Nelegalų virusas. Ar yra „skiepų“ vežėjams?
Nors milžiniška iš Artimųjų Rytų ar Afrikos plūstančių migrantų upė vingiuoja iš tolo lenkdama Lietuvą, mūsų šalies transporto įmonių vadovai šią problemą be jokių išlygų laiko sava. Į Didžiąją Britaniją pakliūti siekiantys pabėgėliai šturmuoja Europos rinkose dirbančius „lietuviškus“ krovininius automobilius, pjausto tentus, gadina krovinius, o kai kuriais atvejais netgi kelia grėsmę vairuotojų gyvybei. Visi šie dalykai generuoja į neviltį varančius nuostolius ir užtraukia britų valdžios institucijų nemalonę. Kaip tokių bėdų išvengti ar bent jau minimizuoti gręsiančias sankcijas? Šūsnį atsakymų į daugybę panašių klausimų pateikė advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „JUREX“ specialistai, vežėjams surengę nemokamą konferenciją „Nelegalų gabenimas į Jungtinę Karalystę: teisinės ir techninės prevencijos priemonės, sankcijos ir atsakomybė“.
Migracijos rykštė
Specialistai vardija skirtingas priežastis, lėmusias pabėgėlių srautą, tačiau dėl vieno sutariama vienbalsiai: nelegaliai į Europą plūstančiųjų žmonių yra daugiau nei jiems įmanoma padėti. Vien bandančių pakliūti į Jungtinę Karalystę skaičius pastaraisiais metais (lyginant su 2012-2013 m.) išaugo 60 proc. Prognozuojama, kad iki 2015-ųjų pabaigos atvejų, kuomet pabėgėliai surandami krovininiuose automobiliuose ir traukiniuose, skaičius pasieks 35 000 ribą.
Bėgančių nuo karinių konfliktų ar tiesiog ieškančių geresnio gyvenimo neatbaido nei mažinamos socialinės garantijos, nei faktas, kad daugelis „receptų“, sufleruojančių kaip nelegaliai patekti į Europą apskritai ir JK konkrečiai, yra mirtinai pavojingi. Dar daugiau – kuo aukštesnius apsauginius barjerus migrantams dėlioja Pasienio tarnybos (UK Border Force) pareigūnai, tuo agresyviau nelegalai elgiasi. Neretai jie būna ginkluoti ir grasina panaudoti fizinę prievartą, jeigu tik sunkvežimių vairuotojai pastebi bandymus lįsti į puspriekabę ar slėptis automobilio konstrukcijoje ir bando tam sutrukdyti.
Tais atvejais, kai pabėgėliams pavyksta nepastebėtiems patekti į sunkvežimį, ir tai paaiškėja tik prancūzų ar britų pareigūnams patikros metu – vežėjo įmonei ir vairuotojui skiriamos tūkstantinės baudos. Kol jos nesumokamos transporto priemonės gali būti sulaikomos, o vairuotojui tam tikrais atvejais pasiūlyta susipažinti su areštinės gultais.
„Turbūt visi puikiai suvokiame, kad nesame pajėgūs nei sustabdyti nelegalios migracijos, nei pakeisti britų Pasienio tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau galime nemažai nuveikti, kad susidūrus su šia problema patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni“, – vežėjams surengtame seminare pabrėžė vadovaujanti „JUREX“ partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.
Baudų mažinimo būdai
Pavojingiausiomis vietomis, kur nelegalūs migrantai dažniausiai stengiasi patekti į automobilius, keliaujančius į Jungtinę Karalystę, specialistai vaidina Kalė ir Dunkirko uostus bei „Coquelles“ eurotunelį. Nors visi šie objektai yra Prancūzijos teritorijoje, čia dirba ir britų Pasienio tarnybos pareigūnai, o vežėjai už pražiopsotus nelegalus ar sąmoningą bandymą šiems padėti, yra baudžiami pagal angliškus įstatymus. Sankcijos už migracijos taisyklių pažeidimą nevaikiškos: už vieną nelegalą paprastai skiriama iki 2000 svarų bauda. Todėl jei automobilyje bus rasta 6 pabėgėlių grupė, bendra vežėjui išrašyta bauda gali siekti 12 000 svarų.
J. Judickienė atkreipė dėmesį, kad baudos skiriamos tiek bendrovei, tiek vairuotojui (ši tradiciškai būna kiek mažesnė), kurioje vairuotojas dirba. Tačiau visais atvejais transporto įmonė yra solidariai atsakinga už vairuotojui skirtą baudą. Tai reiškia, kad jeigu vairuotojas per nustatytą terminą pats nesumoka jam skirtos baudos, tuomet JK Pasienio tarnyba reikalauja šios baudos sumokėjimo iš darbdavio, kuriam vairuotojas dirbo tuo metu, kai buvo pagautas su nelegalais.
Baudos dydis priklauso nuo keleto dalykų: ar vairuotojas pirmą kartą įkliūva gabenant nelegalus, ar įmonė buvo tinkamai jį instruktavusi kaip saugotis nelegalų, ar imtasi bent minimalių techninių ir teisinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo tokių grėsmių.
