Vežėjo atsakomybė už krovinį

2009-12-28 Advokatė Reda Aleksynaitė 123rf.com 0

Aptarsime civilinę bylą, kurios metu teismas sprendė klausimą dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. (dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, ir pasekmių, kurioms negalėjo užkirsti kelio).

Nagrinėjamu atveju užsakovas ir vežėjas sudarė krovinių vežimo sutartį dėl krovinio – mobiliųjų telefonų – nugabenimo maršrutu Vokietija – Lietuva. Vežamas krovinys buvo pavogtas. Užsakovas prašė atlyginti patirtus nuostolius, teigdamas, kad vežėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės grobimo-užpuolimo atveju, kadangi vežėjas nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių ir nepadarė visko, ką galėtų padaryti sąžiningas ir pareigingas vežėjas. Užsakovas taip pat teigė, kad tokio krovinio negalėjo vežti vienas vairuotojas, be to, jis vilkiką su kroviniu paliko nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, ne visai matomoje vietoje. Tačiau apygardos teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, o Apeliacinis teismas tokį apygardos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą: teismo nuomone, vežėjas byloje įrodė, jog minėtas krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

Argumentus, kad vežimo sutartyje nebuvo specialios skilties saugumo reikalavimams įrašyti ir todėl užsakovas neturėjo galimybės papildomai įrašyti krovinio vežimo saugumo reikalavimų bei nurodyti krovinio vertės, teismas įvertino kaip neįrodytus – reikalavimus dėl krovinio vežimo saugumo užsakovas galėjo pateikti vežėjui atskiru raštu. Krovinio vežimo padidinto saugumo bei krovinio padidintos apsaugos sąlygos gali būti labai plačios ir įvairios, tačiau kita vertus – byloje nepateikta įrodymų, kad vežant 1770 vnt. mobiliųjų telefonų krovinį Vokietijos valstybės teritorijoje būtinos papildomos nei įprasta krovinio vežimo saugumo ir krovinio apsaugos priemonės. Dėl to vežėjas, sudarydamas krovinio vežimo sutartį, neprivalėjo savo iniciatyva susitarti su užsakovu dėl papildomos krovinio apsaugos, o nurodymus dėl padidintos krovinio apsaugos vežėjui turėjo duoti užsakovas.

Be to, šioje nutartyje teismas pasisakė ir dėl ginkluoto užpuolimo vertinimo kaip aplinkybės, atleidžiančios vežėją nuo atsakomybės. Teismų praktikoje krovinio praradimo neišvengiama aplinkybe pripažįstamas ginkluotas ar kitoks užpuolimas, panaudojant prievartą. Pažymėtina, kad vežamo keliais krovinio nepraradimo dėl tokio užpuolimo absoliučiai negali užtikrinti ir papildomos krovinio apsaugos priemonės. Ginkluotas užpuolimas naudojant prievartą yra ypatingas atvejis ir pats tokio užpuolimo faktas patvirtina, kad krovinys nebuvo paliktas be priežiūros. Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 1770 vnt. mobiliųjų telefonų krovinys buvo pagrobtas ginkluoto užpuolimo metu ir panaudojus prievartą prieš vežėjo vairuotoją, kai apie 2 val. nakties automobilis su kroviniu stovėjo stovėjimo aikštelėje šalia „Shell“ degalinės. Vokietija nėra laikoma krovinių pagrobimo dėl ginkluoto užpuolio padidintos rizikos valstybe, todėl automobilio su kroviniu sustojimo laikas bei stovėjimo vieta atitiko reikalavimus, kurių turėtų laikytis sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad išvengtų krovinio praradimo. Ginkluotas užpuolimas gali įvykti įvairiu paros metu ir įvairiose vežamo krovinio kelio vietose. Aplinkybė, kad automobilio vairuotoją užpuolė ginkluoti plėšikai, kai jis išlipo iš automobilio ketindamas nueiti į tualetą, nereiškia, kad vairuotojas krovinį paliko be priežiūros. Tai taip pat nereiškia, kad vairuotojas sudarė sąlygas ginkluotam užpuolimui bei nesiėmė visų reikiamų priemonių tokiam užpuolimui išvengti.

Krovinio vežėjas, veždamas krovinį, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir padaryti viską, kad būtų galima išvengti krovinio praradimo, tačiau negalima suabsoliutinti vežėjui taikomų krovinio vežimo reikalavimų ir nustatyti jam pareigą užtikrinti visišką krovinio saugumą. Teisės aktai, reglamentuojantys krovinių vežimą keliais, nenustato reikalavimų dėl krovinius vežančių vairuotojų pareigos pasipriešinti ginkluotam užpuolimui, nes pasipriešinimas ginkluotam užpuolimui yra susijęs su tokio pasipriešinimo pasekmėmis. Be to, teismas pažymėjo, kad vežėjas neprivalėjo mobiliųjų telefonų krovinį vežančiam vairuotojui duoti nurodymus vežti tokį krovinį Vokietijos valstybės teritorijoje tik dienos metu ir nesustoti poilsiui automobilių stovėjimo aikštelėse, tokiose kaip stovėjimo aikštelė šalia „Shell“ degalinės.

***
Čia buvo aptarta 2008 m. vasario 25 d. civilinė byla Nr. 2A-197/2008.
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad aukščiau pateiktos nutarties santrauka yra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar advokato konsultacija.

0 0 0