VMI rekomenduoja mokesčių mokėtojams pasitikrinti kuriais atvejais privaloma teikti važtaraščių duomenis į i.VAZ. VMI i.MAS jau duoda apčiuopiamą naudą šalies biudžetui – sąžiningi mokesčių mokėtojai šiemet PVM sumokėjo 1,152 mlrd. €, t.y. 125,8 mln. € (12,3 proc.) daugiau nei pernai.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbus informaciją apie didžiausių Europoje sunkvežimių gamintojų – „Volvo“, „Renault“, „Daimler“, DAF, „Iveco“ ir MAN sudaryta kartelį (plačiau apie tai skaitykite čia), tūkstančiams vežėjų atsirado galimybė teikti ieškinius dėl gamintojams permokėtų pinigų. Skelbiama, kad dėl neleistinų susitarimų už transporto priemones pirkėjai mokėjo net 10-20 proc. daugiau, nei turėjo mokėti. Ne išimtis ir Lietuvos vežėjai, kurie taip pat permokėjo už transporto priemones.
Policija toliau skelbia apie greičio kontrolės akcijas, paskelbta atnaujinta informacija apie įrengiamą vidutinio greičio matuoklių tinklą Lietuvoje, o pakartotiniam kongresui besiruošianti „Linava“ paskelbė apie naujus pasiekimus, palengvinančius trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimą. Ir šiame, gan rutininiame fone, visų Rytų Europos vežėjų atžvilgiu svarbiausiu įvykiu derėtų laikyti Prancūzijos prezidento rinkimus.
Gegužės 5 dieną Prancūzijos Respublikos oficialiajame leidinyje paskelbtas dekretas 2017-751, priimtas šių metų gegužės 3 dieną. Jis numato apmokestinti naudojimąsi elektronine komandiruojamų darbuotojų registravimo sistema, kitaip – SIPSI. Apmokestinimo taisyklės turėtų įsigalioti vėliausiai 2018 m. sausio 1 d. (yra būtina priimti papildomą įgyvendinantį aktą).
Pastaraisiais metais Europoje sparčiai plinta taip vadinamos „žaliosios zonos“, kuriose ribojamas įleidžiamų automobilių taršumas. Neseniai rašėme apie Prancūzijos „žaliąsias zonas“, o dabar jūsų dėmesiui – plačiau apie analogiškas zonas kitose Europos šalyse.
Išaugusi konkurencija transporto ir logistikos verslo sektoriuje verčia ieškoti sprendimų galinčių sumažinti rizikų pasekmes. Kiekvienas neplanuotas sustojimas technikos remontui bei keblumai pakraunant – iškraunant krovinius ar kito pobūdžio ribojimai skaudžiai atsiliepia vežėjų įmonių rezultatams. Remiantis vežėjų patirtimi, matomas aiškus sprendimas – naudoti kokybiškesnius ir našesnius darbo įrankius bei mažinti aptarnavimams skiriamus kaštus bei laiką. Vienas iš tokių sprendimų – „Schmitz Cargobull“ klijuotos grindys.
Kiekviena logistikos, vežėjų ar ekspedicijos įmonė naudojasi CRM (Customer Relationship Management – santykių su klientais valdymo) sistemomis, leidžiančiomis optimizuoti bendrovės veiklą, praktiką ir metodus. Atsižvelgdama į tai, krovinių birža Cargo.lt savo krovinių pateikimo sistemą suderino su 4logist CRM sistema, kuria šiuo metu naudojasi daugiau, nei 100 įmonių iš Eurazijos sąjungos ir ES šalių.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ inicijavo pokyčius – nuo praėjusios savaitės „Sodra“ išduoda pažymą, leidžiančią Lietuvos vežėjų įdarbintiems vairuotojams iš trečiųjų šalių vykti į komandiruotes Europos Sąjungoje. Tai reiškia, jog Lietuvos vežėjai, kuriems šiuo metu trūksta daugiau nei 10 tūkst. vairuotojų, tarptautinio krovinių pervežimo paslaugoms gali pasitelkti darbuotojus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos.
Lietuvius įpratinti važiuoti leistinu greičiu policijai sekasi sunkiai. Švelnios baudos ir menka kontrolė lemia, kad leistinu greičiu važiuojantis žmogus kai kuriose vietose gali pasijusti eismo stabdžiu. Tačiau šiais metais užsimota vairuotojų įprotį važiuoti „tik 10–20 km/val. greičiau“ pakeisti į „važiuoti tik leistinu greičiu“. Tą įgyvendinti turėtų padėti vidutinio greičio kameros.
Kai tik Prancūzijoje ir Belgijoje įsigaliojo įstatymai, draudžiantys 45 valandų poilsio praleidimą transporto priemonės kabinoje, nedelsiant atsirado komentarai, kad vairuotojai turės vežiotis su savimi palapines arba prasidės nelegali prekyba mokėjimo kvitais iš viešbučių. Tačiau olandas Nielsas Kroeksas sugalvojo geresnį sprendimą – viešbutį priekaboje, kurią gali gabenti bet koks vilkikas.