Karo kirvis – draudimo išmokos ne ES šalyse (II dalis)
Kitur tos pačios taisyklės
Estijoje ir Latvijoje galioja tokia pat tvarka kaip ir Lietuvoje. Apdraustieji TPVCA draudimu šiose šalyse ir patyrę avarijas Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje gautų išmokas nustatytas ne ES šalių įstatymų. Tai patvirtino „Ergo Kindlustuse“ draudimo Estijoje atstovė Anu Vahtra-Hellat ir „BTA apdrošinašana“ draudimo Latvijoje TPVCA rizikos ekspertė Velta Dzene.
Pasiteiravome T. Rudzkio, ar tokia pati tvarka galiotų ir, pavyzdžiui, vakarų Europos piliečiams, patyrusiems avarijas Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje. „Galiotų tos pačios sąlygos. Nesvarbu, ar žalą padarė prancūzas, ar vokietis, ar kazachas, galiotų tos pačios sąlygos,“ – teigia jis.
Ar pasikeis?
Paklausėme draudikų biuro direktoriaus pavaduotojo T. Rudzkio, ar tokia tvarka ir liks nepakitusi ar vis dėlto ateityje pasikeis mūsų draudėjų naudai? Anot jo, kiekvienoje šalyje galioja tie principai ir reikalavimai, kuriuos nustato tos šalies įstatymai. „Manau, kad situacija tikrai pagerės ir draudimo sumos bus didinamos. Tą parodė ir Lietuvos patirtis. Įstojimas į ES pareikalavo greitesnio perėjimo prie draudimo sumų didinimo. Deja, nei Lietuva, nei ES negali priversti, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos nustatyti didesnes draudimo sumas,“- sako jis.
T. Rudzkis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos draudimo kompanijos siūlo savanorišką draudimo produktą, privalomo draudimo išplėtimą. Tas draudimo išplėtimas galiotų tokiais pačiais atvejais kaip ir privalomasis draudimas, tačiau suteikia didesnes draudimo sumas.
Kratosi atsakomybės
Draudimo atstovai informuoja, kad įmoka už draudimą krovininiams automobiliams, važinėjantiems Žaliosios kortelės sistemos šalyse, svyruoja maždaug nuo 4 iki 7 tūkst. Lt per metus.
„Draudimo įmokos dydis nustatomas įvertinus draudėjo statusą, transporto priemonės tipą, vairuotojo drausmingumo kategoriją ir kt.,“- pasakoja „PZU Lietuva“ Transporto rizikų ekspertas Artūras Palevičius.
Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“, atlikusi savo narių apklausą, nustatė, kad TVPCA draudimo kaina krovininiam transportui, važinėjančiam tarptautiniais maršrutais, šiemet gerokai padidėjo.
Žaliosios kortelės sistemos taisyklės nurodo, kad vežėjas gali draustis tik nacionalinėse draudimo kompanijose. „Mūsų draudimo kompanijos neturi, sakyčiau, pakankamai efektyvios žalų valdymo sistemos, dėl to dalis naštos dėl žalų perkeliama vežėjui. Tokia tendencija siejama su dideliais nuostoliais Vakarų valstybėse, kur pasitaiko net piktnaudžiavimų tokia tvarka. Rezultatas – našta gula ant vežėjų pečių,“- sako Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius.
Pasak jo, įmokos už TPVCA draudimą, važiuojant į Žaliosios kortelės sistemos šalis, didėja.
Pasak jo, įmokos už TPVCA draudimą, važiuojant į Žaliosios kortelės sistemos šalis, didėja.
„Tai turi įtakos konkurencingumui. Apie įmokas mes ne sykį kalbėjome su Draudimo priežiūros komisija ir su Nacionalinio draudikų biuro atstovais. Jie įmokų dydžius aiškina Lietuvos vežėjų padarytomis didelėmis žalomis. Mūsų draudimo kompanijų vadovai nėra suinteresuoti to mokesčio mažinti, jie eina paprasčiausiu keliu – padidina draudimo mokestį,“ – dėsto pašnekovas.
Nors įmokos už TPVCA draudimą tendencingai didėjo, vis dėlto išmokos už žalų padengimą Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje kol kas lieka tos pačios. Anot Draudikų biuro ir Draudimo priežiūros komisijos atstovų, šiems išmokų dydžiams jie įtakos negali turėti, nes tai priklauso nuo kitų šalių įstatymų.
ES šalyse išmokos sureguliuotos EP ir Tarybos direktyvos. Vežėjai laikosi skirtingos nuomonės. Jie siekia, kad išmokų dydžius sureguliuotų Lietuvoje. Tuomet, įvykus avarijai, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje, būtų taikoma Lietuvoje patvirtinta maksimali 500 000 eurų suma.
Komentarai
Atrodo, kad asociacijos "Linava" vadovai atkreipė dėmesį į šią problemą. Jie daro spaudimą LR Transporto priemonių draudikų biurui ( direktorius A. Križinauskas) ir LR Draudimo priežiūros komisijai (Pirmininkas M. Šalčius). Šios institucijos piktybiškai gina tik savo draudimo kompanijų interesus, nesiryždamos sąžiningai sureguliuoti žalų atsiskaitymus, įvykus draudiminiams įvykiams Europos Sąjungai nepriklausančiose šalyse. Po stambesnės avarijos teritorijoje, kuri nepriklauso Europos Sąjungos šaliai, daugeliui įmonių (dėl samoningo draudėjų nenoro tvarkingai sureguliuoti įstatymus, kad būtų taikoma ne mažesnė, Lietuvoje patvirtinta 500 tūkst. eurų suma visoms žaloms atlyginti, nepriklausomai kurioje šalyje ji būtų padaryta) gali grėsti realus bankrotas, nors jos daugelį metų, privalomu draudimu, brangiai draudžią kiekvieną transporto priemonę. Manau, visiems reikėtu prisidėti prie šios problemos sprendimo, nes nei viena įmonė nėra apsaugota nuo to, kad jų vairuotojai nepadarys avarijų RUSIJOJE, BALTARUSIJOJE, UKRAINOJE ar kitoje Europos Sąjungai nepriklausančioje šalyje. Draudimo kompanijų darbuotojai atvirai teigia, kad išmokėjusios dideles pinigų sumas už draudiminius įvykius patirtus E.S valstybėse, juos kompensuoja sąskaita nesumokėtų realių žalų, kurias patyrė vežėjai EUROPOS šalių bendrijai nepriklausančiose valstybėse. Jei kas šias problemas yra sprendęs teisminiu keliu, ar turi kokių patarimų, lauksime Jūsų skambučio. Būsime labai dėkingi. Skambinkite tel. (5) 2159081 arba 2159082.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.