Sutarčių pasirašymas: į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
„CargoNews“ aiškinosi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį pasirašant sutartis. Bendradarbiaujant su advokatų profesine bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“, skaitytojams pateikiame aktualią teisinę informaciją apie sutarčių pasirašymą.
2015 m. kovo 3 d. „CargoNews“ publikavo žurnalistinį tyrimą – detektyvą apie sukčių pinklėse atsidūrusią įmonę iš Lietuvos. Siekiant sumažinti apgavystės riziką, „CargoNews“ rekomenduoja atkreipti dėmesį į pagrindinius niuansus, ką turėtų žinoti vežėjas ar ekspeditorius pasirašydamas sutartį. Į klausimus atsako advokato padėjėja Jelena Cvirko.
Sutartys su ekspeditoriais. Ką reikėtų žinoti prieš pasirašant sutartį?
1) Pirmiausia, reikėtų mokėti atskirti ekspedijavimo sutartį nuo įprastos krovinių tarptautinio pervežimo sutarties.
Įprastos krovinių pervežimo sutarties esminė sąlyga paprastai skamba taip: „Vežėjas įsipareigoja pristatyti (pervežti) sutartyje nurodytą krovinį iš Pasikrovimo vietos į Pristatymo vietą.“. O esminė ekspedijavimo sutarties nuostata paprastai yra susijusi su organizavimu ir galėtų skambėti taip: „Ekspeditorius įsipareigoja organizuoti krovinio pristatymą iš sutartyje nurodytos pasikrovimo vietos į sutartyje nurodytą pristatymo vietą“.
Be to, skirtingai nei krovinio pervežimo sutartyje, ekspedijavimo sutartyje dažnai būna specifinių ekspeditoriaus įsipareigojimų. Pavyzdžiui:
– pareiga parinkti transporto priemonę, kuri užtikrintų tinkamą ir saugų krovinio transportavimą;
– pareiga organizuoti krovinio pakrovimą į transporto priemonę;
– pareiga organizuoti krovinio iškrovimą;
– pareiga organizuoti krovinio sandėliavimą;
– pareiga parengti, užpildyti, surinkti atitinkamus dokumentus, reikalingus krovinio transportavimui ir/arba išmuitinimui.
2) Pasirašant sutartį su ekspeditoriumi, svarbu joje įtvirtinti tokias sąlygas, kurios aiškiai parodytų, kad tai yra ekspedijavimo, o ne įprasta vežimo sutartis.
Dažniausiai užsakovai pasirašo identiškas sutartis tiek su vežėjais, tiek su ekspeditoriais (paprastai abiem atvejais tai būna tipinė vežimo (ne ekspedijavimo) sutartis). Kartais taip atsitinka dėl to, kad užsakovai apskritai nežino, jog sutartį pasirašantis asmuo pats pervežimo neatliks, o šiam tikslui pasisamdys kitą asmenį (faktinį vežėją). Tačiau dar dažniau tinkama sutartis nėra pasirašoma dėl to, kad užsakovai nesupranta skirtumo tarp įprastos krovinio vežimo sutarties ir ekspedijavimo sutarties.
Reikėtų turėti omenyje, kad ekspedijavimo sutartis dažnai gali būti ženkliai naudingesnė užsakovui nei įprasta krovinio pervežimo sutartis, kuri sudaroma su faktiniu vežėju. Atitinkamai ekspeditoriui dažniausiai yra naudingiau formuluoti sutarties sąlygas taip, kad sutartis būtų kuo labiau panaši į įprastą krovinio tarptautinio pervežimo sutartį (o ne į ekspedijavimo sutartį).
3) Būtina žinoti, kad ekspeditoriaus atsakomybė (pavyzdžiui, už vėlavimą laiku pristatyti krovinį, už krovinio sugadinimą ar praradimą ir kt.) paprastai yra ženkliai platesnė nei vežėjo.
