Nauji tranzito verslo šablonai

Transporto verslo koncepcija Pabaltijo regione pamažu keičiasi iš esmės. Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas suvienijo jėgas ir išreiškė norą prisijungti prie Pasaulinės Prekybos Organizacijos (PPO), tačiau protekcionizmo apraiškų vis dar sulaukiame ir vadinamoms tranzitinėms šalims dar teks pakovoti dėl krovinių srautų.

Šiandien kai kuriems krovinių srautams, keliaujantiems iš Europos į Rusiją patogu aplenkti Baltarusiją. Baltijos šalyse atliekamos visos procedūros kroviniui išvežti į Rytus. Ne paslaptis, vakariečiai pripažįsta, kad šiame regione dirbantys muitinės tarpininkai, vežėjai ir ekspeditoriai turi geriausią praktiką darbui su šiais kroviniais. Tokia terpė palanki tranzitinių krovinių srautams, tačiau klausimas, ar jie nepasuks kitais maršrutais, išlieka aktualus ir šiandien.

Trys šalys kandidatės (Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas) PPO narystės siekia lygiomis teisėmis sukūrusios bendrą muitinės procedūrų bloką. Jau dabar ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių vadovai ruošiasi prekybos permainoms ir stengiasi užsiimti kuo geresnes pozicijas dėl tranzitinių krovinių gabenimo ateityje. Rusijos ir Viduriniosios Azijos atžvilgiu visos Pabaltijo valstybės yra geografiškai patogiose vietose vystyti tranzitą, todėl viskas priklausys nuo pasiruošimo ir infrastruktūros išvystymo.

Partneris ar konkurentas

Dar prieš atvykdamas į Lietuvą Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka minėjo, jog jo valstybė yra ne slenkstis, bet greičiausias ir patogiausias kelias tranzitiniams kroviniams tarp Vakarų ir Rytų. „Atveskite ir parodykite man tą verslininką, kuris pasakė, kad Baltarusijoje nesaugu“, – rimtas A.Lukašenkos pareiškimas, tačiau saugumo stoka dar tebėra pagrindinė priežastis, kodėl Baltarusiją aplenkia daug logistikos grandinių. Nepaisant to, kaimyninės šalies vadovo apsilankymas Lietuvoje bei daugelis kitų faktorių rodo, kad šiandien Baltarusijos ekonomika pasiruošusi žengti ekonomikos liberalizavimo kryptimi.

Nuodėmė verslininkams neišnaudoti tokios šalia esančios rinkos. Vis daugiau vežėjų ir ekspeditorių Baltarusijoje žvalgosi potencialių klientų. Tačiau nacionaliniu požiūriu – tai dar vienas dalyvis konkurencinėje kovoje dėl tranzitinių krovinių srautų.

Rytų Europoje, o ypač Baltijos šalyse, sunkvežimių ir puspriekabių pardavimai krito drastiškai, bet kaimynė Baltarusija praneša, jog krovinių pervežimas kelių transportu per 2008 metus išaugo beveik 8 proc., o puspriekabių ir naujų sunkvežimių pardavimų augimas fiksuojamas daugiau nei 50 proc. Galimybės atneša ir grėsmių Lietuvos transporto sektoriui.

Didelė mažų valstybių konkurencija

Net tik Lietuvos, bet ir Latvijos transportininkai jau aktyviai tyrinėja Baltarusijos rinką ir galimybes derinti naujus maršrutus. Nors Klaipėda ir yra artimiausias uostas Baltarusijai, tačiau šiauriniai kaimynai nenusileidžia ir kovoja dėl tranzitinių srautų per šią valstybę. To pavyzdys – dar šios vasaros pradžioje pradėjęs reguliariai kursuoti naujas konteinerinis traukinys ZUBR, jungiantis Rygą su Minsku.

