Sunkvežimių lizingas: avantiūristų laikai baigėsi

^52F73482CEE4BBACDBB12288E91B8D62174CD43DCB3120F381^pimgpsh_thumbnail_win_distr

Kaip žinia Lietuvoje nėra visiškai jokios transporto parko formavimo politikos. Teisė turėti nuosavą automobilį mūsų šalyje laikoma beveik šventa, todėl gatvės ir keliai pilni ratuoto šlamšto, kainuojančio vos po kelis šimtus eurų. Tačiau padėtis vilkikų rinkoje visiškai kitokia.

Privatūs asmenys skolinimosi galimybių neišnaudoja

SEB bankas pasidalino savo įžvalgomis apie tai, kokiais automobiliais Lietuvos žmonėms teoriškai leidžia važinėti gaunamos pajamos ir kokias mašinas renkasi praktiškai. Sudarydami vadinamąjį „automobilių įperkamumo“ rodiklį, ekonomistai teigė, kad vidutinį (bruto apie 700 eurų) darbo užmokestį gaunantis asmuo lizingu galėtų įsigyti 8700 eurų kainuojantį automobilį, o dviejų asmenų šeima – įpirkti automobilį, kurio kaina siekia 17400 eurų. Už tokią kainą galima įsigyti naują kompaktinės, ekonominės arba aukštesnės klasės apynaujį automobilį, kuris naudoja mažiau degalų, neerzina neprognozuojamais gedimais ir yra gerokai saugesnis. Tuo tarpu statistika rodo, kad gyventojai perka pigesnius ir senesnius automobilius – du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni negu dešimties metų. Paprastai „nauja“ mašina perkama vidutiniškai išleidžiant 3500 eurų. Pamažu gerėjanti ekonominė padėtis ir augančios pajamos požiūrio į tai, kas yra „geras automobilis“ visiškai nepakeitė.

Profesionalai elgiasi atvirkščiai

Kardinaliai priešingas vaizdas sunkioji transporto sektoriuje. „Linavos“ duomenimis pernai Lietuvoje buvo 59,2 proc. vilkikų, atitinkančių „Euro5“ reikalavimus, 7,1 proc. – „Euro4“ ir 25 proc. – „Euro3“. Turint galvoje tai, kad „Euro5“ standarto neatitinkantys sunkvežimiai neregistruojami nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos, galima daryti prielaidą, kad mūsiškis komercinio transporto parkas yra pavydėtinai jaunas ir tvarkingas.

Galima ginčytis, kiek įtakos tam turi tarptautiniai reikalavimai, kiek racionalus skaičiavimas, jog naujesnis ir techniškai pažangesnis vilkikas bus geresnis darbo įrankis, tačiau faktas yra būtent toks. Kadangi stambaus „kalibro“ mašinos nuo 65 000 iki 80 000 eurų, maždaug 7 iš 10 vilkikų vežėjai perka iš gamintojų atstovybių naudodamiesi lizingo bendrovių paslaugomis.

SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus, komentuodamas šiuos dalykus teigė, kad Lietuvos vežėjai savo profesionalumu ir gebėjimu greitai spręsti sudėtingas problemas yra ne kartą maloniai nustebinę.

„Vienu metu krovinių gabenimo verslas daug kam atrodė labai patrauklus ir pelningas, todėl transporto įmonės nepamatuotai sparčiai didino savo transporto parką. Šio „burbulo“ sprogimas buvo skausmingas tiek vežėjams, tiek bankams, todėl pastaraisiais metais įmonių, norinčių lizinguotis naujus vilkikus, veikla ir perspektyvos analizuojami gerokai atidžiau. Jei kompanijos balansas nekelia abejonių, užsakymų srautai yra pastovūs, klientai mokūs, jei jie dirba stabiliose rinkose (kai kurių įmonių Rusijos – ES sankcijų karas niekaip nepaveikė), jei rizikos aiškiai apibrėžtos – sėdam tartis dėl pradinio įnašo, palūkanų, terminų ir panašių dalykų. „Sveikų“ įmonių tikrai labai daug“, – dėsto S. Mickus.

