Uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas liepos mėnesio statistikos parodymą, kad bemaž 80 tūkst. tonų sumažėjo rusiškų rūdų apyvarta, nesieja su Rusijos atsakomaisiais veiksmais Europos Sąjungai – iš dalies šį sumažėjimą lėmė rugpjūčio pirmomis dienomis baigta 70 tūkst. tonų talpos laivo krova.
Šią liepą Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo +4,8 proc.: iš viso krauta 2 814,1 tūkst. t, t. y. +128,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. liepos mėn.
Tarptautinės svarbos geležinkelių projekte – „Rail Baltica“ statybvietėje – rangovams karštos dienos tiek temperatūros, tiek darbų organizavimo prasme. Europinę vėžę nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno tiesiantys rangovai, siekdami per trumpą laiką įvykdyti milžiniškos apimties darbus, kurių vertė pinigine išraiška siekia 1,3 milijardo litų, pasitelkia naujausias susisiekimo infrastruktūros projektuose taikytinas technologijas.
Nuo šių metų spalio 1 dienos bus privaloma pateikti išankstinę informaciją apie krovinius, įvežamus į trijų valstybių Muitų sąjungos teritoriją geležinkeliais, pranešė Muitinės departamentas.
Daugiau nei 87 mln. Lt vertės Kauno intermodalinio terminalo (KIT) statybos – finišo tiesiojoje. Liepos pradžioje tuo įsitikino ir Vyriausybės, Kauno miesto bei rajono savivaldybių atstovai, projekto partneriai, aplankę statybų aikštelę Palemone. Projekto rangovai teigia, kad terminalas pradės veikti jau šį rudenį.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) lankėsi Kinijos kompanijos „North China Engineering Co.Ltd“ (NCPE) atstovai, ketinantys per Klaipėdos uostą gabenti konteinerius į Baltarusiją. Per metus kinų bendrovė planuoja Klaipėdoje perkrauti apie 4000 konteinerizuotų krovinių (TEU).
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atidarytas naujasis Eismo valdymo centras. Jame centralizuotai organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, automatiškai sudaromi ir koreguojami traukinių grafikai. Gabenantieji krovinius geležinkeliais gali tikėtis, kad nuo šiol jų kroviniai gavėjus pasieks greičiau ir saugiau. Be to, padidės krovinių pristatymo laiko tikslumas.
Lietuvoje šiuo metu eksploatuojama apie 384 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Krovininei laivybai užtikrinti infrastruktūra iki šiol nebuvo tinkama – Nemune formuodavosi seklumos, o Kaune nebuvo krovininės prieplaukos, sudarančios sąlygas gabenti krovinius maršrutu Kaunas–Klaipėda. Pastarosios statybos I etapo darbus, atliekamus ES paramos lėšomis, planuojama baigti dar šiemet, o tinkamą Nemuno farvaterį formuojančių bunų rekonstravimą ketinama tęsti ir naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu.
Vilnius, 2014 m. liepos 17 d. Lietuviai neabejoja, kad „Rail Baltica“ projektas šaliai atneš naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų, rodo gyventojų apklausa.
Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių srautas Klaipėdos uoste, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 2,7 proc. mažiau krovinių nei 2013 m. pirmąjį pusmetį. Kita vertus, tik Klaipėdos uoste be Būtingės terminalo krova padidėjo 3 proc. Be to, džiugina trašų ir konteinerių krovos rezultatai.