Latvijos tolimųjų reisų vairuotojų komandiruotės bus apmokestintos

12740
Nuo 2011 m. sausio 1 d. Latvijos tolimųjų reisų vairuotojų komandiruotės bus apmokestintos pajamų mokesčiu ir būtinojo socialinio draudimo įmokomis.
 
Trys apmokestinamųjų kategorijos
 
Naujos komandiruotpinigių apmokestinimo schemos įvedimas įrašytas Ministrų kabineto „Išlaidų, susijusių su komandiruotėmis, kompensavimo“ taisyklėse Nr. 696, 2010 m. spalio 12 d.
 
Šis taisyklių punktas pakeis tų Latvijos darbuotojų gyvenimą, kurių veikla susijusių su komandiruotėmis ir kelionėmis.
 
Išskiriamos trys tokių darbuotojų kategorijos – civilinės aviacijos skraidantis personalas, traukinių brigadininkai, taip pat krovininio ir visuomeninio transporto vairuotojai. Įprastai tokių „judančių“ įmonės darbuotojų atlyginimą sudaro stabilios pajamos ir papildomų išlaidų kompensavimas, vadinamieji dienpinigiai.
 
70 % limitas
 
Nuo kitų metų situacija kardinaliai pasikeis. Jeigu mėnesinės išlaidos komandiruotėms sudaro iki 70 % nuo fiksuoto darbuotojo užmokesčio, jis gali jaustis ramiai. Na, o jeigu suma yra didesnė nei 70 %, prašome sumokėti valstybei pajamų mokestį ir būtino socialinio draudimo įmokas.
 
Šių pakeitimų iniciatore, žinoma, tapo Latvijos finansų ministerija, kovojanti su šešėline ekonomika. Nauja tvarka valdininkai bando priversti Latvijos įmones pakelti savo darbuotojams fiksuotus atlyginimus.
 
Jų skaičiavimais, jeigu darbuotojo atlyginimas sudaro bent 300 latų, komandiruočių išlaidos puikiai tilps į nustatytus 70 %.
 
Specialistai pabrėžia, kad „padorūs“ atlyginimai būdingi tik aviakompanijoms ir geležinkeliui. Todėl jų darbuotojų tokios naujovės nepalies. To negalima būtų pasakyti apie Latvijos automobilinių įmonių vairuotojus.
 
Asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezinis teigia, kad daugeliu atvejų vairuotojai gauna minimalius atlyginimus (aut. pas. – šiuo metu Latvijoje minimalus atlyginimas sudaro 180 latų, kitais metais bus 200 latų).
 
Didžiąją vairuotojų pajamų dalį sudaro dienpinigiai, kuriuos šiuo metu jie gauna nemokėdami mokesčių.
 
Europoje brangiau
 
Lengva paskaičiuoti, kokiuose maršrutuose Latvijos vežėjai automobiliais praras pinigų. Tai nemažas smūgis sričiai, kuri nuo šių metų pavasario pradėjo bristi iš krizės.
Saugaus eismo direkcijos ir Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ duomenimis, Latvijoje užregistruota apie 10 000 krovininių automobilių. Maždaug 80 % iš jų atlieka tarptautinius reisus – dauguma iš  jų – į Rusiją.
 
Minėtų taisyklių priedėlyje nurodyta, kad didžiausi dienpinigiai nustatyti važiuojantiems į Didžiąją Britaniją (44 latai per dieną), Prancūziją (40 latų per dieną), Italiją (32 latai per dieną).
 
Kalbant apie Rusiją, didžiausi dienpinigiai nustatyti tiems, kas važiuoja į Maskvą ir Sankt-Peterburgą (32 latai per parą), užtat kelionės į kitus Rusijos miestus įvertintos mažiau – 20 latų.
 
Taigi vairuotojas, išvykęs į Prancūzija, per 5 paras visiškai padengs mėnesinį fiksuotą mokestį. Ką jau kalbėti apie 70 %.
 
Nelygi kova
 
Latvijos asociacija „Latvijas Auto“ visomis jėgomis stengėsi pakeisti situaciją. Taisyklių projektas jai buvo pateiktas likus kelioms dienoms iki jo svarstymo Ministrų kabinete. Susisiekimo ministerija nusprendė, kad nebūtina apie naujoves pranešti automobilinio transporto srities atstovui, nepaisant to, kad būtent šią sritį pokyčiai palies labiausiai. Ir vis gi asociacijai pavyko padidinti neapmokestinamą komandiruotėms skirtų lėšų limitą iki 70 %. Nuo pat pradžių Finansų ministerijos siūlyme figūravo skaičius 50%.
 
Vieni automobilinio transporto srities dalyviai pastebi, kad dėl naujos apmokestinimo schemos gali išaugti frachtų kainos. O tai reiškia, kad Latvijos vežėjai automobiliais vėl atsidurs blogesnėje situacijoje nei konkurentai, tarkime, lietuviai arba lenkai. Kiti naujovėje mato tik valstybės norą gauti iš įmonių papildomų pinigų.
UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius teigia, kad jeigu šita tvarka įsigalios, tai bus didelis smūgis Latvijos vežėjams. „Be abejo negalima džiaugtis, kai kaimyno troba dega, bet… Lietuvos vežėjai iš to tik laimės.  Tai bus didelis pliusas ir Lietuvos, ir kitų šalių vežėjams, nes jie turės tam tikrų pranašumų. Latvijos valdžia pjauna šaką, ant kurios pati sėdi. Mes tokiu keliu eiti neturime,“ – sako jis.
 
