptautinių racionalaus vairavimo varžybų „Renault Optifuel Challenge“ finalą ir tapo „Stella Nova“ vairuotojo Vytauto Luotės istorinio – pirmą kartą tokio rango konkurse lietuvio užimta antroji vieta – finišo liudininku. Netikėtai dėmesio centre atsidūręs įmonės vadovas patikino, kad siurprizu buvo tik sidabrinis laimėjimas, bet ne V. Luotės sugebėjimai.

Optifuel_Challenge_Final_2015_Lisbon_25_Lithuania_2nd

„Mūsų įmonėje veikia savita skatinimo sistema – vairuotojai suinteresuoti kiekvieną dieną paisyti racionalaus elgesio gabenant krovinius principų, nes tai garantuoja papildomas pajamas. Kadangi jau keletą metų dirbame su tais pačiai klientais, tuose pačiuose regionuose (daugiausia užsakymų „Stella Nova“ turi Belgijoje ir Ispanijoje), gana tiksliai žinom, kiek čia vidutiniškai reikia degalų 100 km kelio. Jei tam tikrame maršrute mūsų vairuotojas per savo pamainą (tai trunka du mėnesius) telpa į sutartą degalų normą – prie atlyginimo gauna priedą po 5 eurus už kiekvieną optimalaus važiavimo dieną. Tai tikrai nemaži pinigai, todėl vyrai nuoširdžiai stengiasi. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai į normas nepavyksta tilpti. Lietuvoje įprasta praktika, kad tokiais atvejais „minusas“ išskaičiuojamas iš vairuotojo algos. Mano galva taip žmogus visiškai praranda motyvaciją, todėl tais atvejais kai dyzelino sąnaudos išauga, kalbamės, siunčiam į kursus ar ieškom kitokių sprendimų. Kol kas tokia politika tikrai neblogai pasiteisina. Po racionalaus vairavimo mokymų visų įmonės vilkikų vidutinės degalų sąnaudos sumažėjo beveik dviem litrais / 100 km. Vienas litras – vienam automobiliui per mėnesį mums sutaupo apie 150 eurų“, – atviravo S. Pečkaitis.

„Stella Nova“ gyvuoja jau 11 metų. Iki 2008-ųjų krizės įmonė daugiausia dirbo Skandinavijos – Rusijos kryptimi. Vėliau visą veiklą sėkmingai perkėlė į Senojo žemyno vidurį ir padarė dar vieną svarbų sprendimą: pradėjo važinėti tik naujais vilkikais ir keisti juos pasibaigus garantinio aptarnavimo laikotarpiui. Tokia strategija leidžia kone iki nulio sumažinti prastovas dėl techninių problemų ir apsaugo nuo remonto išlaidų, kurios Vakaruose yra iki keturių kartų didesnės nei Lietuvoje.

Praktiko patarimai

Puikiui rezultatu Portugalijoje vykusiame „Renault Optifuel Challenge“ finale nudžiuginęs „Stella Nova“ vairuotojas V. Luotė paprašytas atskleisti saviškį racionalaus vairavimo receptą teigė, kad bendri principai yra universalūs.

„Kuo greičiau pasieki kreiserinį greitį – tuo anksčiau pradedi taupyti degalus. Vilkiko įsibėgėjimą galima lyginti su galiūnų varžybose kilnojamais svoriais. Niekas nesistengia to padaryti „lėtai ir švelniai“. Taip ir važiuojant su pakrautu sunkvežimiu – žemiausiomis pavaromis sąstatą reikia tik išjudinti, o paskui stengtis kuo geriau išnaudoti visas nuokalnes ir įkalnes. Su „Optiroll“ funkcija nuo kalno įsibėgėji iki kokių 100-110 km/val., o lipdamas į kalną atleidi akceleratorių, kad viršuje greitis nenukristų žemiau maždaug 75 km/val. Tokio sulėtėjimo nereikia bijoti, nes įveikus įkalnę vėl bus didesnė ar mažesnė nuokalnė“, – aiškino V. Luotė.

„Stella Nova“ vairuotojas taip pat prisipažino, kad įvairius elektroniniu vairuotojo pagalbininkus dažniausiai naudoja važiuodamas lygumomis. Priartėjus prie regiono su raižytu reljefu Vytautas pasikliauna tik savo paties patirtimi ir sugebėjimais.

IMG_6436

„Tiesą sakant, netgi per „Renault Optifuel Challenge“ varžybas moderniomis taupymo sistemomis naudojausi tik todėl, kad už tai skiriami papildomi balai. Šiaip jų nepasigendu, nes pats suvokiu, ką kada ir kaip reikia daryti. Juk niekas kitas negali įvertinti, kas laukia už puskilometrio ar net kilometro – vairuotojas visą laiką privalo žiūrėti ir galvoti. Elektronikos reakcijos dažnai būna šiek tiek pavėluotos“, – tvirtino V. Luotė.

