Šiuo metu Lietuvos Darbo biržoje įregistruota virš 275 tūkst. bedarbių, šalyje nedirba 13 % darbingo amžiaus žmonių, tačiau tam tikrų profesijų atstovų darbo rinkoje nuolat trūksta, jų tarpe yra ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, ir vairuotojai-ekspeditoriai. 2009 m. Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometras rodo, kad šie darbininkai įeina į paklausiausiųjų 9-uką. Tą faktą patvirtina ir tai, kad Darbo biržos pasiūlymuose jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Tinklapyje dėmesį patraukia ryškus reklamos skelbimas, kuriame siūlomas darbas vairuotojams. Darbo pasiūlymų šios profesijos atstovams netrūksta ir kituose tinklapiuose, taip pat laikraščiuose.Darbdavių teigimu, rasti kvalifikuotą vairuotoją Lietuvoje tikrai nėra labai lengva, o piliečiams iš trečiųjų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, nuo 2009 m. kovo mėn. nauji leidimai dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais nėra išduodami. Tarp visų išduotų leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams transporto sektoriuje 2007 m. buvo išduota 41 proc., 2008 m. – 35 proc. leidimų. Tuo pačiu Darbo birža skelbia, kad jei darbdaviui nebus pasiūlyti privalomus ir pagrįstus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys vairuotojai iš Lietuvos, Darbo birža pratęs ar išduos leidimą dirbti anksčiau įmonėje įdarbintam užsieniečiui.
Nors Darbo birža skatina darbdavius samdyti darbininkus iš Lietuvos ir nepratęsinėti sutarčių su užsieniečiais, pastarieji teigia, kad rasti profesionalų lietuvį vairuotoją vis dar nėra paprasta. UAB „Sėkmingas reisas“ direktorius Sergo Amirgulašvili sako, kad ne sykį kreipėsi į Darbo biržą, ieškodamas vairuotojų, tačiau jie neturėjo ko pasiūlyti. To priežastis – įmonės pasirinkta kryptis, labai tolimi reisai: „Mes važiuojame į Turkiją, Gruziją, Armėniją, Azerbaidžaną, vietiniai nenori važiuoti ta kryptimi. Beveik visus vairuotojus randu savarankiškai, pusę jų iš Gruzijos. Aš nieko prieš samdyti lietuvius, tačiau jie į mane nesikreipia“, – konstatavo S. Amirgulašvili.
Kalbėdami apie užsieniečius darbdaviai pabrėžė, kad samdo juos būtent todėl, kad lietuviai nenori važiuoti ne tik į labai tolimus reisus, bet ir apskritai Rytų kryptimi. „Lietuviai vairuotojai atsisako važiuoti į Kazachstaną, Baltarusiją, Rusiją, o įdarbinus užsienietį atkrinta ir vizų klausimas, todėl sutartis su jais kol kas pratęsinėjame“, – sakė UAB „Vilniaus dobilas“ atstovas Vaidotas Grigeliūnas. Jam antrino ir UAS „Transmėja” atstovė Orinta Jankauskienė: „Užsieniečiams vairuotojams pratęsinėjame sutartis būtent su ta sąlyga, kad nerandame kvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje“.
Dauguma Darbo biržos tinklapyje darbuotojų ieškančių darbdavių teigia, kad tinklalapis nėra pagrindinis kandidatų ieškojimo šaltinis. „Pradėjau naudotis prieš tris ar keturis mėnesius, bet nepasakyčiau, kad buvo daugybė besidominčių darbu. Daugiausia skambučių sulaukiame skelbimus įdėję į laikraščius. Taip pat naudojamės internetinėmis darbo skelbimų svetainėmis, kas irgi duoda rezultatų“, – skirtingų paieškų rezultatais dalijosi UAB „Transmėja“ atstovė. Be to, kai kurie darbdaviai teigia, kad Darbo biržos kandidatai skiriasi nuo kitų: „Darbo biržos kandidatai yra „specifiniai“. Jeigu žmonės patys randa skelbimą, jie labiau būna motyvuoti, nori dirbti. O iš biržos tokių kandidatų vienas kitas, kelis įdarbinome“,- pasakojo UAB „Transekspedicija“ atstovė Renata Markevič.
Tokiam požiūriui pritarė ir UAB „Girteka“ personalo vadybininkė Viktorija Tomaševičienė, teigianti, kad Darbo biržos kandidatai nėra patys stipriausi. Tuo tarpu dalis darbdavių, ieškančių darbuotojų, visai nekreipia dėmesio į tai, iš kur jie sužinojo apie laisvą darbo vietą. „Kai susirandu vairuotoją ar jis mane suranda, nelabai žinau, iš kur jis – Darbo biržos, laikraščio ar atėjęs „per draugus“. Man svarbu, koks žmogus“, – pasakojo UAB „Keltra“ direktorius Rimas Širka.
R. Širka teigė, kad užsieniečių darbuotojų neturi, užtenka ir lietuvių, kuriais labiau pasitiki. Kitokios nuomonės laikosi R. Markevič, teigdama, kad nėra pagrindo užsieniečių išskirti iš kitų: „Jeigu žmogus nori dirbti, viskas gerai. Mes gauname užsieniečiams pratęsimus, tačiau nuo Naujųjų metų taip pat įdarbinome ir labai daug lietuvių“. Paklausti apie tai, kaip sužinojo apie Darbo biržos skelbimų puslapį, vieni darbdaviai teigė, kad atrado jį tiesiog domėdamiesi darbo pasiūlymų talpinimo galimybėmis, kiti gavo instrukcijas atvykę į Darbo biržos organizuotą mugę. Kai kurie darbdaviai mugėse dalyvauja nuolat, kitiems užtenka ir kitų paieškos galimybių, o kažkas nusivylęs vienu susitikimu, vis tiek laukia sekančio: „Dalyvavome vienoje Darbo biržos organizuotoje mugėje, bet turbūt reikės vėl dalyvauti, praeitą kartą kažkodėl labai mažai vairuotojų buvo“, – pasakojo UAB „Vilniaus dobilas“ atstovas.
Verslininkai teigia, jog naujų vairuotojų paieškos yra kur kas sunkesnės nei mano šalies darbo rinką ginantys valdininkai. Dažnai manoma, jog jei turi reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą – gali vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Deja… Atsakymas į klausimą, kas ir kaip spręs vairuotojų trūkumo klausimą kai baigsis krizė, yra tik vienas – tai būsimas tik darbdavio galvos skausmas.
Analitika
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-05-15 1,378
Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.
2024-05-14 149
Balandį apie bankrotą paskelbė dvi seniai rinkoje veikiančios vežėjų ir logistikos įmonės, bus atleisti beveik šimtas darbuotojų. Statistika rodo, kad pernai vežėjų bankrotų buvo rekordiškai mažai, tačiau situacija šiemet, LRT RADIJO pašnekovų teigimu, kelia nerimą.
2024-05-13 478
Žemiau pateiktas IRU seminaro apie tai, kaip Europoje įvedami nauji – ekologiniai – kelių mokesčiai, vaizdo šrašas.
2024-05-06 80
Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.
2024-05-03 126
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.