Išorinis uostas: milijonai tonų krovinių per Klaipėdą – kinų rankose
Rekordinius metus užbaigęs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas į 2016-uosius keliauja plačiais užmojais. Jau sausio viduryje į Lietuvą atvyksta kinų delegacija, besidominti išorinio uosto Klaipėdoje statybos galimybėmis. Jei projektas būtų įgyvendintas, naujajame uoste galėtų būti perkraunama dvigubai daugiau krovinių nei šiuo metu Klaipėdos uoste. Pernai uoste perkrautas rekordinis kiekis, apie 38,5 mln. tonų krovinių.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, išorinio uosto projekto esmė yra įveikti dvi pagrindines problemas, kurios šiuo metu juntamos Klaipėdos uoste.
„Tai yra gylio ir laisvų žemės plotų klausimas. Nesame pionieriai šioje srityje, visi stambiausi pasaulio ir Europos uostai eina būtent tokiu principu – į išorę. Gaila, kad mes nuo 2003 metų tik diskutuojame šiuo klausimu“, – kalbėjo A. Vaitkus.
A.Vaitkus teigia, jog bendradarbiaujant su įspūdingo dydžio Kinijos kompanija „China Merchant Group“ (CMG) matoma nauja perspektyva ir didžiuliai krovinių srautai. Generalinis direktorius jau ne pirmą kartą pabrėžė tai, jog itin svarbu, kad nauja kompanija nekonkuruotų su jau esamu potencialu Klaipėdos uoste.
Koks būtų kinų vaidmuo šiame projekte, A.Vaitkaus teigimu, kalbėti dar per anksti. Lapkritį, viešėdamas Kinijoje, ir praleidęs ne vieną valandą diskusijose su aukščiausiais kompanijos vadovais apie galimą finansavimą ir projekto įgyvendinimą, A.Vaitkus sulaukė kinų patikinimo, jog partneriams būtų patrauklios įvairios bendradarbiavimo formos. Partneriai iš Kinijos turi apie 30 terminalų visame pasaulyje, jų patirtis plėtojant panašią infrastruktūrą milžiniška.
„Kalbant su Kinijos partneriais buvo įvardinti galimi krovinių kiekiai, kurie būtų dvigubi nei šiandien turime Klaipėdos uoste, CMG – tai viena kompanijų, vystančių pramonės ir logistikos centrą Minske, o Klaipėdos uostas su Baltarusija yra strateginiai partneriai, tai imponuoja Kinijai. Galėtume niveliuoti ne tik srautus išgabendami krovinius į Skandinavijos valstybes, Vokietiją, bet ir į rytų pusę, Baltarusiją, Šiaurės Ukrainos, Rusiją“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Uosto forma dar nėra aiški
Kokia būtų išorinio uosto forma, kol kas nėra aišku. A.Vaitkus teigia matantis kitokį uostą nei buvo siūlę studiją atlikę japonai.
„Matyčiau kitokią formą, bent pradiniame etape, ko gero, tai galėtų pagal šiaurinį molą išsidėsčiusi teritorija į jūros pusę, neuždengtų Melnragės gyvenvietės ir leistų pasiekti mūsų užsibrėžtus uždavinius, – savo vizija dalijosi generalinis direktorius. – Išorinio uosto statyba duotų didelį impulsą „Klaipėdos naftai“, visiems šiaurinėje dalyje esantiems terminalams. Suformavus tokią infrastruktūrą, ji leistų net ir blogomis oro sąlygomis priiminėti laivus, kurie įeina, pasiekia ir centrinę, ir pietinę uosto dalį“.
Išorinio uosto idėja visų pirma turi nugulti jau pradėtame ruošti bendrajame uosto plane. Tokio projekto realizavimas trunka nuo penkerių iki penkiolikos metų, direkcija viliasi, jog pavyktų išorinio uosto projektą įgyvendinti per trumpiausią terminą.
Įspūdingo dydžio kompanija
„CMG“ arba „China Merchants Group“ buvo įkurta 1872 metais. Pagrindinė jos būstinė įsikūrusi Honkonge. 2014 metais „CMG“ pelnas pasiekė rekordines aukštumas – korporacija gavo beveik 28 mlrd. juanių grynojo pelno (3,9 mlrd. eurų).
Jos bendro valdomo turto vertė siekia 5,35 trilijono juanių (maždaug 745 mlrd. eurų). Šiuo metu korporacija vykdo maždaug 500 mln. dolerių vertės investicijas Baltarusijoje – greta Minsko oro uosto kuriamas milžiniškas pramonės parkas.
Spalį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kinijos verslo milžine CMG pasirašė susitarimą dėl bendros ekspedijavimo įmonės steigimo. Tokia įmonė rūpintųsi krovinių ekspedijavimu tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos, teiktų visas logistikos paslaugas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.