Lizingo specialistas teigia, kad nors vertinimo kriterijai yra universalūs, su kiekvienu potencialiu klientu kalbamasi individualiai ir nei vienam nepasakoma „ne“, kol nebūna išnagrinėtos visos aplinkybės. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nepamatuotas geranoriškumas transporto įmonę gali įstumti į dar didesnę bėdą, jei jos vadovai modeliuodami verslo perspektyvas padarė klaidų ar ką nors netiksliai įvertino.

„Esame sulaukę padėkų iš įmonių, kurių projektus finansuoti atsisakėm dėl, mūsų manymu, pernelyg didelės rizikos. Tačiau laikas parodė, kad buvom teisūs“, – pasakojo SEB banko Lizingo departamento direktorius.

Rizikos kaina skiriasi

Įdomu, kad kai kuriais atvejais nieko nepešę didžiosiose „pinigų parduotuvėse“, vežėjai paprastai mažesniuose bankuose ir ten gauna ko norėję. Tiesa, beveik visais atvejais paskolos suteikiamos ar lizingo sutartys pasirašomos kur kas griežtesnėmis sąlygomis, numatant didesnį pradinį įnašą ir aukštesnes palūkanas.

„Citadele“ banko lizingo departamento vadovas Aurimas-Tomas Staškevičius patvirtino, kad didelę dalį jų klientų sudaro jaunos įmonės, negalinčios pasigirti ilgalaike veiklos istorija ir dideliu kontraktų skaičiumi.

„Verslo pradžia dažniausiai nebūna lengva, tačiau tai nereiškia, kad visi šio rinkos naujokai yra pasmerkti nesėkmei. Su nusprendusiais dirbti savarankiškai mes detaliai išnagrinėjame kur ketinama specializuotis, kuriose rinkose, kokius krovinius, kokiems klientams ketina gabenti. Jei įmonės vadovas į šiuos klausimus turi aiškius atsakymus – paprastai pasirašom bendradarbiavimo sutartį. Be abejo, čia rizika didesnė nei dirbant su keliolikos metų patirtį turinčiomis transporto kompanijomis, eksploatuojančių nuo 40-50 vilkikų su puspriekabėmis ir viso labo nuolat atnaujinančių parką, todėl vidutinė metinių palūkanų norma yra maždaug 4 proc., o pradinis įnašas siekia 30-40 proc.“, – pasakojo A.-T. Staškevičius.

Palyginimui, didieji skandinavų bankai vežėjų- rinkos senbuvių veiklą finansuoja imdami maždaug 2,5 proc. metines palūkanas. Paprastai naują techniką lizinguojančios įmonės sudarydamos sutartį turi mokėti nuo 10 proc. iki 30 proc. viso pirkinio kainos. Lizingo laikotarpis dažniausiai svyruoja apie 3-4 metus.

„Citadele“ banko lizingo departamento vadovas taip pat konstatavo, kad nors pastaraisiais metais pasitaikė nesėkmingų naujų transporto verslo projektų, visgi atsitiktinių žmonių ar avantiūristų čia nebėra. Būna pradelstų mokėjimų, tačiau atsiiminėti vilkikų netenka.

„Didžioji dalis vežėjų stengiasi pasirašyti ilgalaikius kontraktus su logistikos-ekspedijavimo bendrovėmis ir turėti garantuotus užsakymus. Jie paprastai būna mažiau pelningi nei atsitiktinių krovinių gabenimas, tačiau leidžia geriau planuoti veiklą“, – teigė  A.-T. Staškevičius.

Beje, vežėjų įmonės-naujokės dažniausiai perka ne naują, o 3-4 metus eksploatuotą techniką, kurios vertė vėlesniais metais smunka kur kas lėčiau. Skirtingai nei lizingo būdu perkant naują lengvąjį automobilį senoji mašina gali būti laikoma pradiniu įnašu, tai sunkvežimių rinkoje tokios praktikos nėra. Tarp mažųjų bankų ir lizingo bendrovių klientų pirkinių 70-80 proc. sudaro nenauji vilkikai.

Kalbinti finansų specialistai vienbalsiai pastebėjo, kad pastaraisiais metais skolinamų pinigų kaina laikosi rekordiškai žemame lygyje, todėl investuoti į gamybos priemonės – palanki proga.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,348
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 132
0
1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 124
0