„Netyčiukai“ muitinėje: pinigų geriau nesiūlykite…
„Čia penkių eurų angaras“, – juokais apie detalaus krovininių automobilių tikrinimo angarą Medininkų pasienio poste sako šio kelio posto viršininkas Arūnas Sarulis. Prieiname arčiau vilkiko su Rusijos registracijos numeriais: vairuotojas pripažįsta, kad netyčia tarp dokumentų, atiduotų muitininkui, buvo palikęs piniginę kupiūrą. Norėjo „kaip geriau“, o gavosi…
Tokia tvarka numatyta įsakymu: Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste už bandymą papirkti pareigūną, kai tarp dokumentų „įsimaišo“ pinigai, vairuotojas paprašomas nuvairuoti savo vilkiką patikrinimui rentgeno kontrolės sistema, vėliau – į detalaus krovininių automobilių tikrinimo angarą ir iškrauti krovinį – jo laukia kur kas detalesnė patikra nei įprastai. Be abejo, gaištamas laikas, nenumatytos išlaidos ir kitos problemos. Sukonkretizuosiu, kitos problemos šiuo atveju gali būti ir laisvės atėmimas iki 7 metų.
Tvarka galioja trečius metus
Šio straipsnio tikslas – ne polemika apie kontrabandininkų veiklos metodus ar muitinės pareigūnų sąžiningumą. Galima priminti, kad 2012 metų pabaigoje, po Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos (tuomet taip vadinosi Imuniteto tarnyba) ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų atlikto ilgalaikio tyrimo, įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo buvo pareikšti 33 Medininkų kelio posto muitinės pareigūnams.
Po šio atvejo Muitinės departamente buvo sudaryta darbo grupė išanalizuoti Lietuvos muitinėje taikomas kovos su korupcija priemones, parengti rekomendacijas, kaip muitinėje sukurti antikorupcinę aplinką.
Viena iš priemonių buvo fiksuoti atvejus, kai pareigūnams kartu su dokumentais paduodami pinigai.
„Būna tokių „netyčiukų“. Matyt, buvusios Tarybų Sąjungos respublikų žmonės vis dar įpratę, kad muitininkas, tarp dokumentų pamatęs kupiūrą, užmerks akis ar atlaidžiau pažiūrės, ne taip kruopščiai tikrins ar pagreitins kokią procedūrą. Gal toks pareigūnų „patepimas“ tinka Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau mes tokiems vairuotojams turime kitą „priešnuodį“ – detalų krovinio tikrinimą“, – pasakoja posto viršininkas, dalį tarnybos laiko dirbęs Muitinės imuniteto tarnyboje.
Todėl angarą, esantį greta rentgeno kontrolės sistemos pastato, muitininkai pavadino „5 eurų“ angaru. Į jį nuo 2013 metų nukreipiamos transporto priemonės, kurių vairuotojai mėgino „nupirkti“ pareigūnų palankumą.
„Pasiūlymų“ atvejų mažėja
Atvejų, kai tarp dokumentų muitininkams buvo įdėta pinigų, 2013 metais buvo užfiksuota daugiau kaip 1200. Toks „pamaloninimų“ skaičius paskatino muitininkus imtis papildomų priemonių. Tiesa, ikiteisminis tyrimas pradedamas ne kiekvieną kartą: pavyzdžiui 2013 m. pradėta 14 ikiteisminių tyrimų.
Pasak pareigūnų, dažniausiai kyšiai siūlomi pasienyje su Baltarusija. Paprastai juos mėgina įbrukti vairuotojai, siūlantys pareigūnui „susitarti“, „nepastebėti“ tam tikrų krovinio ypatumų ar automobilio konstrukcinių savybių, „nenukreipinėti į rentgeną“, siekdami išvengti administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, už nedidelį kontrabanda gabenamų cigarečių kiekį) ir dėl kitų priežasčių.
