Kaip vežėjams išvengti nuostolių dėl technikos prastovų?
Transportininkus kaip ir vilkus peni kojos, todėl bet kokia gaišatis pakrovimo-perkrovimo-iškrovimo metu tiesiogiai susijusi su vežėjų pajamomis. Kaip apsisaugoti nuo logistikos proceso „įžaidėjų“ klaidų ir su tuo susijusių nuostolių? CargoNews.lt pateikia keletą teisininkų rekomendacijų.
„Prastovomis paprastai vadinamos situacijos, kai sunkvežimis su kroviniu negali keliauti numatytu maršrutu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo. Nuostolius, kurie neišvengiamai pradeda formuotis transporto priemonei stovint ilgiau nei trunka įprastas pakrovimas/iškrovimas, įmanoma kompensuoti pateikiant pretenziją reiso užsakovui dėl prasto darbo organizavimo. Tačiau norint tokia teise pasinaudoti būtinos mažiausiai dvi sąlygos. Visų pirma sutartyje tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo turi būti aiškiai užfiksuota, ką šalys laiko prastova ir kaip konkrečiai bus atlyginami nuostoliai, jei reikalai klostysis pagal blogąjį scenarijų. Antra – prastovos faktą būtina užfiksuoti ir turėti tai įrodančius dokumentus.
„Reikia turėti galvoje, kad dėl prastovų vežėjų patiriamų nuostolių atlyginimo tvarkos nereglamentuoja jokie tarptautiniai teisės aktai. Dėl šios priežasties viskas priklauso nuo to, kaip profesionaliai bus sudarytos sutartys tarp vežėjų ir krovinių savininkų. T. y. – kaip detaliai patartos kompensacijų sąlygos“, – teigia advokatų kontoros „Jurvest“ teisininkė Marija Markelova.
Transporto srityje besispecializuojantys advokatai atkreipia dėmesį, kad jokių ypatingų reikalavimų dėl susitarimo formos, kaip turėtų būti fiksuojamos „prastovos“, nėra. Svarbu kad susitarimas dėl principinių dalykų, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokia apimtimi vežėjas gali reikalauti atlyginti patiriamus nuostolius dėl prastovos būtų padarytas raštu, o ne žodžiu.
Bene daugiausia keblumų nagrinėjant ginčus dėl prastovos kyla fiksuojant jos trukmę ir priežastis dokumentais, kuriais remiantis vėliau būtų galima priimti sprendimus. Teisininkai siūlo kiekvienoje situacijoje elgtis taip, kaip reikalauja sveikas protas. Tačiau turint „prastovų lapą“, kuriame būtų fiksuojamas pasikrovimo laikas, muitinės procedūrų atlikimas, krovinio pristatymo laikas, vėlavimo priežastis ir panašūs parašais bei antspaudais patvirtinti duomenys – visos diskusijos dėl kompensacijų vyktų kur kas paprasčiau. Nenorintys terliotis su papildomomis pažymomis, prastovos faktą galima fiksuoti CMR dokumentuose.
Jei dėl kokių nors priežasčių užpildyti specialią, prastovų fiksavimui skirtą, dokumentą neįmanoma, galima remtis netiesioginiais įrodymais, jog krovinio kelionėje būta trukdžių: naudoti trečiųjų šalių (įmonių – įstaigų) išduodamus dokumentus ar navigacijos / sunkvežimio sekimo sistemos duomenis. Advokatų teigimu, tinka net kvitai apie stovėjimo aikštelėje praleistą laiką.
Visais atvejais rekomenduojama apie prasidėjusią prastovą informuoti krovinio savininką. Geriausia tai daryti elektroniniu laišku ar faksu.
Advokatė Reda Aleksynaitė savo ruožtu pastebi, kad daugelis ilgesnį veiklos stažą turinčių vežėjų jau perprato situacijas, kad sunkvežimis užstringa pakrovimo- iškrovimo vietose.
„Jei siuntėjas ilgai krauna ar formina dokumentus arba tą patį ilgai daro gavėjas, paprastai veikiama pagal sutartyse numatytus algoritmus: viršijus nurodytą nemokamo stovėjimo laiką, pagal sutartą tarifą tolesnis laukimas yra apmokestinamas. Didesnė problema susijusi su stovėjimu pakeliui, kai sulaikomas krovinys pasienyje ar dar kokiame nors mobiliame patikros punkte maršruto viduryje, o tikrinimas užtrunka kartais keletą dienų ar – išskirtiniais atvejais – netgi keletą mėnesių. Tokios situacijos retai kada sutartyse įvardinamos kaip prastovos, nors atsitinka ne dėl vežėjo kaltės. Jei vežėjas tą numato sutartyje – belieka paprašyti, kad įsipareigojimų būtų laikomasi. Priešingu atveju išsireikalauti kažkokiu kompensacijų už, tarkim, ilgą laukimą kol patikrins krovinį, gali būti sudėtinga“, – teigia R. Aleksynaitė.
Kiek tiksliai kainuoja prastovos valanda ar diena oficialiai nėra niekur fiksuojama. Dažniausiai nurodoma suma 50-150 eurų už prastovos dieną grindžiama skaičiavimais, kiek per dieną tenka pakloti už sunkvežimio draudimą, lizingą, vairuotojo darbo užmokestį, buvimą mokamose stovėjimo aikšteles ir t.t. Prastovos kaina taip pat priklauso nuo to, kokioje valstybėje vežėjas „pakimba“, kokiu transportu ir kokį krovinį veža.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.