„Logistikos klaida“ verta 127 896 eurų
Transporto verslas iš pirmo žvilgsnio paprastas kaip trys kapeikos: verslininkams tereikia pasakyti, kada, koks krovinys, kur turėtų būti paimtas ir kur pristatytas, o vežėjai už suderėtą atlygį visas užsakovų užgaidas įvykdo. Tačiau praktiškai viskas yra gerokai sudėtingiau. Logistikos klaidos, ypač dirbant su smulkiais kroviniais, gali virsti milžiniškais nuostoliais tiek užsakovui, tiek vežėjui. Cargonews.lt siūlo panagrinėti vieną šviežiausių teismų praktikos, susijusios su šiais dalykais, pavyzdžių.
Problema „iš nieko“
Istorija, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis teismas tašką padėjo šių metų kovo 10-ąją, prasidėjo dar 2011-ųjų birželį, kai viena solidi logistikos kompanija apsiėmė atvežti krovinį iš Danijos į Lietuvą. Vežėju buvo pasirinkta taip pat ne vieną dieną rinkoje veikianti transporto bendrovė, kuri krovinį priėmė pervežimui Danijoje. Danijoje logistikos sandėlyje ir įvyko „logistikos klaida“ – krovinys buvo padalintas, ir per klaidą dalis krovinio išgabenta ne į Lietuvą, o į Rusiją, ir dar be krovinį lydinčių dokumentų.
Rusijos pareigūnai tokį vežimą įvertino kaip kontrabandą, pradėjo ikiteisminį tyrimą, o be dokumentų gabentą krovinį konfiskavo. Dėl to krovinio savininkas patyrė 127 896,54 eurų nuostolių. Logistikos bendrovė šią sumą sumokėjo užsakovui ir savo ruožtu pareikalavo, kad krovinius supainiojęs vežėjas kompensuotų nuostolius.
Šalys įsivėlė į daugiau nei trejus metus trukusį ginčą, nagrinėtą visų instancijų teismuose, kadangi vežėjas ginčijo, kad „logistikos klaidą“ lėmė atsitiktinumas, tai nebuvo tyčiniai jo veiksmai, o ieškovas manė, kad vežėjo veiksmai yra tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas, kurį nustačius taikoma neribota vežėjo atsakomybė.
Pakuotės dilema
Visos krovinio vertės kompensaciją priteisęs teismas padarė išvadą, kad vežėjas nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas: priėmęs krovinį pagal važtaraštį, kuriame nurodytas krovinio ženklinimas, kiekis, siuntinio tipas, prekių aprašymas, svoris ir tūris, šių duomenų nesutikrino ir dalį krovinio neteisėtai, be dokumentų išgabeno į Rusiją. Vežėjo pasiteisinimų, esą nei ieškovas, nei krovinio gavėjas Rusijoje nesiėmė kokių nors veiksmų tam, jog krovinį iš muitinės grąžintų jo savininkui, teismas nevertino kaip sudarančių pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės.
Taip pat buvo atmesti vežėjo samprotavimai, kad problemas lėmė klaidingai nurodytos krovinio vietos (kaip viena krovinio vieta nurodytos ir paletės, ir dėžės), netinkamas žymėjimas, neleidžiantis krovinio atskirti nuo kitų krovinių. Tačiau teismo vertinimu, vežėjo pareiga sutikrinti gabenamo krovinio ir važtaraščio duomenis turi būti griežtai vykdoma. Vairuotojas priimdamas krovinį turėjo patikrinti, ar tinkamai važtaraštyje nurodytas krovinio kiekis, žymėjimas ir numeravimas dokumentuose, t.y. ar važtaraštyje esantys krovinio duomenys atitinka faktiškai esančius: „Kaip profesionalas, vairuotojas nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, nes, priėmęs krovinį pagal važtaraštį, kuriame nurodytas krovinio ženklinimas, kiekis, tipas (pakeliai, paletės), prekių aprašymas, svoris ir tūris, suklydo – dalį krovinio be privalomų dokumentų išgabeno į Rusiją. Priimdamas krovinį vairuotojas, nepadarė įrašų apie krovinio, pakuočių žymėjimą ar būklę. Dėl to vežėjo veiksmai, supainiojant ieškovui skirtą krovinį su kitam gavėjui skirtu kroviniu, nėra atsitiktinumas, kurio vežėjas iš anksto negalėjo numatyti. Faktas, kad krovinio gabenimo procese dalyvauja daug subjektų, kad krovinys kelis kartus perkraunamas iš vienos transporto priemonės į kitą, vežamas vienoje transporto priemonėje kartu su kitais kroviniais ir pan., nieko nekeičia – vežėjas gali ir turi užtikrinti, jog krovinys ar jo dalis nebūtų supainiotas ir pakrautas į kitą transporto priemonę.
Nagrinėjamu atveju vežėjo elgesys pripažintinas atitinkančiu CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto prasmę, t. y. vežėjas elgėsi neatsakingai arba sąmoningai nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nors ir neturėjo tikslo šiais savo veiksmais sukelti žalos“, – nurodoma teismo nutartyje.
Verdiktas – vežėjas kaltas
Po ilgo šalių ginčo Aukščiausias teismas paliko galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, kuriais iš vežėjo priteista visa prarasto krovinio vertė . Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vežėjo veiksmus, supainiojant ieškovui skirtą krovinį su kitam gavėjui skirtu kroviniu, nėra pagrindo laikyti atsitiktinumu, kurio vežėjas negalėjo numatyti iš anksto ir išvengti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vežėjas gali ir turi numatyti, jog krovinys (jo dalis) gali būti supainiotas ir pakrautas į kitą transporto priemonę ir be jį lydinčių dokumentų, kaip kontrabanda, nugabentas į kitą valstybę bei konfiskuotas, t. y. prarastas. Vežėjo pareiga įteikti jam patikėtą gabenti turtą gavėjui lemia, kad vežėjas turi būti ypač rūpestingas ir atidus. Nutartyje konstatuota, kad atidus ir rūpestingas vežėjas gali ir turi panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones, o nagrinėjamos bylos atveju šių priemonių panaudojimas nereikalavo kokių nors ypatingų ir didelių pastangų. Vežėjas turėjo pervežimo dokumentus, kuriuose buvo identifikuotas krovinys, jo gavėjas ir siuntėjas, todėl tokių duomenų nesutikrinimas kvalifikuotinas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, kuris atitinka tyčiai prilyginto didelio neatsargumo sampratą ir kainavo vežėjui 127 896 eurų.
Komentarai
Verta susipažinti su šia LAT nutartimi, yra paskelbta LITEKO. Civilinės bylos Nr. 3K-3-127-378/2015.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.