Taip yra todėl, kad vežėjo atsakomybę pakankamai griežtai riboja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). Pavyzdžiui, CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis riboja galimybę taikyti vežėjui baudas už krovinio pristatymo termino viršijimą. Ši konvencijos norma numato, kad už vėlavimą pristatyti krovinį iš vežėjo negali būti reikalaujama didesnė nei frachto (pervežimo kainos) dydžio suma. Be to, Lietuvos teismų praktika krypsta ta linkme, kad baudų taikymas tokiais atvejais apskritai negalimas – leidžiama tik reikalauti nuostolių, kurių dydį ir faktą privaloma pagrįsti įrodymais (pavyzdžiui, net nepaisant to, kad pervežimo sutartyje buvo numatyta bauda už vėlavimą pristatyti krovinį (tarkim, 100 EUR už kiekvieną pavėlavimo dieną), užsakovas, norėdamas prisiteisti šias baudas, privalo įrodyti, kad faktiškai patyrė tokio dydžio nuostolius, kitaip sakant, kad, pavyzdžiui, tokią sumą užsakovas sumokėjo savo klientams kaip kompensaciją už vėlavimą).
Ekspedijavimo teisinius santykius paprastai reglamentuoja ne tarptautinės sutartys, o nacionalinė teisė. Lietuvoje šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 – 6.829 straipsnių normos. CK beveik neriboja ekspeditoriaus atsakomybės, įskaitant ir atsakomybės už pavėluotą sutarties įvykdymą (pavėluotą krovinio pristatymą). Tai reiškia, kad daugeliu atveju tinkamai suformulavus ekspedijavimo sutarties sąlygas, užsakovo interesai būtų apsaugoti ženkliai didesniu mastu nei įprastos krovinio tarptautinio pervežimo sutarties atveju (pavyzdžiui, daugeliu atveju baudas už netinkamą sutarties vykdymą būtų paprasčiau prisiteisti iš ekspeditoriaus, o ne iš vežėjo).
Teisinė praktika kaimyninėse šalyse
Teisinė praktika kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui Lenkijoje rodo, kad Lenkijos teismai taip pat laikosi pozicijos, jog, nepaisant vežimo sutartyje įtvirtintų baudų už vėlavimą pristatyti krovinį, nuostolius patyrusi šalis vis vien privalo pateikti įrodymus, kad dėl vėlavimo patyrė nuostolių, bei įrodymus, pagrindžiančius tokių nuostolių dydį. Šiai pozicijai pritaria ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU).
Latvijos teisnių konsultacijų įmonės SIA „MIRA MAKE“ teisininkė teigia, kad Latvijos Respublikos Civiliniame kodekse numatyta, jog sutarties šalys gali nusistatyti nuobaudas – ne daugiau 10 proc. sutarties vertės. Kitaip tariant, sutartyje gali būti numatyta bet kokia baudos suma už vėlavimą pristatyti krovinį (tokios baudas paprastai skaičiuojamos už kiekvieną pavėluotą parą), tačiau jei tokių baudų suma pasieks 10 proc. sutarties vertės ribą, daugiau baudų skaičiuoti nebegalima.
Teisininkė informuoja, kad nuostolius būtų galima išieškoti teismine tvarka, reikia įrodyti, kad kaltosios šalies veiksmuose buvo nustatyti tokie požymiai:
– neteisėti veiksmai;
– kaltė;
– nuostoliai;
– yra tiesioginis ryšys tarp patirtų nuostolių ir neteisėtų kaltosios šalies veiksmų.
Sutartyje galima numatyti baudą (išreiškiamą procentais) už laiku neapmokėtą sąskaitą – pavyzdžiui, 0,0 X% prekių vertės už kiekvieną pavėluotą parą, arba procentą už nepristatytą krovinį. Šiuo atveju baudos procentas nėra apribotas konkrečia pinigų suma, tačiau teismas gali baudos procentą sumažinti, jei atsakovas sugebės argumentuotai įrodyti, kad baudos procentą reikia sumažinti arba baudos procento iš viso nereikia taikyti, ir sugebės pateikti finansines pasekmes, galinčias tapti atsakovo bankroto priežastimi.
