Prezidentė pažėrė kritikos „Lietuvos geležinkeliams“
Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ gresiant milijoninei baudai už išardytą kelią į Latviją, šalies vadovė sukritikavo prastą bendrovės bendradarbiavimą su tyrimą atliekančia Europos Komisija (EK).
Dalia Grybauskaitė sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ neveiklumas Lietuvai gali brangiai kainuoti. Susisiekimo ministras tikina, kad geležinkelio ruožu yra suinteresuota tik „Orlen Lietuva“, o realiausia išeitis yra modernizuoti susisiekimą su Latvija, nutiesiant europinę „Rail Baltica“.
„Lietuvos geležinkeliai“, kur Susisiekimo ministerija turi 100 proc. akcijų, jau elgiasi kaip valstybė valstybėje. Šios bendrovės savivalė ir neatsakingumas gali brangiai kainuoti mums visiems“, – po D. Grybauskaitės susitikimo su susisiekimo ministru sakė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Jos teigimu, Europos Komisija baigia antimonopolinės geležinkelių veiklos tyrimą, kuris pradėtas dėl 2008 metais išardyto Rengės geležinkelio ruožo ir bendrovei gali paskirti dešimčių milijonų eurų baudą.
„Tyrimas vyksta nuo 2013 metų, o „Lietuvos geležinkeliai“ nė neieško sprendimo ar susitarimo su Europos Komisija, kad milžiniškos baudos būtų išvengta“, – sakė D.Ulbinaitė.
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, klausimą dėl Rengės geležinkelio ruožo inicijavo „Orlen Lietuva“, kurios interesas yra daugiau uždirbti ir taupyti sąnaudas. Tačiau, anot jo, Rengės ruožo atstatymo nenori Latvija.
„Latvijos pusė nenori atstatymo, nes ir jų pusėje tas geležinkelis yra visiškai susidėvėjęs. Jei mes ir atstatytume iki sienos, „Orlen“ tai neduotų galimybių diversifikuoti savo krovos maršrutų“, – sakė susisiekimo ministras.
Jis pripažino, kad Europos Komisija yra pasiūliusi keletą variantų, kurių realiausias yra modernizuoti susisiekimą su Latvija.
„Rail Baltica 2“ taip pat būtų vienu iš susisiekimą pagerinančių dalykų“, – tvirtino R. Sinkevičius. Jo žodžiais, ketinama sustiprinti bendravimą su EK, pasitelkiant atašė, Susisiekimo ministerijos darbuotojus.
„Galimi įvairūs sprendimai – geležinkelių atstovas gali būti įdarbintas Briuselyje tuo klausimu, gali būti duoti pavedimai susisiekimo atašė, tai ir bus padaryta“, – sakė R. Sinkevičius.
Jo nuomone, EK savo sprendimą gali pranešti šiemet rudenį.
Anot R. Sinkevičiaus, greitų pokyčių geležinkelių įmonės valdyme nebus: „Valdymas visuomet yra tobulintinas. Šiandien pasakyti, kad radikaliai ką nors pakeisiu, negaliu – tai yra procesas“.
Socialdemokratų deleguoto ministro teigimu, geležinkelių vadovybė buvo paveldėta iš kito ministro, kuris nebuvo jo bendrapartietis, todėl negalima sutikti, kad įmonės vadovybė yra deleguota partiniu principu.
Europos Komisija sausį „Lietuvos geležinkeliams“ nusiuntė prieštaravimo pranešimą (angl. statement of objection). Anot Komisijos, įmonė galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai– Rengė bėgius. Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos.
Oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos EK pradėjo 2013-ųjų kovą. Skundą dėl ruožo išmontavimo 2011 metais jai pateikė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
2008 metų rugsėjį „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė eismą tarp Lietuvos ir Latvijos, o po mėnesio išmontavo bėgius, kurie iki šiol neatstatyti. Įmonė anksčiau yra teigusi, kad naftos produktus galima gabenti per Joniškį, tačiau „Orlen Lietuva“ teigė, kad šis maždaug 250 kilometrų ilgio alternatyvus kelias per Šiaulius ir Joniškį įmonei yra per brangus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.