Kito kelio nebėra: krovinį reikia utilizuoti

shutterstock_189814769

Šiltasis metų laikas džiugina šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Vežėjams tie keli mėnesiai – tai papildomi reisai, kai vaisių pilnas temperatūrinio režimo priekabas reikia atvežti šaltesnio klimato zonoje esantiems gavėjams.

Tačiau drauge su šiais kroviniais nuo siuntėjo pas gavėją kartais „migruoja“ ir nepageidautini „pakeleiviai“ – kenksmingieji organizmai, kurie vežėjui gali pridaryti daug rūpesčių ir nuostolių.

Nei pirmyn, nei atgal

www.cargo.lt transporto biržos forume yra ne viena istorija apie tai, kaip vairuotojo kelionė nutrūko dėl pagrįstų fitosanitarijos specialistų reikalavimų. Pasienyje patikrinus šviežių daržovių krovinį, paaiškėjo, kad krovinyje yra… kirmėlyčių. Tai – užkratas, tad tokio krovinio importuojanti šalis tikrai nepriims. Išeitys dvi – grąžinti siuntėjui arba utilizuoti.

shutterstock_194816993Kaip www.CargoNews.lt pasakojo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos fitosanitarijos skyriaus l. e. vedėjos pareigas Rasa Žitkuvienė, tarptautiniai susitarimai labai konkrečiai numato visas procedūras, kaip fitosanitarijos inspektoriai privalo elgtis tokiais atvejais: į šalį siuntėją siunčiamas specialus pranešimas, kuriame pateikiama visa informacija apie krovinį ir jame užfiksuotus pažeidimus.

Apie kokias išeitis privalo žinoti vežėjas? 2010 m. birželio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Žemės ūkio ministro ir Finansų ministro bendras įsakymas Nr. 3D-611/1K-207 „Dėl įvežamų į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą bei vežamų per ją tranzitu augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, jame išsamiai aprašyta, kaip vyksta patikra ir ką derėtų žinotų vežėjams.

Pirma,  įvežamiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams fitosanitarinis tikrinimas turi būti atliekamas iki muitinės procedūrų įforminimo pabaigos.

Antra, fitosanitarinio sertifikato originalas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams kertant fitosanitarinį sertifikatą išdavusios valstybės sieną.

Trečia, jei fitosanitarinio tikrinimo metu fitosanitarijos posto pareigūnas įtaria, kad krovinys gali būti užkrėstas kenksmingaisiais organizmais arba neatitinka kitų fitosanitarijos reikalavimų, jeigu jo vežėjas neturi dokumentų arba šie dokumentai neatitinka reikalavimų, tada situacija tampa komplikuota. Krovinys gali būti sulaikomas, kol bus paimti mėginiai ir atlikta ekspertizė.

Jeigu  ekspertizės rezultatai rodo, jog visas krovinys užkrėstas kenksmingaisiais organizmais, o nukenksminti negalima arba tai neefektyvu, fitosanitarijos posto pareigūnas ant fitosanitarinio sertifikato deda spaudą „Fitosanitarinis sertifikatas panaikintas“, kuriame įrašo panaikinimo datą ir pasirašo, o krovinys grąžinamas į šalį siuntėją. Jeigu užkrėsta tik krovinio dalis, tai būtent ji gali būti grąžinama siuntėjui, o neužkrėsta dalis gali būti įvežta į Lietuvą.

Utilizacija – nepigus malonumas

Tačiau kai kuriais atvejais krovinys pasmerkiamas utilizacijai. Būtinai atminkite, kad pagal įstatymą, augalinės kilmės krovinys gali būti sunaikinamas, tik gavus krovinio savininko sutikimą. Pačią naikinimo procedūrą įstatymas irgi reglamentuoja: „jeigu nukenksminti negalima arba tai neefektyvu, o krovinys užkrėstas kenksmingaisiais organizmais, krovinys sunaikinamas, dalyvaujant krovinio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui bei fitosanitarijos posto pareigūnams ir muitinės pareigūnams prižiūrint“.