Latvijos teisnių konsultacijų įmonės SIA „MIRA MAKE“ teisininkė informuoja, kad Latvijos Respublikos teismuose įrodyti nuostolius yra gana sudėtinga.
„Praktika rodo, jog Latvijos teismai neskuba pripažinti nukentėjusios pusės nuostolių, nes reikia įrodinėti, jog jūs negalėjote tų nuostolių išvengti (tarkim, negalėjote surasti kitos transporto priemonės kroviniu nuvežti), reikia įrodinėti nuostolių sumą ( tarkim, teismui reikia pristatyti sąskaitas, kurias jūs išrašėte ieškovui kaip nuobaudos formą už jo prasižengimus, ir įrodyti, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos). Visi įrodymai turi būti grindžiami dokumentais“ – teigė ji.
„CargoNews“ taip pat išsiuntė užklausimą ir Estijos teisininkų įmonei. Estijos teisininkų teigimu, Estijos teismai pripažįsta sutartines baudas, tačiau jos turi būti tiksliai ir aiškiai reglamentuotos sutartyse. Be to, teisė leidžia atgauti planuotas bet negautas pajamas, tačiau jų apimtį arba dydį reikia įrodyti.
Todėl užsakovai, pasirašydami sutartis su ekspeditoriais, turėtų nepamiršti, kad gali perkelti ekspeditoriui didesnę atsakomybę, o ekspeditoriai atitinkamai turėtų žinoti, kad jų atsakomybė yra platesnė nei vežėjų, todėl turėtų labai atidžiai įvertinti sutarties sąlygas (jų formuluotes) bei prisiimamus įsipareigojimus.
4) Pasirašant ekspedijavimo ar bet kurią kitą sutartį labai svarbu patikrinti, kokia teisė būtų taikoma iš šios sutarties kylantiems teisiniams santykiams. Taip pat būtina patikrinti, kokios valstybės teismuose (ar arbitraže) būtų sprendžiami iš sutarties kylantys ginčai.
Daugeliu atveju paprasčiausia yra tiesiog įrašyti į sutartį atitinkamas sąlygas, t. y. sąlygą dėl sutarčiai taikytinos teisės bei sąlygą dėl teismingumo. Paprastai geriausia, kai sutarčiai yra taikoma tos pačios valstybės teisė, kurios teismai turėtų nagrinėti ginčą. Priešingu atveju, kilus teisminiam ginčui, šalys gali turėti ženklių papildomų išlaidų užsienio teisės aiškinimui.
Ekspedijavimo sutartį pasirašančioms šalims verta nepamiršti ir to, kad ginčai gali būti sprendžiami ne tik teismuose, bet ir arbitraže. Daugeliu atveju ginčo sprendimas arbitraže trunka žymiai trumpiau nei teismuose. Tačiau arbitraže tarp šalių kilę ginčai gali būti sprendžiami tik tuo atveju, jeigu šalys dėl to susitarė raštu. Todėl pageidaujant, kad ginčai būtų sprendžiami arbitraže, būtina į ekspedijavimo sutartį įtraukti arbitražinę išlygą.
Pagrindinės vežimo/ekspedijavimo sutarties struktūrinės dalys
1. Sutarties dalykas. Turi būti aiškiai įvardinta, dėl ko šalys susitaria. Jeigu tai yra ekspedijavimo sutartis, tuomet ši sutarties sąlyga galėtų skambėti taip: „Ekspeditorius įsipareigoja organizuoti krovinio pristatymą iš sutartyje nurodytos pasikrovimo vietos į sutartyje nurodytą pristatymo vietą, taip pat įvykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus“. Vežimo sutarties sąlyga, apibrėžianti sutarties dalyką, galėtų skambėti taip: „Vežėjas įsipareigoja pristatyti (pervežti) sutartyje nurodytą krovinį iš Pasikrovimo vietos į Pristatymo vietą.“.
