Transporto profesionalai Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) taisykles vadina „išbaigtu“ ir „kokybišku“ dokumentu. Todėl kas dvejus metus skelbiamų redakcinių pataisų paketas vis plonesnis, o naujovės reikalaujančios vis mažesnių investicijų norintiems prie jų prisitaikyti. Nepaisant to, ADR naujienų įgyvendinimas tradiciškai nužudo milijonus vežėjų nervų ląstelių. Štai kodėl.
Šiomis dienomis Lenkijoje labiausiai aptariama naujiena yra aktuali ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos vežėjams. Gegužės 1-ąją Lenkijoje turi įsigalioti įstatymas, numatantis degalus, alkoholį ir tabaką vežančių sunkvežimių tikrinimą, kurį vykdys Finansų ministerija, rašo portale „wyborcza.pl“ Andrzejus Kublikas.
Nauja itališka išankstinio komandiruojamų darbuotojų sistema, degalų poveikis vežėjų veiklos balansui, Lietuvos keliuose šaknis leidžiantys sektoriniai greičio matuokliai, dėl korupcinių ryšių iš pareigų atleistas LAKD direktoriaus pavaduotojas. Prie šių savaitės įvykių negalima nepaminėti ir tragiškos pagrobtos merginos istorijos: ji siunčia žinutę kiekvienam, vertingu turtu disponuojančiam, asmeniui.
Transporto veikla visada buvo tarp labiausiai finansiniu požiūriu rizikingų verslų. Įmonės finansinei būklei suprastėjus iki kritinės ribos, svarbu žinoti, kada ir kokių veiksmų turi imtis direktorius ir akcininkai, kad išspręstų šią nemalonią situaciją geriausiai visų suinteresuotų šalių atžvilgiu.
Italija įsivedė elektroninę išankstinio deklaravimo apie komandiruojamus darbuotojus sistemą. Sistema bus taikoma vežėjams, vykdantiems Italijos teritorijoje kabotažinius pervežimus.
Šiandien dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų ir galimos korupcinės veiklos iš pareigų atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.
Transporto priemonės draudimas savaime nėra šimtaprocentinis žalos atlyginimo garantas. Net nuodugniai išanalizavę mažomis raidėmis surašytas sąlygas, galime susidurti su netikėtomis aplinkybėmis, kurios gali apsunkinti eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą. Ką draudikai galėtų patarti po Europą keliaujantiems vairuotojams, kad jie po eismo įvykių turėtų kuo mažiau rūpesčių?
Įsibėgėjant pavasariui, įgauna pagreitį ir reformos valstybinėse transporto sektoriaus institucijose: Susisiekimo ministerija planuoja kelių priežiūros įmonių pertvarką. O Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas – Robertas Šėrėnas, pradėjęs darbą naujose pareigose prieš kelis mėnesius, interviu CargoNews žurnalistui papasakojo, kokių permainų galime tikėtis šioje, vežėjams itin svarbioje institucijoje. Užsienyje naujienų praeitą savaitę taip pat netruko: Rusijos vežėjai paskelbė naujojo streiko pradžios datą, o baltarusiai vėl apribojo mėsos ir paukštienos įvežimą; Briuselyje vyko Lenkijos inicijuota konferencija.
Visoje Lietuvos teritorijoje veikia pusantro šimto greitį fiksuojančių kamerų. Apie šiuos prietaisus įspėja keliuose išdėstyti ženklai. Tačiau Vilniuje ir Klaipėdoje veikia ir dar kitokie automobilius skenuojantys prietaisai, kurie matuoja ne greitį. Jie fiksuoja automobilius, neturinčius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar laiku nepraėjusius techninės apžiūros.
Įprastas vaizdas, kai prieš greičio matavimo prietaisą vairuotojai spusteli stabdį ar bent jau pakelia dešinę koją nuo akceleratoriaus. Pravažiavus radarą vėl galima nevaržomai lėkti. Tačiau lengvabūdiškoms greičio mėgėjų dienoms ateina pabaiga. Dar šiemet visos Lietuvos keliuose atsiras 25 atkarpos, kuriose bus matuojamas ne momentinis, o vidutinis greitis.