Verslininkas svarsto, kad vežėjo verslą nesunku perkelti ir į kitą šalį, kur sudarytos palankesnės sąlygos. Anot jo, jei tokia tvarka įsigaliotų Lietuvoje, nemažai verslo atstovų tiesiog pasitrauktų iš šalies.  M. Atroškevičius teigia: „Šiandien transportas yra verslo šaka, kuri atneša Lietuvai tikrai nemažų pinigų. Mes, vežėjai, sumokame labai daug mokesčių. Tokios iniciatyvos „pakirstų“ gabenimus“.
 
Vairuotojai nepalankioje situacijoje
 
„Anikss“ įmonės savininkas Igor Anufriev mano, kad dauguma įmonių mažins vairuotojams atlyginimus ta dalimi, iš kurios bus mokami mokesčiai, o ne didins algas. „Kovodama su šešėline ekonomika valstybė stumia verslininkus gilyn į šešėlį, o sąžininguosius verčia rinktis – mokėti mokesčius pačiam ar užkelti tą naštą ant vairuotojo pečių. Greičiausiai tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimai tiesiog sumažės“, – mano jis. Frachto dydis vargu ar pasikeis, nes jį lemia rinka, o ne fiskalinių tarnybų užgaidos.
 
Lietuvos Vairuotojų profesinės sąjungos  pirmininkas Ramūnas Narbutas sako, kad darbuotojų dienpinigiai Lietuvoje apmokestinami tik valstybiniame sektoriuje – jei dienpinigiai yra didesni nei 50 procentų algos, jie yra apmokestinami, tačiau tarptautinių reisų vairuotojams tai negalioja.
 
Vairuotojai tikinami, kad jiems bus mokama už nuvažiuotus kilometrus, o buhalterijoje, grįžus iš komandiruotės, dalis pinigų (nemažiau 1040+1 Lt bruto už mėnesį, arba nemažiau 6,31+1 Lt už valandą) rodoma kaip atlyginimas, likusi dalis išmokama kaip dienpinigiai, nemokant mokesčių valstybei.
Nors vairuotojų darbas nėra gerai apmokamas ir nemažą jo dalį sudaro dienpinigiai, R. Narbutas taip pat nepalaiko apmokestinimo iniciatyvos. „Nemanau, kad dienpinigius reikėtų apmokestinti. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų vairuotojas. Žinau, kad darbdavys nemažins savo pelno – bus sumažinti vairuotojams išmokami dienpinigiai. Todėl mes siekiame, kad būtų atsisakyta galimybės juos mažinti,” – sako jis.
 
Profesinės sąjungos pirmininkas apgailestauja, kad šiuo metu dienpinigiai kolektyvinėse sutartyse arba darbo sutartyse Vyriausybės nutarimu gali būti mažinami iki 50 %.
   
Dėl Latvijos finansų ministerijos iniciatyvos apmokestinti dienpinigius, Latvijos vežėjai atsidurs blogesnėje situacijoje nei konkurentai, tarkime, lietuviai arba lenkai. Ši tvarka įsigalios jau nuo kitų metų pradžios. Prognozuojama, kad tai neigiamai atsilieps ir vairuotojų atlyginimams.
 

Komentarai

Drobova Ilona 2010-12-23 15:33

driver uk 15.12.2010 12:35Jums tada į Angliją reikia. Yra toks posakis: nepatinka šalis ar sistema - važiuokite iš čia! :)

driver uk 2010-12-15 12:35

aplamai reiketu apmokejima padaryti kaip uk.dienpinigius prilyginti atlyginimui ir priedai uz extra darbus t.y.nakvyne kabinoje,darbas svenciu dienomis (kaledos ,nauji ,metai,velykos...)ir nuo viso to atskaiciuoti mokescius .tada nebus pagundu atskaiciuoti uz bet ka is pirsto lauzta .beto moketi atlyginima kas savaite,penktadieniais .o kol lietuvoje bus bet kokios dviprasmybes ,tai apsukrus darbdaviai visada ras proga pasinaudoti ir nuslepti mokescius .o is cia ir seseline ekonomika klesti.

Юрченко Игорь 2010-12-14 09:39

Kaip visada iš mūsų norima tik atimti. Bet prieš atimant galėtų ką nors duoti, deja, šito nebus.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

migracija_klausimai

Kaip Lietuvoje teisingai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius? (papildyta VDI medžiaga)

Su darbuotojų trūkumu susiduriantis Lietuvos verslas vis dažniau renkasi įdarbinti užsieniečius, bet sudėtingos procedūros ir teisės aktų niuansai kelia iššūkių net ir atsakingiausiems darbdaviams. Vis dėlto, klaidų ir nesusipratimų galima išvengti, ir tam svarbiausia kurti glaudesnį valstybės institucijų ir verslo dialogą. Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje diskusijoje „Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: kaip nepaslysti?“

2025-04-29 136
0
ant_stogo

Paskelbtas 2025 m. „juodųjų dėmių“ Lietuvos keliuose sąrašas

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose 2025 m. nustatyta 30 juodųjų dėmių – tai ruožai arba sankryžos, kur per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi ar daugiau eismo įvykių su nukentėjusiais žmonėmis. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius sumažėjo – nuo 33 iki 30 juodųjų dėmių.

2025-04-10 21
0
ttla-fb-og

Krovinių vežimas Europoje atsigauna – Lietuvoje nerimas dėl mokesčių didinimo

Europos Sąjungos (ES) krovinių vežimo keliais rinkai šįmet prognozuojamas nuosaikus augimas, tačiau atsigaunantis krovinių srautas Europoje gali aplenkti Lietuvos vežėjus, kurių konkurencingumą apribos planuojamos mokestinės naštos didinimas, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos apžvalgoje.

2025-04-09 43
0