2. Šalių teisės ir pareigos. Šioje dalyje konkretinamas sutarties dalykas: ką konkrečiai, kokiais terminais ir tvarka kiekviena iš šalių privalo atlikti (pavyzdžiui, gali būti numatyta ekspeditoriaus pareiga organizuoti krovinio pakrovimą ir iškrovimą; vežėjo pareiga informuoti užsakovą apie tam tikras aplinkybes (avarijas, neįprastai ilgas eiles muitinėje ir t.t.)).
3. Krovinio pristatymo terminai ir kitos sąlygos. Šioje dalyje turi būti aiškiai įvardinti pasikrovimo bei išsikrovimo terminai bei pasikrovimo ir išsikrovimo vietų adresai. Jeigu krovinio gabenimui turi būti užtikrintos tam tikros ypatingos sąlygos (temperatūros režimas, speciali transporto priemonė, krovimo būdas ir panašiai), tuomet šioje dalyje būtina tai aptarti.
4. Kaina. Sutartyje kaina turi būti labai aiškiai apibrėžta, taip pat nurodyta, ar ji apima pridėtinės vertės mokestį. Labai svarbu tiksliai įvardinti, ar tai yra atlygis, kuris apima visus vežėjo pagal sutartį atliekamus veiksmus (pavyzdžiui, dokumentų įforminimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą – jei dėl to susitarta), ar tik pačią vežimo paslaugą. Jeigu vežimas pagal sutartį atliekamas keliomis transporto priemonėmis, svarbu aiškiai nurodyti, ar šis užmokestis apima visas transporto priemones, ar tik vieną konkrečią. Be to, svarbu aiškiai įvardinti, ar į užmokestį yra įskaičiuotas sutartas užmokesčio už vežimą priedas (už deklaruotą / papildomą krovinio vertę; CMR konvencijos 24, 26 str.). Sutartyje reikėtų numatyti aiškius atsiskaitymo terminus bei sąlygas.
5. Atsiskaitymo terminas. Atsiskaitymo terminas gali būti įvardintas konkrečia data, dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba įvykiu (pavyzdžiui, kitą dieną po CMR važtaraščio originalo gavimo). Labai svarbu, kad terminas būtų aiškus. Rekomenduojame vengti formuluočių „atsiskaitymas išsikrovimo dieną“, nes nėra aišku, ar prieš išsikrovimą, ar po jo, todėl vežėjas gali vengti leisti iškrauti krovinį, kol negavo apmokėjimo (nors tokia formuluotė neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, kas būtų teisus).
6. Netesybos (baudos, delspinigiai). Reikėtų visuomet prisiminti, kad netesybų (baudų, delspinigių) galima reikalauti tik tuo atveju, jeigu dėl jų buvo susitarta raštu. Sutartyje gali būti numatytos tokios netesybos:
• delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti (pavyzdžiui, 0,05 % nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną);
• baudos už prastovas (šiuo atveju svarbu nurodyti laikotarpį, už kurį mokamos baudos (valanda, diena, para); taip pat svarbu nurodyti, ar baudos mokamos ir už poilsio bei švenčių dienas; svarbu nurodyti, kokios prastovos apmokamos (pasikrovimo, išsikrovimo vietose, muitinėje, kt.);
• bauda už krovinio nepateikimą (tarkim, 30 % frachto sumos): svarbu aptarti, kiek laiko nuo sutarto pasikrovimo termino praėjus yra laikoma, kad užsakovas atsisakė pateikti krovinį (pavyzdžiui, jeigu krovinys nepateikiamas per 24 val. nuo sutarto pasikrovimo laiko);
• bauda už atsisakymą pateikti transporto priemonę (pavyzdžiui, 30% frachto sumos): svarbu aptarti, kiek laiko nuo sutarto pasikrovimo termino praėjus yra laikoma, kad vežėjas atsisakė pateikti transporto priemonę pasikrovimui (tarkim, jeigu transporto priemonė neatvyksta į pasikrovimo vietą per 24 val. nuo sutarto pasikrovimo laiko);
• bauda už pristatymo termino viršijimą (tokia bauda gali būti numatyta, bet reikėtų turėti omenyje, kad Lietuvos teismų praktika krypsta ta linkme, jog tokiu atveju užsakovas vis vien privalo įrodyti, kad patyrė nuostolius bei pateikti jų faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus. Jeigu tokių įrodymų nėra, vežėjas gali atsisakyti mokėti baudas, nors dėl jų ir susitarta sutartyje. Pažymėtina, kad arbitražo pozicija šiuo klausimu yra kiek kitokia – paprastai naudingesnė užsakovui).