shutterstock_271396607Redakcijos kalbintas (įmonės pavadinimas ir asmens vardas bei pavardė – redakcijai žinomi) transporto įmonės vadybininkas pasakojo istoriją, kai Ukrainos-Lenkijos pasienyje buvo sulaikytas jų krovinys – 6 tonos sausų pusryčių ir konservų: „Gal tai ir mūsų klaida, kad nepasidomėjome, ar šiems maisto produktams reikės dar kokių specialių dokumentų. Lenkijos pareigūnai mūsų sunkvežimio neįleido, nes trūko kažkokių sertifikatų. Ukrainiečiai atsakė, kad atidavė visus dokumentus ir nieko nenori girdėti apie krovinio grąžinimą. Tad teko ieškoti, kas utilizuos krovinį. Pareigūnai primygtinai siūlė utilizuoti šiuos maisto produktus jų rekomenduojamoje įmonėje – tiesa, kaina mums pasirodė nerealiai didelė. Už maždaug 6 tonų krovinio utilizavimą buvo prašoma, berods, 7000 eurų. Tiesa, mums pavyko sužinoti, kad utilizavimo įmonės galime paieškoti ir patys – radome gerokai pigesnį sprendimą, Lenkijos įmonė tą krovinį sutiko utilizuoti už 2000 eurų. Ši nepigiai kainavusi istorija tapo gera pamoka, kad apie fitosanitarinius leidimus su krovinio siuntėju reikia susitarti iš anksto, nes po to galima susidurti su rimtomis problemomis. Aišku, dalį kaltės prisiimame sau, kad iš anksto nepatikrinome, kokių dar dokumentų gali reikėtų, įvežant prekes į Europos Sąjungą“, – pasakojo transporto įmonės vadybininkas.

Dokumentai – būtini

Fitosanitarijos skyriaus l. e. vedėjos pareigas R. Žitkuvienė sako, kad pagal galiojančius norminius aktus Lietuvos pasienyje esantys muitinės ir fitosanitarinės patikros postai stengiasi negaišinti vežėjų: „Galiu užtikrinti, kad mes laikomės įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose numatytų standartų. Atitinkantys fitosanitarinius reikalavimus šviežių vaisių ar daržovių kroviniai tikrai išvažiuoja tą pačią dieną, pasienio posto specialistai fitosanitarines ar šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikras atlieka operatyviai. Be to, vežėjai neturėtų galvoti, kad pasienio postų specialistai specialiai vilkina patikros laiką ar atrenka mėginius: mėginiai laboratoriniams tyrimams atrenkami tik tada, kai matomi vizualūs kenksmingųjų organizmų pažeidimo požymiai arba to privalomai reikalauja teisės aktai.. Juk visi panašūs kroviniai turi šalies siuntėjos nacionalinės augalų apsaugos tarnybos sertifikatus, pažymas, kad krovinys atitinka importuojančios šalies keliamus fitosanitarinius reikalavimus ir jokio užkrato krovinyje nėra. Tačiau vežėjams rekomenduočiau pasitikslinti, kokių papildomų dokumentų gali pareikalauti šalyje, į kurią prekė yra gabenama. Nes kartais dėl dokumento stygiaus vežėjas praranda daug laiko, net ir temperatūrinio režimo priekaboje krovinys gali pradėti gęsti ar netekti prekinės išvaizdos. Gabenant vaisius vos kelių laipsnių temperatūroje, , kenksmingieji organizmai tikrai nepradės daugintis. Problemos kyla tada, kai vežama, pažeidžiant numatytas tvarkas, o tuos pažeidimus mūsų inspektoriai tikrai pastebi“.

Įstatymas neleis skubėti

Kalbinti transporto kompanijų darbuotojai atvirai minėjo vairuotojų nusiskundimus, kad fitosanitarijos postų pareigūnai ne visada dirba operatyviai. Gyvenimiška situacija: greitai gendantį krovinį veža du vairuotojai, kad tik kelionės tikslas būtų greičiau pasiektas. O čia jums skersai kelio atsistoja 16-as įstatymo punktas: „Sprendimas dėl įvežamų greitai gendančių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mėginio paėmimo laboratorinei ekspertizei“. Taip – greitai gendančio krovinio tyrimas gali užtrukti tris paras… Tiesa, prisiminkime, kad Fitosanitarijos skyriaus l. e. vedėjos pareigas einanti R. Žitkuvienė patikino, jog paprastai krovinys toliau gali būti gabenamas tą pačią dieną. Bet, kaip sakoma, jei posto pareigūnas remsis įstatymu, pasiruoškite laukimui.