Latvijos transporto ministras K.Gerhards pareiškė, kad Latvija visada buvo, yra ir bus tranzito šalis dėl jos strateginės geografinės padėties. Ateityje svarbiausias dėmesys bus skiriamas būtent geležinkelio linijoms ir jūrų uostams plėtoti. Rusijos geležinkelių vadovas V.Yakunin pernai Rygoje vykusioje transporto konferencijoje patvirtino, kad Rusija mažins geležinkelio tarifus, diskriminuojančius Baltijos uostus bei užsiminė apie Baltika–Tranzit konteinerinio traukinio perspektyvas ateityje. Šiandien matome, kad ekonominio nuosmukio metu Latvijos geležinkeliais pervežamų konteinerių skaičius išaugo 17,5 proc. Rusijos prekybos specialistai įvertino, kad tranzitinių konteinerių apyvarta turėtų išaugti 4 kartus iki 2020 metų, tačiau didžioji kaimynė jau pradėjo skelbti būsimųjų kvotų dydžius, kokia transporto rūšimi kokią dalį konteinerių bus galima įvežti. Tai nieko gero nežadanti žinia vežėjams kelių transportu, nes būtent šis verslas bus šiek tiek stabdomas iš Rytų pusės.

Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovai jau kurį laiką bando susitarti dėl bendradarbiavimo galimybių su Kazachstanu, skatinti krovinių pervežimus geležinkelių transportu tarp šių valstybių. Lietuva siūlo organizuoti konteinerinį traukinį maršrutu Lietuva–Kazachstanas–Lietuva, tačiau tai dar tik miglota ateitis. Nors Lietuva taip pat gali pasigirti įgyvendinusi nemažai reikšmingų projektų tranzito galimybėms pagerinti, tačiau pastaroji Lietuvos vežėjų blokada prie Rusijos sienos rodo, kad konkurencija dėl „rusiško biznio“ išlieka arši.

Naujos gairės Baltijos šiaurėje

Geografiniu požiūriu šiandien estai ir suomiai šiaurėje kovoja su Rusijos užgaidomis vežti krovinius per savo uostus esančius Suomijos įlankoje. Ilgos sunkvežimių eilės Suomijos ir Estijos pasieniuose su Rusija – jau įprastas ir nieko nebestebinantis reiškinys. Dar pavasarį Rusijos valdžia išleido dekretą, kad 20 TEU (dvidešimties pėdų konteineriai) ir didesni konteineriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos bei Ukrainos į Rusiją turi atvykti geležinkelių arba jūrų transportu. Įvertinus tai, kad šiuo metu daugiau nei pusę tokių krovinių yra įvežama žemės transportu, ryškėja akivaizdūs Rusijos planai nukreipti konteinerių srautus per naujuosius Rusijos uostus. Pirmaisiais 2009 metų ketvirčiais Ust-Luga uoste krovinių apyvarta išsaugo 27,4%, tuo tarpu pagrindiniuose Suomijos ir Estijos uostuose skaičiuojami neigiami rezultatai.

Estai kovoja dėl tranzitinių krovinių netgi po pablogėjusių santykių su Rusija. Kaimynai jau pastebėjo, kad vien iš rusiškos naftos ir jos produktų neišgyvens, todėl politikai jau paskelbė tranzitinių krovinių srautų operacijų restruktūrizaciją. Taip yra bandoma šiek tiek paskirstyti riziką. Nuo naftos prie vartotojiškų prekių – toks šiandienos estų transporto vystymo tikslas. Vienas iš tokių žingsnių jau padarytas – pasirašyta tiesioginio bendradarbiavimo sutartis tarp Kinijos Ningbo ir Talino uostų. Distribucijos terminalas, iš kurio bus paskirstomos kiniškos prekės po visą regioną, jau yra statomas ir turėtų pradėti veikti 2010 m. pabaigoje arba 2011  m. pradžioje.

Dėl tranzito verslo visos regiono šalys kovoja savaip. Lietuvai yra grėsmė likti šalikelėje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Vitalijus Chnykinas 2010-04-04 23:11

Kaip visada  - tai manęs neliečia, todėl man nusispjauti.

Vejas 2010-01-25 17:25

labai geri analitiniai straipsniai. reiketu dar daugiau :) sekmes jums!

Juozas 2010-01-22 14:30

Kaip visada musu politikai nemato jokios gresmes... Bet istikro Lietuva jau liko salikeleje...

Deivydas L.E. 2010-01-21 18:52

Ne tik reali gresme, bet ir turbut nelabai tolima ateitis.

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.