7. Teismingumas ir sutarčiai taikytina teisė. Siekiant palengvinti savo padėtį ginčo atveju, rekomenduojame sutartyje numatyti, kur bus nagrinėjami šalių ginčai. Sutartyje gali būti nurodyta, kad ginčai nagrinėjami konkrečiame teisme (paprastai naudingiausia numatyti, kad ginčai bus sprendžiami teismingumą nustatant pagal Jūsų registruotos buveinės vietą) arba arbitraže (tokiu atveju reikėtų nurodyti konkretaus arbitražo pavadinimą, arbitrų skaičių, arbitražo proceso kalbą ir kt.). Sutartyje taip pat patartina numatyti sutarčiai taikytiną teisę. Tai ypač aktualu ekspedijavimo sutarties atveju, nes ekspedijavimo teisinius santykius paprastai reglamentuoja nacionalinės teisės normos.
Svarbu prisiminti: esant neatitikimui tarp vežimo sutarties ir važtaraščio nuostatų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikia pirmenybę vežimo sutarties nuostatoms. Todėl labai svarbu, kad sutarties nuostatos būtų suformuluotos tinkamai ir apibrėžtų tai, dėl ko šalys iš tikrųjų susitarė.
„Perekspedijavimo“ sąlyga
Reikėtų turėti omenyje, kad jeigu ekspedijavimo (ar vežimo) sutartyje nėra nurodyta, kad ekspeditoriui (vežėjui) draudžiama sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis (perduoti savo įsipareigojimų vykdymą tretiesiems asmenims), tai reiškia, kad ekspeditorius (vežėjas) turi teisę tai daryti savo nuožiūra. Tačiau tokiu atveju ekspeditorius (vežėjas) lieka atsakingas prieš užsakovą už savo pasitelktus trečiuosius asmenis, jeigu su užsakovu sudarytoje sutartyje nėra nurodyta kitaip.
Todėl, jeigu užsakovas nori, kad ekspeditorius pats vykdytų sutartį ir neperduotų savo prisiimtų įsipareigojimų kitai ekspedijavimo bendrovei, reikėtų ekspedijavimo sutartyje įtvirtinti aiškų draudimą atlikti tokius veiksmus. Pavyzdžiui, ekspedijavimo sutartyje gali būti numatyta tokia sąlyga: „Ekspeditoriui (Vežėjui) draudžiama iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas perleisti tretiesiems asmenims ir/ar pasitelkti šios sutarties vykdymui trečiuosius asmenis be išankstinio rašytinio Užsakovo sutikimo“.
Tačiau taip pat reikėtų prisiminti, kad absoliutus draudimas ekspeditoriui sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis iškreiptų šios sutarties esmę, nes, kaip minėta, ekspeditoriaus veikla yra susijusi su pervežimo organizavimo veiksmais, t. y. atitinkamų išteklių bei subjektų, kurie atliks pervežimą, suradimu bei pasitelkimu.