„Parašykite, vežėjams būtina žinoti, kad Lietuvos muitinėje situacija iš esmės pasikeitusi: už pinigų siūlymą galima sulaukti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios atsakomybės“, – prašo A. Sarulis.
Tokia korupcinio pobūdžio nusikalstama veika reglamentuota Baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje „Papirkimas“: įtariamiesiems, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų.
Pareigūnų teigimu, vairuotojai, ypač sunkvežimių, belaukdami prie muitinės, bendrauja tarpusavyje. Todėl ir informacija sklinda greitai. Todėl pernai nustatyti 826 neteisėto pinigų siūlymo atvejai – statistika mažėja.
Įtarimai dėl kyšio davimo pareigūnams 2014 m. pareikšti 55 asmenims, iš jų 41 asmuo teismo baudžiamaisiais įsakymais pripažintas kaltu (jiems skirtos baudos), 10 ikiteisminių tyrimų nutraukti nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Šiemet „užmaršių“ vairuotojų dar sumažėjo: per 11 šių metų mėnesių nustatyta 420 neteisėto pinigų siūlymo atvejų, pradėti 34 ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūno papirkimo. Įtarimai dėl kyšio davimo muitinės pareigūnams pareikšti 34 asmenims, iš jų 20 pripažinti kaltais (paskirtos baudos), 7 ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Dėl kitų dar vyksta ikiteisminiai tyrimai arba bylos nagrinėjamos teismuose.
Kas sprendžia – tikrinti ar ne?
Valstybių sienų kirtimo punktą įveikiantys vairuotojai paprastai susiduria su konkrečiu pareigūnu, kuris tikrina dokumentus, plombas, krovinį, priima kitus sprendimus. Bet jeigu galvojate, kad būtent jis savo nuožiūra sprendžia, tikrinti nuodugniai ar pasitikėti pateiktais dokumentais bei savo profesionalo nuojauta, žinokite, kad rekomendacijas, kaip elgtis, yra patvirtinęs Muitinės departamento generalinis direktorius. Jo pasirašytame įsakyme numatyta, kad „turi būti atliktas transporto priemonės, kurios vairuotojas muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu perdavė grynuosius pinigus, detalus tikrinimas, o posto pamainos viršininkui įvertinus riziką, turimas technines galimybes ir priėmus sprendimą dėl detalaus krovinio tikrinimo – ir detalus krovinio tikrinimas“.
Todėl įsidėmėkite, kad tyčia ar netyčia tarp dokumentų palikti pinigai ne tik gresia ikiteisminiu tyrimu su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis. Iki šiol Lietuvos muitinė daugeliui vežėjų įmonių, kurių vairuotojai ypač dažnai pasienyje kelią mėgindavo skintis banknotų „pagalba“, rašydavo įspėjamuosius raštus, informuodama apie tokį vairuotojų elgesį. Šiuo metu svarstoma sudaryti ir „rizikingų vairuotojų“ sąrašą – jų automobiliai būtų tikrinami dažniau ir detaliau.
O „detali patikra“ – tai ne tik papildomos iškrovimo ir pakartotinio pakrovimo išlaidos (mažiausiai 200 eurų, priklausomai nuo krovinio). Procedūra gali užtrukti iki keleto dienų. Šitaip karštligiškas noras pravažiuoti pasienį kuo greičiau ir „tyliau“, mojus ranka į įstatymus ir taisykles, gali tapti skausminga pažintimi su detalaus krovinio patikrinimo procedūromis. Krovinys vėluoja, įmonė patiria nuostolius, moka delspinigius ir gadina savo reputaciją.
Beje, jei angaras pavadintas „5 eurų“ vardu, tikėtina, kad būtent tokia suma dažniausiai tikimasi pareigūnų neprofesionalumo. Lietuvos muitinė primena: teisėtai gabenamas krovinys ir tvarkingi jo dokumentai – patikimiausias ir sparčiausias būdas įforminti muitinės procedūras.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.