Verslo ginčų advokatų kontoros „JUREX“ vadovės teigimu, jei pareigūnai nustato, kad vairuotojas iš tiesų galėjo nepastebėti nelegalų patekimo į transporto priemonę, jei jis ir vežėjų įmonės vadovai tinkamai paaiškina, kokių prevencinių priemonių buvo imtasi saugantis nuo įsibrovėlių, bauda gal būti neskirta visai arba skirta gerokai mažesnė.
„Nesusidūrusiems su šiais dalykais gali pasirodyti, kad darbuotojų mokymo planai, instruktažai, kaip apsisaugoti nuo nelegalų, techninių prevencijos priemonių aprašai ir t. t. gali pasirodyti kaip bereikalingas „popierizmas“, tačiau būtent tai yra nepaprastai svarbu susidūrus su JK Pasienio tarnyba. Jos pareigūnai prieš priimdami sprendimą dėl baudos už aptiktus nelegalus visada pateikia klausimus, kas buvo daroma siekiant suvaldyti situaciją. Jei vežėjas turi ką pasakyti ir parodyti, sprendimai dažniausiai būna visiškai kitokie nei tada, kai įmonė prevencijai neskiria jokio dėmesio“, – pastebėjo J. Judickienė.
Pagalba vairuotojui
Kokie įmonės vidaus dokumentai ar instrukcijos vairuotojams tampa geriausiai talkininkais derantis dėl baudų? Advokatė patarė ruošiantis kelionėms į „salą“ pirmiausia pastudijuoti JK Pasienio tarnybos teikiamas rekomendacijas ar pasikonsultuoti su transporto srityje besispecializuojančiais teisininkais. „Universalus patarimas būtų toks: kuo detaliau aprašyti visus veiksmus, kurių turi imtis darbuotojas, siekiant išvengti nelegalų patekimo į transporto priemonę. Vienos iš nusotatų formuluotė galėtų būti maždaug tokia – Vairuotojas privalo krovinio pakrovimo į transporto priemonę metu atidžiai stebėti, kad į transporto priemonę nepatektų pašaliniai asmenys. Prieš galutinį krovinio pakrovimą visi įpjovimai bei įplyšimai išoriniame tente ar kitokio apvalkalo medžiagoje, kurių ilgis viršija 25 cm, turi būti pataisyti ir suklijuoti taip, kad neleistų patekti į vidų pašaliniams asmenims. Tokią instrukciją (idealiu atveju surašytą dviem kalbomis) vairuotojas turėtų turėti automobilio kabinoje ir prireikus pateikti pareigūnams“, – patarė vadovaujančioji „JUREX“ partnerė J. Judickienė.
Vairuotojas taip pat turėtų būti perspėtas apie asmeniškai jam tenkančią atsakomybę ir gresiančias sankcijas už nelegalų patekimą į transporto priemonę. Neoficialiais duomenimis, už kiekvieno nelegalo pervežimą per Jungtinės Karalystės valstybės sieną siūlomas iki 1000 svarų „honoraras“, todėl pasitaiko atvejų, kai vairuotojai sąmoningai ryžtasi avantiūroms ir į kabiną įsileidžia nelegalus padirbtais asmens dokumentais.
Saugantis nuo tokių darbuotojų advokatai rekomenduoja į darbo sutartis įtraukti aiškiai apibrėžtus vairuotojo įsipareigojimus laikytis visų reikalavimų, susijusių su nelegalų prevencija, bei numatyti darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį už bendrovei padarytą žalą pažeidus minėtus reikalavimus.
Tas pats pasakytina ir apie sutartis su krovinio siuntėju – užsakovu. Kartais nelegalai į puspriekabę pakraunami kartu su kroviniu arba kaip „krovinys“, todėl šiuos dalykus taip pat reikėtų aptarti prieš imantis darbo. Užsakovas turėtų garantuoti, kad krovinyje nėra pašalinių uždraustų gabenti daiktų ar asmenų, kad krovinys bus supakuotas tinkamai ir nepažeidus krovinio pakuotės į jį negalės patekti pašaliniai asmenys. Tokius įsipareigojimus pažeidus siuntėjui tektų kompensuoti vežėjui pritaikytas baudas ir atlyginti kitus nuostolius.
Ginčytis verta
Jei nelegalai visgi pergudrauja vairuotoją ir juos transporto priemonėje aptikę Pasienio tarnybos migracijos tarnautojai skiria baudas, advokatai pataria pabandyti per 28 dienas tokį sprendimą apskųsti. Tai verta daryti, nes nėra žyminio mokesčio, o kvalifikuotai išdėsčius kokių priemonių buvo imtasi siekiant apsisaugoti nuo nelegalių imigrantų bandymo patekti į transporto priemonę, bauda gali būti neskirta ar bent jau ženkliai sumažinta. „JUREX“ advokatų duomenimis, apie 70 proc. tokių ginčų baigiasi palankiai vežėjams, o jei baudos ir skiriamos, tai jos dažnai būna 70-90 proc. mažesnės už nurodytas pradiniame Pasienio tarnybos dokumente.
Svarbu ir tai, kad neišvengus baudos dažniausiai pavyksta susitarti dėl jos mokėjimo dalimis – taip įmonei palengvinama finansinė našta.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.