Atsižvelgiant į tai, ekspeditoriai pasirašomose sutartyse turėtų vengti tokių draudimų, kadangi jie ženkliai suvaržo ekspeditoriaus veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu.
Kaip patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, pagal kurias vėliau kiltų teisinių ginčų ar neaiškumų?
Net ir kruopščiai patikrinus sutarties sąlygas, ginčų tarp šalių vis tiek gali kilti. Taip yra todėl, kad skirtingi asmenys tas pačias sąlygas gali suprasti skirtingai (pavyzdžiui, dėl kalbų skirtumo, skirtingos teismų praktikos atitinkamoje valstybėje ir pan.). Be to, kartais šalis inicijuoja ginčą, siekdama tiesiog užvilkinti atsiskaitymą su kita šalimi ar dėl kitokių panašių priežasčių.
Neabejotina, kad sutarties sąlygų patikrinimas (įvertinimas), prieš pasirašant sutartį, gali sumažinti ginčų kilimo riziką, taip pat padidinti galimybes laimėti tokius ginčus, jeigu jie vis tik kiltų. Geriausia, kai pasirašomos sutarties sąlygas įvertina asmuo, turintis teisinių žinių, ypač pervežimų teisės srityje. Tačiau, net ir neturint teisinių žinių, galima sumažinti ginčų riziką, jeigu patikrinami šie aspektai:
– ar sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir suprantamos;
– ar sutartyje nėra vartojama specifinių terminų, kuriuos šalys gali suprasti skirtingai (tokiu atveju geriausia pačioje sutartyje pateikti tokių sąvokų apibrėžimus);
– ar sutarties sąlygos neprieštarauja viena kitai, nėra nelogiškos;
– ar sutartyje nurodytos sumos skaičiais atitinka sumas, nurodytas žodžiais;
– ar sutartyje nėra naudojama tokių frazių kaip „ir kt.“, „ir pan.“, „ir t.t.“ (paprastai tokios frazės sudaro galimybę šalims skirtingai interpretuoti sutarties nuostatas. Tam tikrais atvejais tai gali būti naudinga, tačiau vertinant ginčų prevencijos aspektu, tokios frazės neturėtų būti vartojamos).
Sutarčių parengimo kainos
Nors visuomet yra galimybė surasti kokį nors sutarties šabloną internete, tačiau labai dažnai toks šablonas neatitinka bendrovės specifikos ir nevisiškai arba netinkamai atspindi tai, dėl ko šalys faktiškai susitarė. Be to, tokiuose šablonuose neretai pasitaiko sąlygų, kurios skamba gražiai ir protingai, tačiau vėliau gali paaiškėti, kad jos naudingesnės kitai šaliai (Jūsų kontrahentui) arba pagal atitinkamos valstybės teisę apskritai nėra galiojančios.
Todėl yra naudinga turėti parengtus ir būtent konkrečios bendrovės poreikiams bei specifikai pritaikytus sutarčių projektus. Tokie sutarčių projektai ne tik taupo laiką, bet ir padeda apsaugoti konkrečios įmonės interesus.
Sutarties projekto parengimo kaina priklauso nuo sutarties specifikos, apimties bei ją rengiančio specialisto darbo kainos. Dėl tikslesnio Ekspedijavimo sutarties projekto (šablono), kuris galėtų būti nuolat naudojamas bendrovės veikloje, reikėtų kreiptis į teisininkus ir derinti sutarties sąlygas su jais.
“CargoNews” prideda sutarties šabloną – pavyzdį (kaip galėtų atrodyti standartinė sutartis). Primename, kai tai yra tik šablonas. Rekomenduojame kiekvienu atveju pasirašyti sutartis, atitinkančias Jūsų verslo sąlygas, nepamirštant, kad visi svarbūs momentai turi būti užfiksuojami sutartyse.
Sutartį galite parsisiųsti čia.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.