Prancūzai ir belgai labai rūpinasi jų šalyse važiuojančių vairuotojų poilsiu. Jų rūpestis pasireiškia beprotiško dydžio baudų skyrimu, o šią situaciją bandantys išsiaiškinti vežėjai kaltina prancūzus savaip interpretuojant Europos Sąjungos reglamentą.
2016 metų balandžio 19 dieną Rusijos Transporto ministerija išleido potvarkį Nr. 326, kuriuo nustatyta, jog tarptautiniams vežėjams, važiuojantiems Rusijos Federacijos keliais transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia siekia 3,5 – 12 tonų, kelių rinkliava didinama iki 850 rublių (11,45 eurų) už parą ir iki 120 tūkst. rublių (1616,13 eurų) už metus. Be to, kad didinimas kelių rinkliavos tarifas, yra papildytas šalių, kurių vežėjams bus taikoma minėta rinkliava, sąrašas. Jame atsirado Lietuva ir Latvija. Oficialioje informacijoje teigiama, kad surinktos į Federalinį kelių fondą lėšos bus nukreiptos Rusijos kelių infrastruktūros plėtrai.
Australijos sostinę Kanberą balandžio 17 d. rytą sudrebinęs 200 sunkvežimių variklių riaumojimas nutilo aikštėje prieš Australijos parlamento rūmus. Čia vairuotojus, kurie drauge yra ir sunkvežimių savininkai, pasitiko Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas ir jo kabineto nariai.
Ar visuomet iš anksto, 100 procentų tikslumu, galėtumėte nuspėti, kaip baigsis sandoris? Juk net gerai žinomas ir patikimas partneris gali pateikti nemalonų siurprizą! Transporto sektoriuje yra daugybė pavyzdžių, kuomet partneriai, su kuriais pereita ugnis ir vanduo, pateikia ne pačius maloniausius siurprizus. Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia sudaryti žodines sutartis, tačiau tokia sutarties forma gera tik tol, kol neiškyla problemų.
Gegužės 2 d. prasidės sunkvežimių vairuotojų atrankinės kovos „Drivers‘ Fuel Challenge“ turnyre. 12 geriausiai pasirodžiusių profesionalų susigrums nacionaliniame finale. Trys šio etapo prizininkai birželį keliaus į „Baltic Sea Market“ regiono šalių finalą Poznanėje ir susigrums dėl naujo „Volvo V40“ automobilio bei trijų vietų čempionų lygoje. Ekonomiško vairavimo varžybų nugalėtojas rugsėjį bus karūnuotas gimtajame „Volvo Trucks“ mieste Geteborge. Čia geriausi įvairių šalių vairuotojai rungsis dėl pasaulio čempiono titulo.
Nors balandžio pabaigoje vaizdą už lango paįvairina šlapdriba ir kruša, transportininkų pasaulyje atmosfera karšta kaip vidurvasarį: šiuo metu vyksta itin intensyvūs lobistų karai, nuo kurių baigties priklausys kaip prisidengiant įvairiausiais socialinio teisingumo lozungais stipriai bus diskriminuojami vežėjai ES naujokai.
Ukrainos vyriausybė nusprendė jungtis prie vieningos elektroninės ES tranzitinių krovinių apskaitos sistemos NCTS (New Computerized Transit System).
Sprendimas prisijungti prie elektroninės muitinės – Ukrainos įsipareigojimų, perkeliant sutarties su ES dėl laisvos prekybos zonos normas į nacionalinę teisę, dalis. Sistemą planuojama paleisti 2017 m. sausio mėn. Vienerius metus sistema bus testuojama, vėliau, tikimasi, bus sėkmingai naudojama.
Lietuvos keliuose kasmet įrengiama vis daugiau greičio mažinimo priemonių – iškiliųjų perėjų, greičio ribojimo kalnelių, kelių iškreivinimų. Pernai valstybinės reikšmės keliuose buvo įdiegta ir naujovė – išmanieji šviesoforai, kurie į greičio viršijimą reaguoja raudonu signalu. Įvertinus jų efektyvumą, per artimiausius trejus metus tokių šviesoforų gerokai padaugės.
Teoriškai pasakyti, kuris komercinis automobilis yra geriausias galima jo nemačius akyse – pakanka atidžiai panagrinėti technines specifikacijas ir kainoraštį. Tereikia matematiškai suskaičiuoti kas išleidus mažiausiai pinigų, tarnaus ilgiausiai, be remonto įveiks didžiausius atstumus, kieno kaina antrinėje rinkoje bus geriausia ir atsakymas taps aiškus kaip 2×2. Juk kalba viso labo eina apie ratuotą darbo įrankį. Praktiškai viskas šiek tiek sudėtingiau.
Europos senbuvių pastangos ginti savo darbo rinkas įgauna pagreitį. Pernai sausį Vokietijoje įsigaliojo įstatymas MiLoG, visų šios šalies keliais judančių, užsienyje registruotų, komercinių transporto priemonių vairuotojams mokėti 8,5 eurų minimalų valandinį atlygį (MVA). Nepaisant kilusio ažiotažo ir skundų tarptautinėms institucijoms, esą tokie reikalavimai yra diskriminaciniai neturtingų ES naujokų atžvilgiu, dabar analogišką žingsnį žengė ir Prancūzija.