Pašnekovas teigė, kad būtų tobula, jei navigacijos sistema vairuotojus informuotų kur ir kokios nuokalnės-įkalnės laukia. Dabar „geru“ sufleriu laikomas prietaisas, kuris įspėja apie būsimus staigesnius posūkius kai iki jų lieka maždaug 800 metrų.

Prancūziški ypatumai

Šių metų gegužę bendrovei „Volvo Lietuva“ tapus oficialia „Renault Trucks“ sunkvežimių pardavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikėja, atsirado galimybė tiesiogiai švedų ir prancūzų požiūrį į racionalų vairavimą. „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus patikino, kad abi kompanijos labai rimtai žiūri į vairuotojų kvalifikacijos kėlimą ir daug dėmesio skiria mokymų programoms.

laurynas brichkus

„Iš tiesų racionalaus vairavimo principai yra vienodi, kad ir kokios markės sunkvežimiu važiuotum. Skiriasi tik varžybų formatas ir galutinio rezultato vertinimo kriterijai. „Renault Trucks“ skatina gilintis ir į kai kuriuos teorinius aspektus, skaičiuoja, kiek kartų buvo naudojamas stabdis, kiek riedėta laisva eiga ir panašius dalykus, su kuriais vairuotojai susiduria kasdien realiomis eismo sąlygomis. „Volvo“ varžybose paprastai stengiamasi išvengti bet kokių pašalinių trukdžių, galinčių koreguoti rezultatą, todėl veiksmas vyksta uždarose trasose. Tačiau iš esmės geri vairuotojai tiek vienose ir kitose varžybose, tiek kasdieniam darbe sugeba judėti su sąlyginai mažomis degalų sąnaudomis. Didžiausią įtaką tam turi efektyvus variklio ir pavarų dėžės panaudojimas, laisvas riedėjimas bei važiavimo planavimas – t. y. būtinybė numatyti kas laukia už kelių šimtų metrų. Jei stabdis spaudžiamas priartėjus prie pat sankryžos, tikėtis gerų rezultatų neverta“, – pastebėjo L. Bričkus.

„Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas taip pat pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais mūsų šalies vilkikų vairuotojai nuolat patenka į racionalaus vairavimo varžybų finalinius etapus ir čia užima aukštas vietas.

Taupaus vairavimo ABC

Kadangi toks žodžių junginys kaip „taupus vilkikas“ egzistuoja tik reklaminėse skrajutėse, realiame pasaulyje vairuojant sunkvežimį sąlyginai mažas degalų sąnaudas pasiekti įmanoma tik paisant keleto svarbių taisyklių. Visų pirma vairuotojas turi suvokti kada degalų sąnaudos pačios didžiausios ir kada pačios mažiausios. Akivaizdu, kad daugiausia energijos reikia norint pajudėti iš vietos ir sukurti inerciją. Norint šį veiksmą atlikti kuo efektyviau, reikia stengtis išnaudoti nuokalnes – greitėti leidžiantis nuo kalno, o kylant įkalnėje akceleratorių atleisti taip, kad sunkvežimis netgi šiek tiek sulėtėtų. Apskritai situacijos numatymas ir kitų eismo dalyvių veiksmų prognozavimas yra tokie pat svarbūs dalykai, kaip teisingas stabdymas ar pavarų perjungimas.

Renault_Trucks_T_Optifuel_Challenge_Lisbon_14

Dažnai vairuotojai įpratę spausti akceleratoriaus pedalą iki pat to momento, kai jiems prireikia stabdyti. Tai viena didžiausių klaidų, nes tokiu atveju visą inerciją prarandame ir tenka ją kurti iš naujo naudojant labai daug energijos. Įvažiuojant į žiedines sankryžas ar artėjant prie kokių kitų kliūčių reiktų viską planuoti iš anksto ir kiek įmanoma ilgiau riedėti palaikant minimalią variklio apkrovą bei kuo mažiau naudojant stabdžius. Toks važiavimas taupo ne tik degalus bei technikos resursus, bet ir mažina riziką patekti į eismo įvykius.

Komentarai

Daiva Kirklienė 2015-10-14 16:39

Ponas Vytautas klaidina vairuotojų bendruomenę sakydamas "...nuo kalno įsibėgėji iki kokių 100-110 km/val., o lipdamas į kalną atleidi akceleratorių, kad viršuje greitis nenukristų žemiau maždaug 75 km/val." -tai grubus saugaus eismo ir greičio ribojamojo prietaiso nustatyto greičio viršijimo pažeidimas. Už tokius 100-110 km/val greičio pažeidimus galima lengvai užsidirbti nemenkas baudas ir ta visa kuro ekonomija tokiu būdu nueis liaudiškai sakant "šuniui po uodega".


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,348
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 132
0
1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 124
0