Dar nemalonesnis 17 straipsnis: „Sprendimas dėl įvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kurių fitosanitarinei būklei įvertinti reikia atlikti ilgai trunkančią laboratorinę ekspertizę, turi būti priimtas per mėnesį nuo mėginio paėmimo laboratorinei ekspertizei dienos“.

Prisiminkime, kad tokiems kroviniams reikia temperatūrinio režimo, paskaičiuokime, kiek kainuos tos prastovos ir laukimo dienos… Kad šitie pesimistiniai skaičiavimai nevirstų realybe, pasirūpinkite dokumentais.

Kolegos patarimų nepagailės

Vienos didžiausių šalies transporto bendrovių vadybininkas, teiravęsis kolegų, ką daryti, kai krovinys įstrigo Ukrainos – Rusijos pasienyje, savo patirtimi nenorėjo dalintis: „Išsprendėme mes tą situaciją. Nenoriu viešumo, bet jei vežėjams reikės patarimo, tegul skambina – pasakysiu“. Tad jeigu jūsų įmonė susidūrė su panašia problema, transporto biržoje www.cargo.lt rasite kontaktus ir sužinosite receptą.

shutterstock_278187731Be abejo, turėkite omenyje, kad maisto produktų gabenimas – kiek rizikingesnė verslo atmaina. Ir visus būtinus dokumentus privalote pateikti pasienio, muitinės, veterinarijos ir fitosanitarijos specialistams. „Supraskite, kad užkrėstas krovinys, kurio šalis – gavėja nenori įsileisti, kelia pavojų. Jį stebi ir muitininkai. Todėl taip paprastai sunkvežimio tikrai neišleis iš muitinės teritorijos ar kitos kontroliuojamos zonos. O susirasti įmonę, kuri apsiimtų utilizuoti krovinį, transporto bendrovė tikrai gali ir savarankiškai. Aišku, nepamirštant pirmos išeities – grąžinti krovinį siuntėjui“, – dar sykį akcentuoja R. Žitkuvienė.

Rusijai neįtinka krovinių dokumentai

Medininkų pasienio kontrolės punkto darbuotojų teigimu, beveik kas dieną grįžta kroviniai su vaisiais ar daržovėmis. Rusijai įvedus sankcijas produkcijai iš ES valstybių, kilmės šalimi dokumentuose nurodomas, pavyzdžiui, Marokas ar Izraelis. Tačiau į Rusiją per dieną neleidžiamа įvažiuoti maždaug 3-5 vilkikams. Oficiali versija – dokumentai neatitinka Muitų sąjungos teisės aktų. Ar įtarimą sukėlė dokumentuose esantys spaudai, ar įmonė – siuntėja, Lietuvos pareigūnai nesiima spręsti. Jie leidžia į šalį atgal įvažiuoti vilkikams, turintiems tvarkingus dokumentus, kad grąžinamas krovinys Lietuvoje bus performintas. Tikimasi, kad sutvarkius „popierinius“ formalumus, vaisiai gavėjus Rusijoje vis dėlto pasieks.

„Girdėjau, kad Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos pareigūnai kartais priverčia vairuotojus laukti, gal taip bando daryti spaudimą. Pas mus gaišaties tikrai nėra – nebent bendroje eilėje iki mūsų „langelio“ vilkikų vairuotojai priversti pastovėti. Bet krovinys į šalį siuntėją tikrai turi būti grąžintas – tik gal kartais vairuotojui reikės apsišarvuoti kantrybe. Ir, be abejo, jau turėti tinkamai sutvarkytus dokumentus – juk čia pasienis, muitinė, dokumentai turi būti be priekaištų. Nes didžioji dalis grįžtančių krovinių – ne dėl rasto užkrato, o dėl popierių“, – praktiniais pastebėjimais dalijosi Medininkų pasienio punkto specialistas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,326
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 113
0
1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 121
0